Apskaičiuoto praėjusių metų Pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 36,7 balai iš 100 galimų. Ji yra aukštesnė už 2022 metų reikšmę, kuri buvo lygi 35,9 balo, bet kiek žemesnė už rekordiškai aukštą pirmųjų pandemijos metų, 2020 metų reikšmę (41,3 balo).

Tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką metiniam pilietinės galios indekso pokyčiui padarė sumažėjęs su pilietine veikla siejamų galimų rizikų vertinimas. Nuo 58 proc. 2022 metais iki 48 proc. sumažėjo respondentų, manančių, jog šiuo metu pilietines akcijas inicijuojantys ar jose aktyviai dalyvaujantys visuomenės nariai galėtų būti viešai užsipuolami, šmeižiami, sulaukti grupinių patyčių, pastangų sumenkinti autoritetą. Taip pat nuo 47 proc. 2022 metais iki 40 proc. pernai sumažėjo ir respondentų, kurie su ta pačia pilietine veikla sieja riziką sulaukti grasinimų susidoroti.

„Ši 2023 metų tendencija rodo, jog po poros ankstesnių visuomenės susipriešinimo, aiškiai matyto protestuose, demonstracijose ir reakcijose į juos, metų, šiuo metu piliečių tarpusavio santykiai mūsų visuomenėje normalizuojasi“, – išplatintame pranešime cituojama Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Nurodoma, kad pernai pagerėjo ir potencialaus pilietinio aktyvumo bei pilietinės įtakos vertinimo rodikliai – atitinkamai 1,6 ir 1,3 balo vidutinių reikšmių ūgtelėjimas lyginant su 2022 metais.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai aktyviai aukojo (52 proc.), dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose (37 proc.), boikotavo ar pirko prekes dėl moralinių ar politinių motyvų (atitinkamai 25 proc. ir 23 proc.), dalyvavo vietos bendruomenės veikloje (25 proc.), pasirašė peticijas internetu (22 proc.).

Atskira reprezentatyvia Lietuvos mokytojų apklausa 2023 metų pabaigoje įvertintas ir Lietuvos mokytojų pilietinės galios indeksas. Kaip ir ankstesniais metais, rezultatai parodė, kad Lietuvos mokytojai pilietinės galios turi žymiai daugiau, nei visuomenė bendrai.

Mokytojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė 2023 metais – 51,6 balo iš 100 galimų (14,9 balo aukštesnė už visos visuomenės). Daugiausia visą visuomenę mokytojai lenkia savo pilietiniu aktyvumu, taip pat daugiau domisi viešaisiais reikalais, didesnė jų, nei visos visuomenės, dalis teigė, jog imtųsi organizuoti veiksmus, jei kiltų vietinės reikšmės, ekonominė ar politinė problema šalyje – atitinkamai 48 proc., 15 proc. ir 11 proc. nusiteikusių imtis iniciatyvos mokytojų. Mokytojų pilietinės įtakos suvokimas – taip pat didesnis, nei visų visuomenės grupių bendrai.

Duomenys atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra menkas, tačiau gyventojai nori žinoti savo vietą valstybės gynimo plane ir yra pasirengę mokytis.

Pilietinės galios indekso tyrime daug dėmesio buvo skirta gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir supratimui apie savo vietą valstybės gynyboje.

„Duomenys atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra menkas, tačiau gyventojai nori žinoti savo vietą valstybės gynimo plane ir yra pasirengę mokytis“, – pranešime teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Apklausa parodė, kad tik 24 proc. gyventojų teigė turintys pilnai pasiruošę vandens ir maisto atsargų 72 valandoms, kaip rekomenduojama. Dar 31 proc. teigė turintys atsargų, bet nepakankamai, o 42 proc. atsakė, kad tokių atsargų neturi.

Taip pat 41 proc. gyventojų teigė, kad neturi ar nežino pakankamai greitai pasiekiamos vietos, kur galima būtų saugiai slėptis karinės agresijos ar kitos ekstremalios situacijos atveju. Tik 10 proc. nurodė žinantys kolektyvinę slėptuvę ar priedangą, kiti slėptųsi savo ar artimųjų namuose.

Klausiami, ar turėtų kur evakuotis į saugesnę vietą, jeigu jų gyvenamojoje vietovėje iškiltų karo grėsmės ar kitoks ekstremalus pavojus, 38 proc. atsakė, kad tokios vietos neturi, kiti nurodė turintys kitą būstą, į kurį galėtų evakuotis, arba galintys prisiglausti pas artimuosius ar draugus. Galimybės patiems evakuotis labai skiriasi pagal žmonių socialinę padėtį: daugiausia neturinčių kur asmeniškai evakuotis yra tarp bedarbių, pensininkų ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių, rodo tyrimas.

Klausiami, ar yra aptarę veiksmų planą, ką daryti iškilus ekstremaliai situacijai, su savo šeima ar kitais namų ūkio nariais, tik 28 proc. atsakė „taip“, 62 proc. atsakė tokio plano neaptarę, o likę nežinojo arba neturi su kuo aptarti, nes yra vieniši. Klausiami apie ekstremalių situacijų plano aptarimą darbovietėje, tik 14 proc. žmonių nurodė, kad tokį planą darbovietėje aptarė.

Apklausoje buvo klausiama, ar žmonės žino, koks vaidmuo, iškilus karo grėsmei, numatytas valstybės gynimo planuose tokiems žmonėms kaip jie. Į šį klausimą teigiamai atsakė tik 9 proc., 59 proc. atsakė nežinantys, o 31 proc. teigė tiksliai nežinantys, bet numanantys. Tačiau beveik 70 proc. kitame klausime nurodė norintys žinoti savo vaidmenį, o 46 proc. asmeniškai norėtų dalyvauti mokymuose ar pratybose, skirtose pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant karo grėsmę.

Be to, klausiami, ar visa visuomenė turėtų dalyvauti visuotinėje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime karo grėsmės atveju, 58 proc. atsakė „tikrai taip“ arba „greičiau taip“, 32 proc. rinkosi atsakymus „greičiau ne“ arba „tikrai ne“, o likę nežinojo.

Mokytojų apklausos rezultatai rodo, kad palyginti su visa visuomene, mokytojai yra labiau nusiteikę ginti Lietuvą. Nors ketinančių ginti šalį ginklu yra beveik tiek pat, kiek ir visoje populiacijoje – 12 proc. mokytojų palyginti su 15 proc. visos visuomenės, vertinant šį skaičių, būtina turėti omenyje, kad tarp apklaustų mokytojų daugiau nei 85 proc. sudaro moterys. Žymiai daugiau mokytojų – 56 proc. palyginti su 38 proc. visoje visuomenėje – yra pasirengę ginti šalį kitomis priemonėmis.

Tuo metu 27 proc. tyrime dalyvavusių visuomeninių organizacijų narių teigė, kad gintų šalį ginklu, jei ji būtų užpulta. 55 proc. nurodė, kad gintų šalį kitais būdais. Visuomeninių organizacijų nariai taip pat geriau nei visa visuomenė žino ar numano savo vaidmenį karo atveju – 20 procentinių punktų daugiau tokių atsakymų, nei visoje visuomenėje.

Toks pats skirtumas palyginti su visa visuomene yra ir klausiant apie norą dalyvauti mokymuose, pratybose, siekiant pasiruošti ekstremalioms situacijoms. Tiesa, dalyvavusių tokiuose mokymuose tarp visuomeninių organizacijų narių yra tik 5 procentai.

Lietuvos pilietinės galios indeksą Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų. Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.

Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. Analizuojant, visuomenės apklausos duomenys papildomai persverti pagal lytį ir amžių.

2023 metų Pilietinės galios indekso tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pajautimą bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai – mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. Pernai fiksuotas rekordinis – 41,3 balo – indeksas.

„Grįžtame į 2015 ar 2016 metų lygį, kada nėra nėra taip, kad galia nukrenta į lygį prieš 15 metų, bet tam tikras regresas yra“, – pristatyme pirmadienį teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Daugiau nežinomybės

2022-aisiais 46,3 proc. respondentų teigė aukoję, 38,6 proc. – dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, 30,7 proc. – vietos bendruomenės veikloje. Vis dėlto, aukojimas labdarai ar visuomeninėms organizacijoms, lyginant su 2020-aisiais daryta apklausa, sumenko maždaug 15 procentų.

„Atrodytų, kad 15 proc. nuosmukis nuo pandemijos laikotarpio atrodo labai didelis, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad iš esmės šiame klausime teiraujamės apie pagalbą savo visuomenei. Ir mūsų visuomenei mes padėjome mažiau, (...) Ukrainai ir ukrainiečiams mūsų aukojimas buvo aukštesnis“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Daugiau nei bet kada anksčiau nuo 2007 metų teigė boikotavę (27,1 proc.) ar pirkę (23,2 proc.) tam tikras prekes ar paslaugas dėl moralinių ar politinių motyvų, dalyvavę visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje (13,6 proc.), dalyvavę demonstracijoje, palaikymo akcijoje, mitinge ar pikete (13 proc.).

P. Peleckio / BNS nuotr.

Apklausos duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų vienu ar kitu būdu prisidėjo prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams.

Daugiausiai (58,2 proc.) tai darė aukodami pinigus arba daiktus. Beveik po dešimtadalį apklaustųjų savanoriavo padedančiose organizacijose (9 proc.) arba globojo ukrainiečius asmeniškai (8,9 proc.).

Grįžtame į 2015 ar 2016 metų lygį, kada nėra nėra taip, kad galia nukrenta į lygį prieš 15 metų, bet tam tikras regresas yra.

Vis dėlto PGI sumenko, o daugiausia įtakos tokiam pokyčiui, lyginant su pandeminiais 2020-aisiais, turėjo išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie tokiose situacijose aktyviai imtųsi veiksmų.

„Tai nereiškia, kad turime daugiau žmonių, kurie laikytųsi nuošalyje. Tai reiškia, kad mažėja tiek tų, kurie prisidėtų, tiek tų, kurie laikytųsi nuošalyje, nes auga netikrumas. Pirmą kartą turime išaugusius netikrumo duomenis“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Iškilusios vietos problemos atveju 67 proc. respondentų teigia, kad imtųsi veiksmų, ekonominės problemos atveju tokių yra 47 proc., politinės problemos – 37 proc., o saugumo – 55 proc. respondentų.

Taip pat sumenko gyventojų tikėjimas visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Dešimtbalėje skalėje 0,6 balo sumažėjo paprastų žmonių, 0,5 balo – žiniasklaidos įtakos vertinimas.

Tuo pat metu valdžios institucijos susigrąžino pandemijos metu aptirpusią įtaką gyventojų akyse – Seimo nariams priskiriama įtaka augo 0,8 balais, merų, savivaldybių tarybų ir valdininkų – po 0,5 balo.

Dėl protesto prieš valdžią akcijų – susiskaldymas

Tyrime buvo teirautasi ir Lietuvos gyventojų nuomonės apie pastaraisiais metais vykusius protestus ir palaikymo akcijas.

Daugiausia palaikymo respondentai išreiškė Ukrainos palaikymo akcijų idėjoms – už jas pasisakė du trečdaliai apklaustųjų.

Didysis šeimos gynimo maršas Vilniaus Vingio parke 2021 metų gegužę ir Vilniuje vykę protestai prieš COVID-19 valdymo priemones stipriai diferencijuoja gyventojus: apie trečdalis linko palaikyti ir tokia pati dalis – nepalaikyti šių protestų idėjų.

Mažiausiai palaikymo sulaukė LGBT bendruomenės rengtos „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2022 metais arba Kaune 2021 metais – tik 11 proc. apklaustųjų palaikė ir net 66 proc. nurodė „Baltic Pride“ idėjų nepalaiką.

„Ta aplinka mūsų visuomenėje nėra palanki LGBT bendruomenei“, – sakė instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.

Nepaisant vertybinių ir ideologinių skirtumų, Lietuvos gyventojai palaiko Konstitucijoje įtvirtintas pilietines teises – sutinka, jog visos šios akcijos turi teisę vykti.

Tyrime pabrėžiama, kad labiausiai šiam teiginiui pritarė būtent tie respondentai, kurie turėjo stipriausias nuostatas dėl protestų idėjų palaikymo arba nepalaikymo.

„Tie, kurie neturėjo aiškios pozicijos dėl šitų vykusių protesto akcijų, jie ir čia neturėjo tvirtesnės nuomonės, o tie, kurie aiškiai turėjo poziciją, jie daug labiau vertino galimybę turėti teisę renginiams“, – teigė R. Žiliukaitė.

Pusė gyventojų gintų šalį

Pilietinės galios indekso apklausa parodė, kad jei Lietuva būtų užpulta kitos šalies, 50 proc. Lietuvos gyventojų yra nusiteikę ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, 13 proc. nusiteikę pasitraukti iš Lietuvos, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, o likusieji 22 proc. nežinojo arba neatsakė, kaip elgtųsi tokioje situacijoje

Atsakymai į šį klausimą gana ryškiai skyrėsi pagal lytį – vyrai gerokai dažniau linkę ginti šalį ginklu, o moterys labiau linkusios laikytis nuošalyje arba pasitraukti iš Lietuvos.

Taip pat matyti ryškūs skirtumai pagal amžių: vyresni nei 60 metų žmonės mažiau linkę ginti Lietuvą ginklu arba pasitraukti iš šalies ir dažniau linkę laikytis nuošalyje.

Atrodytų, kad tai žmonės, kurie turi daugiausia ką prarasti. Ir šiaip – teorija sako, kad labiau šalį ginti eina neturtingi žmonės, o tie, kurie turi daug pinigų, stengiasi išsipirkti.

„Jeigu pažiūrėsim moteris tarp 30 ir 40 ir tarp 40 ir 50 metų, jos daug labiau nusiteikusius ginti gal ne ginklu, o kitomis priemonėmis, o jaunos moterys – tarp 18 ir 29 metų – jos daugiau labiau linkusios arba pasitraukti iš Lietuvos, ar laikytis nuošalyje, kas mane šiek tiek nustebino“, – kalbėjo politologė Ainė Ramonaitė.

Ji pabrėžė esanti taip pat nustebinta, kad vadovai, verslininkai, įmonių savininkai yra pasiryžę ginti Lietuvą ginklu.

„Atrodytų, kad tai žmonės, kurie turi daugiausia ką prarasti. Ir šiaip – teorija sako, kad labiau šalį ginti eina neturtingi žmonės, o tie, kurie turi daug pinigų, stengiasi išsipirkti“, – teigė politologė.

„Šiuo atveju matome priešingą situaciją“, – pridūrė ji.

Nusiteikimas ginti šalį aiškiai susijęs su žmonių pilietinės galios lygiu: tų, kurie eitų ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, pilietinė galia siekia 44 balus, tų, kurie pasitrauktų iš Lietuvos arba nežino, kaip elgtųsi, pilietinės galios indekso vidurkis yra apie 30 balų, o tų, kurie liktų nuošalyje, pilietinė galia yra pati mažiausia – apie 24 balus.

Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis.

Tokią apklausą 2022 metais tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, spalio 11–16 dienomis akivaizdinio interviu metu apklausęs 1010 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų. Tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indeksas (PGI) 2019 m. paaugo iki 39,7 balo iš 100 galimų, ir tai yra aukščiausia pasiekta reikšmė nuo 2007 m., nuo to laiko, kai šis indeksas buvo pradėtas skaičiuoti. Tai rodo Pilietinės visuomenės instituto (PVI) atliktas tyrimas.

Pilietiškiausi Lietuvoje yra aukščiausio, vidutinio lygmens vadovai ir smulkieji verslininkai (vidutinė PGI reikšmė 47,2 balai), didžiausias pajamas gaunantys žmonės (46,3), turintys aukštąjį išsilavinimą (45,0), taip pat jaunesni – 15–29 m. bei 30–39 m. respondentai (PGI reikšmės 42,4 bei 42,7).

„Pilietinės galios indeksas nuo buvusio paskutinio skaičiavimo paaugo beveik 3 proc. (2016 m. PGI vidutinė reikšmė siekė 37 balus). Šį pokytį labiausiai nulėmė visuomenėje išaugęs pojūtis, kad bendruomenės, visuomeninės organizacijos, taip pat ir paprasti Lietuvos žmonės daro svaresnę įtaką priimant visuomenei svarbius sprendimus“, – konstatuoja Pilietinės visuomenės instituto direktorė, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Pasak tyrėjos, šis pokytis visuomenėje pasiskirsto netolygiai. Savo įtakos priimant visuomenei svarbius sprendimus vertinimas pastaraisiais metais labiausiai paaugo tarp vyriausiųjų, su šiek tiek aukštesniu (bet ne aukštuoju) išsilavinimu, pensininkų, bedarbių darbininkų, bet taip pat ir aukščiausio lygmens vadovų bei smulkiųjų verslininkų. Kad tapo įtakingesni, taip pat pajautė ir mažesnes pajamas gaunantys, ir gyvenantys ne didmiesčiuose žmonės.

„Taigi, labiausiai pilietinės įtakos padidėjimą pastaraisiais metais mato tos visuomenės grupės, kurias būtų galima pavadinti socialiai pažeidžiamiausiomis. Ir nors jos pagal savo įtakos suvokimą dar atsilieka nuo likusios visuomenės dalies, tas atotrūkis yra stipriai sumažėjęs. Galima manyti, kad taip galėjo atsitikti dėl pastaraisiais metais Vyriausybės vykdytos socialinės ir mokestinės politikos, kuri sustiprino pažeidžiamiausių visuomenės grupių savivertę“, – sako I. Petronytė-Urbonavičienė.

Kita hipotezė, kad šis įtakos padidėjimas gali būti susijęs su 2018 – 2019 m. vykusiomis profesinių sąjungų protesto akcijomis (streikais, mitingais ir kt.). „Šią hipotezę skatina kelti itin išaugęs visuomeninių organizacijų ir bendruomenių įtakos vertinimas ir labai pozityvūs mokytojų protestų vertinimai visuomenėje“, –teigia PVI ekspertė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Apie mokytojų protesto veiksmus teigė girdėję 79 proc. apklaustųjų. Iš jų net 83 proc. šiuos veiksmus vertina teigiamai arba labai teigiamai.

2019 m. populiariausios pilietinės veiklos išliko aukojimas, labdara (39 proc. įsitraukusių), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (32 proc.) bei vietos bendruomenių veikloje (26 proc.). Tačiau visose šiose veiklose dalyvaujančių gyventojų dalis nuosekliai mažėja jau beveik dešimtmetį, pvz., lyginant su 2012 m., aukotojų dalis smuko 9 proc., dalyvaujančių aplinkos tvarkymo talkose per šį laiką sumažėjo 22 proc., o įsitraukiančių į vietos bendruomenės veiklas – 11 proc.

Tiriant potencialų pilietinį aktyvumą, paaiškėjo, kad žmones labiausiai paskatintų veikti vietinės reikšmės problema. Tokiu atveju veiksmų jai spręsti imtųsi 28 proc. apklaustųjų, prisidėtų dar 40 proc. Jei iškiltų ekonominė, saugumo ir politinė problema, ji mobilizuotų atitinkamai 58 proc., 54 proc. ir 39 proc. apklaustųjų. Lyginant su 2016 m., 2019 m. žmonių, nusiteikusių aktyviai spręsti šias problemas, šiek tiek padaugėjo.

Lietuvos mokytojų pilietinė galia yra kur kas aukštesnė nei visos visuomenės. Jie dvigubai dažniau nei visuomenė įsitraukia į pilietines veiklas.

Galimybė susidurti su rizika, jeigu būsi pilietiškas, 2019 m. buvo vertinama šiek tiek nuosaikiau nei 2016 m. Vis dėlto rizika atrodo daugiau ar mažiau tikėtina bent pusei respondentų. Rizika, kad, įsitraukęs į pilietinę veiklą, aplinkinių būsi įtarinėjamas tai darantis dėl savanaudiškų paskatų, tikėtina atrodo 57 proc. respondentų. Kad būsi viešai užsipuolamas, šmeižiamas, – 52 proc., sulauksi grasinimų susidoroti – 50 proc., prarasi darbą – 48 proc., aplinkinių būsi laikomas keistuoliu – 47 proc.

Atskirai skaičiuotas Lietuvos mokytojų Pilietinės galios 2019 m. indeksas. Lietuvos mokytojų PGI – 53,7 balai iš 100 galimų.

„Lietuvos mokytojų pilietinė galia yra kur kas aukštesnė nei visos visuomenės. Jie dvigubai dažniau nei visuomenė įsitraukia į pilietines veiklas: mokytojų aktyvumo indeksas lygus 67,4, o visuomenės – 33,8 balams. 71 proc. mokytojų aukoja labdarai, 66 proc. dalyvauja aplinkos tvarkymo, 62 proc. – vietos bendruomenių veiklose, 46 proc. yra pasirašę kokią nors peticiją internetu, 28 proc. dalyvauja visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje. Ketvirtadalis mokytojų aktyvūs socialiniuose tinkluose, internetu skelbė, siuntė pilietinio ar politinio pobūdžio informaciją, dalyvavo virtualioje pilietinėje ar politinėje diskusijoje, penktadalis pranešė apie įstatymų pažeidimus“, – sako PVI ekspertė, VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė doc. dr. Rūta Žiliukaitė.

Mokytojai, lyginant su likusia visuomenės dalimi, labiau domisi viešaisiais reikalais, pozityviau vertina pilietinę įtaką sprendimų priėmimui visuomenėje, šiek tiek labiau nusiteikę veikti visuomenėje kilus politinei, vietos reikšmės, saugumo ar ekonominei problemai. Tačiau vertindami rizikas, susijusias su pilietine veikla, mokytojai beveik nesiskiria nuo likusios visuomenės.

Lyginant su ankstesniais metais, mokytojų pilietinė galia paaugo daugiau nei 5 balais (2014 m. apskaičiuota mokytojų PGI vidutinė reikšmė – 48,1).

Lietuvos pilietinės galios indeksą Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų. Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias.

Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. Apklausas 2019 m. tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2020 metų vasario ir kovo mėn. apklausti 1007 15–75 m. Lietuvos gyventojai ir 404 bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojai. Tyrimą finansavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pernai vadinamasis pilietinės galios indeksas siekė 37 balus iš 100, užpernai šis rodiklis buvo 33,4.

Tokį augimą lėmė tai, kad žmonės labiau suvokia savo pilietinę įtaką, sako tyrimą atlikę analitikai. Jų teigimu, tai susiję su pernykščiais Seimo rinkimais.

„Suvokimas, kad paprastas žmogus gali pakeisti vienos pagrindinių institucijų sudėtį, panašu, jog jis iš tokio fakto labiau suprato savo įtaką“, – sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.

Pasak jos, vis dėlto tik Seimo rinkimais paremtas pilietinės galios augimas gali būti netvarus. Pilietinės galios indeksas taip pat buvo ypač išaugęs 2013 metais, kai visuomenininkai rinko parašus ir vykdė kampaniją dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, o kitąmet krito.

Kiti Pilietinės galios indekso sudedamieji rodikliai – realus ir potencialus pilietinis aktyvumas bei pilietinės veiklos rizikų vertinimas – pernai reikšmingai nekito.

Jaunimo galia didesnė

Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimai atliekami nuo 2007 metų. Jie grįsti visuomenės nuomonės apklausomis. Atlikdami reprezentatyvią gyventojų apklausą, tyrėjai apklausia ir tikslinę grupę. Šiemet tokia grupe tapo 15 – 29 metų jaunimas.

Tyrimas parodė, kad jaunimo pilietinė galia yra aukštesnė nei vidutinė. Jo pilietinės galios indeksas siekė 42,5 balo. Šis rodiklis didesnis, nes jaunimas būtų labiau linkęs prisidėti prie pilietinės veiklos, esant reikalui, taip pat labiau suvokia savo įtaką viešajam gyvenimui, nurodo tyrėjai.

Pilietinės galios indeksas yra aukščiausias tarp 25 – 29 metų žmonių.

„Tai yra pati stipriausia Lietuvoje jėga. Tas keista, nes aš galvojau, jog tai bus vyresni žmonės“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Pasak jos, tai yra išskirtinė grupė „savo išsimokslinimo lygiu ir užimamo statuso lygiu“. Daugiau kaip pusė 25 – 29 metų žmonių turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba specialistais arba tarnautojais.

„Tai yra tas jaunimas, kuris jau įsidarbinęs, kuris stipriai jaučiasi gyvenime. Jie ir yra patys galingiausi“, – teigė mokslininkė.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė sakė, kad mokinių pilietinės galios augimas yra tiesiogiai susijęs su jų pažymiais, dalyvavimu organizacijose ar popamokinėje neformalioje veikloje.

2016 metų gruodžio 5 – 20 dienomis apklausą pilietinės galios indekso tyrimui atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Kartu su tiksline grupe – jaunimu – iš viso apklausti 1311 respondentų.

Ketvirtadienį bus pristatytas 2014 metų Lietuvos pilietinės galios indeksas.

Renginyje bus aptarta, kaip pakito Lietuvos visuomenės ir atskirų jos grupių pilietinė galia, kokie veiksniai lemia šiuos pokyčius, kokiose pilietinėse veiklose lietuviai dalyvauja aktyviausiai, kaip jie vertina savo galimybes daryti įtaką valdžios sprendimam ir kodėl kartais vengia imtis pilietinių iniciatyvų, praneša Pilietinės visuomenės institutas.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas tiria nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau šeštąjį kartą. Pernai paskelbtas 2013 metų Lietuvos pilietinės galios indeksas buvo įvertintas 36 balais iš 100.

Tyrimas tuomet parodė, kad aktyviausiai visuomeninėse veiklose dalyvauja moksleiviai ir mokytojai, taip pat už likusius gyventojus pilietiškai aktyvesni yra valstybės tarnautojai ir pareigūnai.

Pilietinės visuomenės instituto 2013 m. šeštąjį kartą atliktas Pilietinės galios tyrimas atskleidžia, jog Lietuvos visuomenės pilietinė galia, nors buvo ir vis dar tebėra menka, labai nežymiai auga. Šalia visos visuomenės šįkart pažvelgta ir į valstybiniame sektoriuje sukauptą pilietinę galią – papildomai tirta Lietuvos valstybės tarnautojų ir pareigūnų pilietinė galia (2008 m. ir 2009 m. panašiai detaliau žvelgta į mokytojų, 2010 m. – į jaunimo, o 2012 m. – į moksleivių pilietinę galią). Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog Lietuvos valstybiniame sektoriuje pilietinės galios daugiau nei visuomenėje, tačiau – mažiau nei šalies mokyklose.

Lietuvos visuomenės 2013 m. pilietinės galios indeksas

Lietuvos visuomenės 2013 metų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 36,0 balai iš 100 galimų. Mūsų visuomenės pilietinė galia buvo ir vis dar lieka maža, tačiau lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, ypač 2007 ir 2008 metais, kuriais buvo atlikti pirmieji pilietinės galios indekso matavimai, ji, kad ir labai mažai, bet auga.

Labiausia pilietinės galios indekso pokyčius gali lemti kintantis Lietuvos gyventojų dalyvavimas pilietinėse veiklose. Praėjusiais metais reikšmingai didesnė dalis gyventojų aukojo labdarai pinigų, daiktų ar kitaip parėmė asmenis palyginus su ankstesniais metais (2012 m. – 48 proc., 2013 m. – 55 proc.). Kitose veiklose gyventojų aktyvumas jeigu ir auga, tai tik statistinės paklaidos ribose. Vyraujančiomis pilietinėmis veiklomis išlieka jau minėta labdara ir dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (51 proc.) bei vietos bendruomenių veikloje (37 proc.). Rečiau gyventojai įsitraukia į politinių partijų veiklą, kreipiasi į politikus, teisinėmis priemonėmis siekia apginti viešąjį interesą, dalyvauja demonstracijose, mitinguose ir streikuose.

2013 metų tyrimo duomenys taip pat rodo pozityvesnį visuomenės požiūrį į savo pilietinę galią: pilietinės įtakos suvokimo indekso, apimančio tris rodiklius (kokią įtaką, gyventojų nuomone, priimant sprendimus, paveikiančius visos visuomenės ar atskirų jos grupių gyvenimą, turi visuomeninės organizacijos, paprasti žmonės ir patys asmeniškai), vidutinė reikšmė nuo 45,0 iš 100 galimų balų 2012 metais augo iki 52,1 2013 metais.

Tačiau 2013 metų tyrimas atskleidžia ir neigiamas pilietinės galios pokyčių tendencijas. Šių metų tyrime didesnė dalis respondentų, nei anksčiau, atsakydami į klausimą apie tai, kiek tikėtina susidurti su įvairiomis rizikomis (prarasti darbą, būti laikomam aplinkinių keistuoliu, būti viešai užsipultam, šmeižiamam, įtarinėjamam, kad veikiama dėl savanaudiškų paskatų, sulaukti grasinimų susidoroti) inicijuojant ar aktyviai dalyvaujant pilietinėse akcijose ir veiklose, teigė, kad tokios rizikos tikėtinos.  

Valstybinio sektoriaus darbuotojų pilietinės galios indeksas

Lietuvos visuomenės valstybiniame sektoriuje pilietinės galios yra daugiau nei visoje visuomenėje. Pagal apklausos duomenis apskaičiuota Lietuvos valstybinio sektoriaus darbuotojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė yra 44,7 iš 100 galimų balų (visuomenės – 36,0). Vis dėlto, ankstesni mokytojų ir moksleivių pilietinės galios indekso tyrimai atskleidžia, jog mokyklose pilietinės galios sukaupta dar daugiau (2009 m. paskaičiuota mokytojų pilietinės galios indekso reikšmė – 47,8, 2012 m. moksleivių – 47,6).

Nors tarp Lietuvos valstybinio sektoriaus darbuotojų populiariausios yra tokios pačios pilietinės veiklos kaip ir visoje visuomenėje, valstybinio sektoriaus darbuotojų aktyvumas gerokai didesnis (daugiausia aukojama labdarai (per paskutiniuosius 12 mėn. tai teigė darę 82 proc. valstybinio sektoriaus darbuotojų), dalyvaujama aplinkos tvarkymo talkose (66 proc.), vietos bendruomenės veikloje (44 proc.)).

Viešojo sektoriaus atstovai taip pat gerokai dažniau internetu siunčia, skelbia pilietinio ar politinio pobūdžio informaciją, diskutuoja, pasirašo peticijas (tai daro 27 proc. viešojo sektoriaus atstovų ir tik 7 proc. gyventojų), perka kokios nors firmos ar šalies produktus dėl etinių ar moralinių, politinių motyvų (per paskutiniuosius metus tai teigė darę 28 proc. valstybinio sektoriaus atstovų ir 9 proc. visos visuomenės narių), dažniau susitinka su žurnalistais, kalba žiniasklaidos priemonėms, kreipiasi į valstybės kontroliuojančias institucijas pranešdami apie įstatymų pažeidimus, dalyvauja visuomenių organizacijų ir judėjimų veikloje bei kitur.

Valstybės tarnautojai ir pareigūnai labiau nei visa visuomenė nusiteikę asmeniškai prisidėti ir prie galimai šalyje kylančių problemų sprendimo: iškilus rimtai politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai, kokių nors veiksmų imtųsi atitinkamai 49 proc., 60 proc. ar 87 proc. valstybės institucijų darbuotojų. Ypač aktyviai valstybės sektoriaus atstovai linkę spręsti savo gyvenamosios vietovės problemas: 2 iš 5 imtųsi patys organizuoti veiklą vietinės reikšmės problemai spręsti (visoje visuomenėje tokių – 3 iš 10).

Vertindami įvairių grupių galias priimant sprendimus, paveikiančius visos visuomenės ar atskirų jos grupių gyvenimą, valstybinio sektoriaus atstovai šiek tiek labiau nei visa visuomenė vertina savo asmenines galias (3,3 balais, visuomenė – 3,1 balu iš 10), kiek daugiau galių nei visuomenė priskiria ir savivaldybių taryboms, Seimo nariams, verslininkams, žiniasklaidai bei visuomeninėms organizacijoms ir bendruomenėms, tačiau mažiau nei visuomenė įvertina valdininkų, seniūnų galias.

Tuo tarpu pilietinės veiklos rizikų indekso reikšmėmis valstybės tarnautojai ir pareigūnai nuo visos visuomenės skiriasi labai nežymiai (šio indekso vidutinė reikšmė visuomenėje – 20,1, valdžios sektoriuje – 21,4). 6 iš 10 valdžios sektoriaus atstovų pritaria nuomonei, jog žmogus, inicijuojantis ar aktyviai dalyvaujantis pilietinėje veikloje gali prarasti darbą, būti viešai užsipultas, šmeižiamas, aplinkinių laikomas keistuoliu.

Apžvelgiant atskiras pilietinės galios indekso dimensijas, galima pastebėti, jog labiausiai nuo visuomenės valstybės tarnautojai ir pareigūnai skiriasi gerokai didesniu savo aktyvumu (pilietinio aktyvumo indeksų vidutinės reikšmės skiriasi 21,3 punkto), bei pilietinio aktyvumo potencialu (potencialaus pilietinio dalyvavimo indeksų vidutinės reikšmės skiriasi 9,4 punkto). Tuo tarpu požiūriu į pilietines įtakas bei su pilietiniu veikimu susijusias rizikas –  valstybinio sektoriaus atstovų ir visos visuomenės nuomonės skiriasi gana nežymiai.

Lyginant valstybės tarnautojus ir  mokytojus galima pastebėti, jog mokytojai lenkia valstybės tarnautojus ir pareigūnus savo aktyvumu (tiek realiu, tiek potencialiu) bei nežymiai – pilietinės įtakos suvokimu. Tačiau, kita vertus, mokytojai dažniau įžvelgia su pilietinėmis veiklomis susijusias rizikas.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų prof. dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas skaičiuoja nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau šeštąjį kartą.