„Mes išties girdime dažniausiai tuos klausimus kas bus po metų, tai yra, ukrainiečiai, kurie kreipiasi į mus tiek toli negalvoja, tas neapibrėžtumas toks labai didelis. Jiems dažniausi klausimai, kaip prasitęsti leidimą toliau gyventi. Po to, aišku, jei pasibaigs laikinoji apsauga, bus klausimai, kaip likti toliau Lietuvoje“, – LRT radijui sakė E. Gudzinskaitė.

„Apie pilietybę praktiškai nesulaukiam klausimų. Jei pažiūrėtume, kiek pastaraisiais metais ukrainiečių linkę įgyti pilietybę – tik vienetai, šiais metais natūralizacijos tvarka tik devyni ukrainiečiai įgijo pilietybę“, – teigė ji.

Anot vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, pilietybė yra universalus institutas ir neskirstoma, kokios šalies pilietis ją nori gauti. Tam keliami aiškūs reikalavimai: pragyventi dešimt metų, mokėti lietuvių kalbą. Išimtys taikomos tuokiantis su Lietuvos piliečiu, tuomet laikas sutrumpėja.

Turiu įtarimą, kad daugelis ukrainiečių nelabai žino, kokiomis sąlygomis galėtų siekti pilietybės. Tai tik labai neapibrėžta galimybė ateityje.

Jo teigimu, ukrainiečiai taip pat gali pretenduoti į leidimą nuolat gyventi Lietuvoje čia praleidę penkerius metus, turėdami bazines lietuvių kalbos žinias, nekeldami rūpesčių nacionaliniam saugumui.

Anot E. Gudzinskaitės, gauti nuolatinio gyventojo leidimą daugeliui ukrainiečių gana sudėtinga dėl mobilaus gyvenimo būdo.

„Tam, kad gautum nuolatinio gyventojo statusą, turi nuolat gyventi Lietuvoje penkerius metus. Mes pastebėjome, kad ukrainiečiai yra pakankamai mobilūs, nemaža dalis vis dar nori grįžti į Ukrainą. Būna tokių atvejų, kad sugrįžta, pagyvena, supranta, kad neįmanoma gyventi, grįžta. Tęstinumo neišlaiko, būna išvykę iš Lietuvos“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Rytų Europos studijų centras neseniai paskelbė tyrimo duomenis, kurie parodė, kad dauguma ukrainiečių neturi labai apibrėžtų ateities planų. Į klausimą, kiek laiko planuoja likti Lietuvoje 41 proc. atsakė, kad kol jų gimtinėje baigsis karas, 39 proc. nurodė planuojantys čia praleisti kelerius metus. Apie dešimt procentų teigė apsisprendę čia likti, dar tiek pat teigė būsiantys tol, kol bus galima įsikurti saugiai Ukrainoje.

„Įtariu, kad buvome pirmieji, kurie uždavė klausimą, apie galimybę įgyti Lietuvos pilietybę. Turiu įtarimą, kad daugelis ukrainiečių nelabai žino, kokiomis sąlygomis galėtų siekti pilietybės. Tai tik labai neapibrėžta galimybė ateityje“, – teigė Europos studijų centro tyrimų programų vadovas Tomas Janeliūnas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 86 tūkst. Ukrainos piliečių.

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietryrinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Pirmadienį Chersono srities valdžia įvedė rublį kaip oficialią valiutą, jis bus naudojamas lygiagrečiai Ukrainos grivinos. Ketvirtadienį Maskvos paskirti pareigūnai paskelbė apie tokią pačią priemonę jų kontroliuojamoje Zaporižios srities dalyje.

Kremliaus sprendimas lengviau išduoti išduoti rusiškus pasus separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos srityse papiktino Kijevą ir sulaukė tarptautinės kritikos. 

„Mes apskritai galvojame apie pilietybės suteikimą supaprastinta tvarka visiems Ukrainos piliečiams, ne tik Luhansko ir Donecko respublikų gyventojams“, –  per spaudos konferenciją Pekine sakė V. Putinas.

Pagal šią savaitę prezidento pasirašytą įsaką naujos pasų išdavimo taisyklės galios nepripažintų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ gyventojams – šiuose separatistiniuose regionuose, kurie atsiskyrė nuo Ukrainos 2014 metais ir yra vadovaujami Maskvos remiamų kovotojų, gyvenantys žmonės dabar galės gauti Rusijos pilietybę per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo.

Maskva ir Kijevas konfliktuoja nuo 2014 metų liaudies sukilimo Ukrainoje, per kurį buvo nušalinta Kremliaus remta vadovybė.

Po sukilimo Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, o paskui parėmė Rytų Ukrainos separatistus. Karas jau liktas jau pareikalavo 13 tūkst. žmonių gyvybių.

V. Putino pareiškimas sukėlė dar didesnį pasipiktinimą Kijeve.

„Rusija siekia tolesnės eskalacijos ir chaoso Ukrainoje ir todėl toliau komplikuoja žaidimo taisykles“, – tviteryje pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Europos Taryboje Dmytro Kuleba.

Kremlius paskelbė savo sprendimą praėjus kelios dienoms po Ukrainos prezidento rinkimų antrojo turo, kurį didele persvara laimėjo komikas Volodymyras Zelenskis.

Išrinktasis prezidentas, kuris bus prisaikdintas birželį, paragino tarptautinę bendruomenę dėl šio Maskvos žingsnio išplėsti Rusijai taikomas sankcijas.

Europos Sąjunga taip pat pasmerkė tokį Maskvos sprendimą ir pavadino jį dar vienu pasikėsinimu į Ukrainos suverenitetą.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė norįs „suprasti“ V. Zelenskio poziciją dėl konflikto.

Rusijos vadovas neatmetė derybų su V. Zelenskiu galimybės ir sakė esąs pasirengęs su juo „padiskutuoti“.

V. Putinas teigė, kad „visi pavargo nuo šio konflikto“ ir kad Ukraina tikisi iš naujosios vadovybės sprendimų dėl karo.  

Jis taip pat pareiškė, kad Rusija vykdys visus „socialinius įsipareigojimus“ savo naujiesiems piliečiams.

Gavę Rusijos pasus Rytų Ukrainos gyventojai turės teisę į „socialines išmokas, pensijas ir jų padidinimus, viskas bus įgyvendinta.“

Anot prezidento, šis žingsnis yra „apskaičiuotas“ ir netaps didele našta Rusijos biudžetui. 

Susitiks su naujuoju Ukrainos prezidentu?

V. Putinas šeštadienį prabilo apie galimybę susitikti su išrinktuoju Ukrainos prezidentu – tai ženklas, kad Maskva galbūt nori pataisyti santykius, smarkiai pašlijusius po 2014-ųjų Krymo aneksijos.

Anot V. Putino, jeigu susitiktų su V. Zelenskiu, jiedu turėtų aptarti, kaip užbaigti Kijevo konfliktą su Maskvos remiamais separatistais šalies pietryčiuose.

Rusijos vadovas kalbėjosi su žurnalistais Pekine, kur dalyvauja forume, skirtame „Juostos ir kelio“ infrastruktūros plėtojimo iniciatyvai.

„Jeigu kada nors susitiksime, prasidės kažkokios derybos, o to aš neatmetu, tuomet pirmiausia turėsime kalbėti apie tai, kaip užbaigti konfliktą Ukrainos pietryčiuose," sakė jis per spaudos konferenciją.