Anot STT, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvusį Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narį V. Žičką pripažino kaltu dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo.

Teismas jam skyrė galutinę 10 000 eurų baudą ir 5 metams atėmė teisę būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Bylos duomenimis, V. Žička sistemingai klastojo tikrus dokumentus, juose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro išlaidas. Tokius dokumentus, neva susijusius su tarybos nario veikla, V. Žička teikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buhalterijai.

Buvęs tarybos narys pripažintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę avansu gauti minėtas išmokas, ir pasisavinęs jam patikėtą svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais V. Žička padarė beveik 3 tūkst. eurų žalą Lazdijų rajono savivaldybės administracijai.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų prašyti teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

„Šiandien man pareikšti įtarimai. Vėjų vėjai. Gaila, jog iš nepatirties pasirašiau, kad negaliu atskleisti informacijos. Teks gintis. Reikės kantrybės. Tai tiek. Duodu 100 proc., jog viskas yra daroma viešojo intereso naudai“, – antradienio vakarą jis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.

Prokuratūra antradienį pranešė, kad A. Visockui pateikti įtarimai anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidraus viešojo pirkimo. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.

Tyrimo duomenimis, A. Visockas įtariamas daręs neteisėtą įtaką Šiaulių miesto savivaldybės administracijai bei šios savivaldybės valdomos įmonės direktoriui ir nuolatinei viešųjų pirkimų komisijai, siekiant imituoti teisėtą bei skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą ir sudaryti išskirtines sąlygas vienai privačiai bendrovei laimėti gatvių apšvietimo įrengimo viešąjį pirkimą.

Birželį šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir sukurstymo piktnaudžiauti buvo pateikti dviem asmenims – bendrovės „Etenders Baltija“ direktoriui ir viešojo pirkimų komisijos nariui Ryčiui Maliukevičiui bei viešąjį pirkimą laimėjusios įmonės akcininkui.

Įtariama, kad neteisėtais veiksmais galėjo būti sudaromos sąlygos įmonei laimėti apie 1,7 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą, finansuojamą ES lėšomis.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos ir Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tyrimui vadovauja Europos prokuratūra.

Gana iškalbinga ir kita detalė – apie į šią bylą sugulusius įvykius nebuvo jokios užuominos nei Kalėjimų departamento interneto svetainėje, nei policijos suvestinėse.

Tačiau šiandien, kaip pranešė Kauno apygardos prokuratūra, kurios Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras vadovavo šiam ikiteisminiam tyrimui, ši byla perduota Kauno apygardos teismui. Ir joje kaltinimas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi pareikštas Pravieniškių pataisos namų pareigūnui Grigorijui Ugolnikovui, kuris tebedirba ten ir toliau. Ir, kaip teigiama šios įkalinimo įstaigos interneto svetainėje, net tose pačiose pareigose.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, 42-ejų G.Ugolnikovą, kurio stažas iki bylon sugulusių įvykių šioje įkalinimo įstaigoje tesiekė kelis metus, demaskavo jo kolegos. Tiksliau – pavaldiniai tą budėjimo pamainą, kai viskas įvyko.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai, duomenimis, 2021-ųjų rugpjūčio mėnesį minėtą pamainą dirbę Trečiojo sektoriaus, kuriame bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys, Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai pastebėjo, kad vienas nuteistasis kitam perdavė paketą su, kaip įtariama, psichotropine medžiaga. Įtarimą sustiprino tai, kad jį perdavęs nuteistasis įnirtingai priešinosi, dėl ko pareigūnams teko panaudoti prieš jį jėgą.

V. Balkūno/BNS nuotr.

Tačiau viskas baigėsi gana iškalbingai. Pamainos vyresniuoju tada buvęs minėto skyriaus vyriausiasis specialistas G.Ugolnikovas liepė šį paketą perėmusiems pavaldiniams palikti jį tarnybinėse patalpose ir neužpildė dėl šio įvykio jokių būtinų tokiais atvejais tarnybinių dokumentų.

Šiandien jis kaltinamas, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tai padarė tyčia – siekdamas nuslėpti galimai nuteistųjų padarytą sunkų nusikaltimą ir padėdamas jiems išvengti atsakomybės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei jų platinimo ir sunaikindamas to įkalčius.

Pagal pareikštą kaltinimą G.Ugolnikovui gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Tačiau, pagal jo pateiktą, kaip manoma, gynybinę versiją, jis nepadarė jokio nusikaltimo, nes tas gniužulėlis, kuris, anot jį perėmusių kolegų, galimai buvo išmirkytas psichotropinėmis medžiagomis, tebuvo rašteliai apie nieką. Todėl jis šį susmulkino ir, visą tai įmetęs į klozetą, nuleido vandenį.

Pareigūnai neslepia, kad įtartas G.Ugolnikovas ir kitais negerais dalykais, tačiau teismui perduotas tik šis vienintelis epizodas dėl galimo jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Kaltinimai be šios ligoninės direktoriaus pareikšti dar dešimčiai asmenų, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Įtariama, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos 2019–2021 metais. Tyrimo duomenimis, pasitelkęs šiuos asmenis, Molėtų ligoninės vadovas V. Grigas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, galimai suklastojo dokumentus, susijusius su darbo santykiais, ir juos panaudojo bei iššvaistė svetimą turtą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo duomenimis, 2019 metais Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VASPVT) per Molėtų ligoninėje atliktą konsoliduotą patikrinimą buvo nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, kokybe, atitinkamų specialistų trūkumu.

Įtariama, kad siekiant išvengti gresiančių poveikio priemonių dėl VASPVT nustatytų pažeidimų, Molėtų ligoninėje buvo sudarytos fiktyvios darbo sutartys su vienuolika įvairių sričių medicinos specialistų, o vienam šios įstaigos darbuotojui nustatytos fiktyvios darbo valandos. Fiktyviems minėtų medicinos specialistų darbo santykiams apmokėti išleista beveik 10,4 tūkst. eurų.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apgardos prokuratūros prokuroro Manto Jurkėno, šis tyrimas buvo itin didelės apimties, jo metu buvo reikalingos specifinės žinios, susijusios su medicinos paslaugų teikimu.

Per ikiteisminį tyrimą surinkti 43 tomai tyrimo medžiagos, o kaltinamasis aktas – per 300 lapų.

Baudžiamasis kodeksas už dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Už svetimo turto iššvaistymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi griežčiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

V. Grigas anksčiau buvo per koronaviruso pandemiją dirbusios Vyriausybės Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariu, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė vėliau patenkino jo prašymą iš tarybos jį išbraukti.

Pamalonino artimuosius?

„Kauno dienos“ duomenimis, naudojantis tarnybine padėtimi dviejuose UŽT padaliniuose dirbančios specialistės pasistengė, kad jų artimiesiems būtų skirtos piniginės subsidijos darbo vietoms steigti. Tarp finansinę paramą gavusių artimųjų – ir darbuotojos vyro brolis, kiti giminaičiai. Dienraščio duomenimis, abejotinomis aplinkybėmis biudžeto pinigais finansuota veikla susijusi su mobiliųjų pirtelių verslu. Piktnaudžiavimu įtartos ir pareigų jau netekusios vienos buvusios darbuotojos feisbuko paskyroje iki šiol yra skelbimų apie siūlomas paslaugas: pavyzdžiui, kubilo nuomą.

Ar gali būti, kad kai kurie projektai yra proteguojami, nes subsidijų siekiantys asmenys turi artimųjų UŽT?

Susižerti keliolika tūkstančių siekiančias subsidijas nepaprasta: kandidatus paramai gauti apsvarsto iš UŽT specialistų sudaryta projektų atrankos komisija, kuri balais įvertina kandidatų ambicijų pagrįstumą.

„Kauno dienos“ duomenimis, UŽT dirbančių specialisčių artimieji surinko reikiamą balų skaičių ir jų sąskaitas papildė biudžetiniai pinigai. Didžiausia galima subsidijos suma vienai darbo vietai įsteigti – 19 921 euras.

Įtarimai dėl protegavimo

Ar gali būti, kad kai kurie projektai yra proteguojami, nes subsidijų siekiantys asmenys turi artimųjų UŽT? Tokį klausimą piršo „Kauno dienos“ turimi duomenys. Norėdami gauti atsakymus, kreipėmės į UŽT, tačiau šioje biudžetinėje įstaigoje susidūrėme su slapukavimu.

UŽT Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus net neinformavo, ar tarnybine padėtimi galimai piktnaudžiavusios specialistės buvo atleistos iš darbo, ar UŽT buvo sudariusi komisiją šių specialisčių veiklai tirti, kas tyrimo metu nustatyta, kokie sprendimai priimti ar galbūt jokių piktnaudžiavimų net nebuvo ir tyrimų neprireikė.

Nusistatymą nekomentuoti ir nepateikti prašomos informacijos L.Dapkus grindė asmens duomenų apsaugos reglamentu.

Patikslinome, kad prašome pateikti nuasmenintą informaciją, neminint buvusių darbuotojų pavardžių, buvusių pareigų, artimųjų. Tačiau UŽT ir toliau laikėsi ignoravimo pozicijos.

„Prašau vadovautis jums jau pateiktais atsakymais, daugiau šia tema neturime ko pridurti“, – rašoma Komunikacijos skyriaus vadovo redakcijai atsiųstame laiške.

Privertė išsižioti

Biudžeto pinigais išlaikoma UŽT, atrodo, turi tam tikros praktikos valstybės užantyje sukti privačių interesų lizdelius.

Iš UŽT atstovų negavus nei patvirtinimo, nei paneigimo apie UŽT specialisčių galimą piktnaudžiavimą pareigomis, galėjo kilti abejonių, ar apskritai buvo piktnaudžiavimų.

Tačiau tai „Kauno dienai“ patvirtino vieno UŽT padalinio vadovė ir viena iš atleistų darbuotojų. Pokalbis su jos buvusia kolege privertė išsižioti.

Prieš kelis mėnesius darbo UŽT netekusi Jolanta (pašnekovės vardas pakeistas) patvirtino – iš darbo ji buvo atleista dėl piktnaudžiavimo, kai, paaiškėjus pažeidimams, UŽT sudarė komisiją darbuotojų veiklai ištirti. Po atlikto vidinio tyrimo buvo priimtas Jolantai nepalankus sprendimas.

„Advokatė sakė pabandyti užginčyti sprendimą, bet nusprendžiau nebegadinti sveikatos, pasitraukti. Pasirinkau gyventi ramiai. Aš dirbau kaip eilinė specialistė, tiesiog man artimi žmonės atsidūrė mano aplinkoje… Jie buvo registruoti pas mane kaip įdarbinimo konsultantę“, – kalbėjo buvusi UŽT specialistė.

Jos buvusi kolegė, dabar, redakcijos duomenimis, dirbanti kitoje valstybinėje įstaigoje, puolė kaltinti jai paskambinusį žurnalistą, neva neteisėtai gavus jos privataus telefono numerį, aiškino apie asmens duomenų apsaugą.

„Iš kur gavote mano telefono numerį? Aš turėčiau pasidomėti, iš kokių šaltinių buvo gautas mano telefonas. Kažkur buvo atskleisti mano asmens duomenys. Aš nieko nekomentuosiu“, – kaip žirnius bėrė pašnekovė, taip ir neatsakiusi į kelis kartus pabrėžtinai pakartotą klausimą, ar jos atžvilgiu buvo atliktas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo.

Neskaidru: UŽT atstovai užėmė keistą poziciją ir slepia informaciją nuo visuomenės. A. Strumilos / BNS nuotr.

Panaši taktika

Susidarė įspūdis, kad buvusi UŽT tarnautoja ir tarnybos atstovai naudoja tą pačią taktiką: slapukauti, manipuliuojant asmens duomenų apsaugos reglamento skydu.

Netrukus sulaukėme išsižioti privertusio akibrokšto: žurnalistui buvo pasiųsta akivaizdžiai grasinamojo pobūdžio žinutė. „Dambrauskai durniauskai. Dar sykį paskambinsi mano draugei, turėsi reikalų su manimi, užsuksiu į svečius, mieloji (veidelis su bučiniu ant skruosto). Neturi ką veikti, domėkis sup… coronom“ (žinutės ištrauka – su ištaisytomis rašybos klaidomis).

Šį draugės užtarėją ir gynėją, atrodo, bus nesunku nustatyti: dėl jo pasiųstos žinutės redakcija žada kreiptis į policiją.

Dangstėsi kaip skydu

Kaip minėta, nepateikdama informacijos apie tarnybos darbuotojų padarytus nusižengimus, UŽT dangstėsi asmens duomenų apsaugos reglamentu.

Bet nesunku buvo pastebėti, kad tas skydas skylėtas.

UŽT laiške redakcijai dėl atsisakymo pateikti informaciją minimi du įstatymai – Visuomenės informavimo įstatymas ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas.

Remiamasi šių įstatymų skyriais ir jų dalimis, numatančiais ribojimus teikiant informaciją, susijusią su asmens duomenimis. Nors, kaip minėta, prašėme pateikti nuasmenintą ir visuomenės interesą atitinkančią informaciją – apie UŽT teikiamas viešąsias paslaugas.

Tokios informacijos pateikimo sąlygos numatomos ne tik Visuomenės informavimo įstatyme, bet ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 5 straipsnio (Institucijos pareiga skelbti informaciją apie institucijos veiklą) 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gali būti „viešinama nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui“.

Biudžeto pinigais išlaikoma UŽT, atrodo, turi tam tikrą praktiką valstybės užantyje sukti privačių interesų lizdelius.

Nors sprendimai, kaip redakcijai patvirtino esami ir buvę UŽT darbuotojai, įsiteisino, tačiau nesulaukėme atsakymų ne tik apie pažeidimus ir jų aplinkybes, bet ir apie biudžetinės įstaigos patirtos žalos dydį.

Tradicijų galia?

Biudžeto pinigais išlaikoma UŽT, atrodo, turi tam tikrą praktiką valstybės užantyje sukti privačių interesų lizdelius. Dar 2019 m. liepą „Kauno diena“ pranešė, kad vienam iš UŽT departamentų vadovauja teistas asmuo. „Kauno dienai“ paprašius paaiškinimų, valdininkai, kaip, regis, šioje biudžetinėje įstaigoje yra įprasta, ignoravo pareigą pateikti informaciją – darniai tylėjo.

Publikacijoje buvo rašoma, kad 2019 m. birželį Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti vieną iš paskutinių baudžiamųjų bylų, susijusių su Darbo partijos juodąja buhalterija. Teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems iš devynių kaltinamųjų dėl melagingų liudijimų partijos juodosios buhalterijos byloje. Teismas paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. buvusiam Seimo nariui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei Giedrei Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems – Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui. Iš šio „darbiečių“ ketvertuko bene garsiausia – G.Vitė, anksčiau turėjusi Vitienės pavardę. 2019 m. ji jau darbavosi UŽT – buvo Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento direktorė. Pareigos – konkursinės. Tačiau UŽT, skirtingai nei kitos valstybinės institucijos, nenorėjo atvirauti apie moters karjeros šuolius. Iš viešai prieinamos informacijos galima buvo manyti, kad šioje institucijoje moteris dirbo vyriausiąja specialiste, buvo direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti minėto departamento vadovės pareigas, o paskui tapo ir nuolatinė.

Stebina: L.Valalytę (nuotr. kairėje) tarnybos vadovės poste pakeitusi I.Balnanosienė taip pat neskubėjo atleisti nuteistos valdininkės. 2019 m. apkaltinamojo nuosprendžio sulaukusi G.Vitė (nuotr. dešinėje) dar šią vasarą ėjo UŽT direktorės pavaduotojos pareigas, tačiau dabar valdininkai patikino, kad ji tarnyboje jau nebedirba. Ž. Gedvilos, K. Vanago / BNS nuotr.

Perklausus, ar apie apkaltinamąjį nuosprendį žino jos vadovė – UŽT vadovė Ligita Valalytė, moteris atsainiai tarstelėjo: „Galbūt.“

Dienraštis bandė belstis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai pavaldi UŽT. Tuomečio ministro patarėja ryšiams su visuomene, politinio pasitikėjimo pareigūnė Eglė Samoškaitė iš pradžių teigė, kad jokios neigiamos informacijos apie G.Vitę nežinanti, tačiau, pacitavus teismo nuosprendį, sakė negalinti jo komentuoti, kol pati su juo nesusipažino. Paprašius išreikšti nuomonę, ji teigė privalanti pasitikslinti faktą, ar tai tikra. Pastebėjus, kad norima komentaro dėl fakto – teismo priimtos apkaltinamosios nutarties – E.Samoškaitė teigė negalinti "iš klausos, nepatikrinusi informacijos", komentuoti. Dienraščio žurnalistui perklausus, ar ji taip pat nėra susipažinusi su minėtu Seimo priimtu įstatymu, pašnekovė teigė darbinėje praktikoje juo nesivadovaujanti. Dar daugiau, politinio pasitikėjimo pareigūnė, ministro patarėja žurnalistui ultimatyviai pareiškė: "Aš neleidžiu cituoti mano žodžių. (…) aš jus apskųsiu."

2020-aisiais UŽT įvyko vadovybės permainų. Šiuo metu Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja dirbanti L.Valalytė pasitraukė iš posto, o tarnybos vadove tapo Inga Balnanosienė, tačiau ir ji neskubėjo atleisti nuteistos valdininkės.

2019 m. apkaltinamojo nuosprendžio sulaukusi G.Vitė dar šią vasarą ėjo UŽT direktorės pavaduotojos pareigas, tačiau dabar UŽT patikino, kad ji tarnyboje jau nebedirba.

Įstatymas įpareigoja

Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis „Teisė gauti informaciją“:

1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, jau kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl šios įkalinimo įstaigos Turto valdymo skyriaus komendanto suėmimo. Jis įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba siekiant turtinės naudos bei dokumentų klastojimu padarant didelę žalą.

Šiam valstybės tarnautojui pareikšti įtarimai organizavus ir vykdžius fiktyvų nuteistųjų įdarbinimą į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ūkio dalį, reikalaujant ir gaunant už tai piniginį atlygį – ne mažiau kaip 1500 eurų per mėnesį. Maža to, jis įtariamas taip elgęsis beveik trejus metus – nuo 2018-ųjų birželio iki 2021-ųjų kovo, t. y. galėjo per tą laiką gauti iš nuteistųjų neteisėtą 49 500 eurų atlygį.

Be to, šiam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos komendantui pareikštas įtarimas padarius didelę žalą valstybei klastojant dokumentus (nuteistųjų priėmimą ir atleidimą iš darbo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pan.) ir pateikiant juos tvirtinti vadovybei.

Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už dokumentų klastojimą padarant didelę žalą valstybei – iki šešerių.

Kaip jau rašyta, šį ikiteisminį tyrimą atlieka Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyba. Jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Pasak prokuratūros, baigus ikiteisminį tyrimą, įtariamieji ir jų gynėjai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus jį papildyti.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų kovą.

Pasak prokuratūros, jo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Nacionalinio kraujo centro buvusi vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės, veikiančios asmens sveikatos priežiūros, vaistinių žaliavų surinkimo ir vaistinių preparatų gamybos, farmacijos prekių platinimo srityse, akcininku, kad bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos veikti savo veiklos srityje.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų. Ji įtarimus neigė.

Kalėjimų departamentas ketvirtadienį pranešė, kad trečiadienį buvo sulaikytas ir nuo tarnybos nušalintas Šiaulių įkalinimo įstaigos Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto disponavimo tam tikromis dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Kalėjimų departamentas teigia kratų ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu rasti ir paimti, įtariama, įvairių rūšių anaboliniai, androgeniniai steroidai, taip pat ryšio priemonės, laikmenos ir galimai nusikalstamu būdu gauti pinigai.

„Turimais duomenimis, paimtų draudžiamų daiktų vertė pataisos įstaigoje būtų padidėjusi dešimteriopai“, – rašoma pranešime.

Paimtų draudžiamų daiktų vertė pataisos įstaigoje būtų padidėjusi dešimteriopai.

Jame taip pat teigiama, kad įtariamas nusikaltimas atskleistas ir su Šiaulių apskrities policijos pagalba, tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Tuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ketvirtadienį, vykdant įeinančiųjų patikrą, Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto drabužiuose rasta 11 SIM kortelių, 20 vienetų įkroviklių adapterių, laisvų rankų įranga, keturi mobiliojo ryšio telefonai.

Kalėjimų departamento teigimu, devynerius metus įstaigoje dirbantis pareigūnas nušalintas nuo tarnybos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

„Kalėjimų departamento vadovybė netoleruoja pataisos pareigūno vardą diskredituojančių veiksmų, todėl prevencinis darbas, siekiant užtikrinti, jog bausmių vykdymo sistemoje dirbtų sąžiningi, kolegų ir visuomenės pasitikėjimo verti pareigūnai bus tęsiamas“, – teigiama pranešime.

Penktadienį išplatintame pranešime teigiama, jog FNTT gavo duomenų apie tai, kad tarnybos tyrėja galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, neteisėtai rinkti duomenis, kurie sudaro tarnybos paslaptį bei ikiteisminio tyrimo duomenis ir kitą tarnybos informaciją, kuria disponuoti pagal einamas pareigas ji neturėjo teisės.

FNTT neatskleidžia, ar minėtai pareigūnei ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai.

Penktadienį buvo atliktos kratos, kuriomis, kaip teigia tarnyba, siekiama „užkirsti kelią tarnybinės informacijos perdavimui tretiesiems asmenimis bei nepakenkti ikiteisminių tyrimų sėkmei“.

Daugiau informacijos apie ikiteisminį tyrimą tarnyba neteikia.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Pasieniečiai į areštinę uždarė sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos vadą  bei  šios užkardos logistą.

VSAT Pagėgių rinktinėje dėl piktnaudžiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra.