A. Mamontovo manymu, turėtume nustoti skirstyti lietuvius į gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje.

„Esame tos pačios tautos žmonės. Daugelis mylime savo šalį ir norime, kad ji klestėtų, o gyvenimas joje būtų kuo geresnis. Esame maža šalis, todėl negalime sau leisti prabangos prarasti piliečius, gyvenančius už Lietuvos ribų. Turėtume imti pavyzdį iš valstybių, kurios neišsižada savo piliečių vien dėl to, kad jie įgyja kitos šalies pasą. Tų šalių piliečiai, kaip, beje, ir daugybė mūsų tautiečių, kurie dėl taikomų išimčių turėjo galimybę išsaugoti pilietybę, puikiai susitvarko su savo pilietinėmis pareigomis“, – teigia atlikėjas.

A. Mamontovas pasidalino savo mintimis apie bendravimą su tautiečiais užsienyje, jų meilę Lietuvai ir referendumo dėl pilietybės išsaugojimo svarbą.

– Dažnai koncertuojate pasaulio lietuvių bendruomenėse, užsienyje gyvenantiems lietuviams.  Kokius įspūdžius parsivežate iš šių susitikimų su tautiečiais?

– Įspūdis toks, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams Lietuva yra ypatingai svarbi. Jie siekia išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, kalbą. Teko sutikti ne vieną šeimą, kurioje vienas iš sutuoktinių yra ne lietuvis, tačiau yra išmokęs lietuvių kalbą. Tad užsienio lietuviams – bent jau didžiajai daliai tų, kuriuos man tenka sutikti – ryšys su Lietuva yra labai svarbus, nors jie ir yra nuo jos toli, dėl vienokių ar kitokių priežasčių gyvena svetur. Tiesą sakant, kartais atrodo, kad lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, daug labiau puoselėja tradicijas, švenčia tautines ir nacionalines švente nei gyvenantys Lietuvoje.

Tiesą sakant, kartais atrodo, kad lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, daug labiau puoselėja tradicijas, švenčia tautines ir nacionalines švente nei gyvenantys Lietuvoje.

– Kaip manote, kodėl užsienio lietuviams taip svarbu išlaikyti ryšį su Lietuva ir kaip jiems pavyksta tai padaryti?

– Manau, kad kiekvieno žmogaus istorija yra individuali. Vieni tarp Lietuvos ir šalies, kurioje gyvena, mezga kultūrinius ar verslo ryšius, kuria bendras įmones, organizuoja tam tikrą socialinę ar labdaringą veiklą. Be abejo, labai daug užsienio lietuvių tiesiog finansiškai padeda Lietuvoje gyvenantiems savo tėvams, giminėms. Tad tas ryšys pasireiškia labai įvairiai.

Neseniai teko svečiuotis Kanadoje, Vankuveryje. Ten gyvenantys lietuviai sako, kad net gyvendami Lietuvoje tiek po ją nekeliavo, kiek dabar atvykę pasisvečiuoti. Išvažiavę iš Lietuvos žmonės pradėjo domėtis jos istorija, geografija, įdomiomis mūsų šalies vietomis, o grįžę stengiasi jas aplankyt, pamatyti ir kuo daugiau sužinoti.

– Nepaisant to, daug užsienio lietuvių šiandien susiduria su dilema – įgyti užsienio valstybės pilietybę ir prarasti Lietuvos arba išsaugoti lietuvišką pasą, bet atsisakyti galimybės įgyti kitos šalies pilietybę. Tokią dilemą galėtų pašalinti kitąmet vyksiantis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Kodėl, jūsų manymu, šis klausimas svarbus?

– Todėl, kad pilietybės išsaugojimas lietuvių tautos atstovams padėtų išsaugoti ryšį su Lietuva ir kartu vieni su kitais. Daug lietuvių nuoširdžiai palaiko lietuvybę, lietuviškas tradicijos, vykdo Lietuvai svarbią veiklą negyvendami joje. Šie žmonės buvo priversti atsisakyti Lietuvos pilietybės vien dėl to, kad šis klausimas vis dar nėra išspręstas. Šie žmonės jaučiasi nuskriausti, atstumti ir įžeisti, nors jų intencijos Lietuvos atžvilgiu visada buvo pačios geriausios ir nuoširdžiausios. Užsienyje gyvenantys lietuviai taip pat prisideda prie Lietuvos klestėjimo ir mūsų visų gerovės.

A. Mamontovas. ELTOS nuotr.

– Dažnai galima išgirsti nuomonę, kad pilietybės išsaugojimo klausimas yra aktualus tik užsienyje gyvenantiems lietuviams. Ką apie tai manote? Kodėl ir mums, gyvenantiems Lietuvoje, tai turėtų būti svarbu?

– Tiesą sakant, nesuprantu, iš kur atsirado toks vienkiemio mentalitetas – „jei kaimyno namas dega, tai ne mano problema“. Turėtume išaugti iš tokio vaikiško mąstymo, nes jis yra labai nebrandus. Esame tauta, todėl problemos, kurios liečia mūsų tautos žmones, yra bendros. Galime padėti tas problemas išspręsti, net jei jos mūsų tiesiogiai neliečia. Padėtume daugybei savo tautiečių ir tai nieko nekainuos. Nepriklausomybės keliu nuėjome pakankamai toli ir, man atrodo, jau turėtume būti subrendę žengti šį žingsnį – suteikti Lietuvos piliečiams galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei jie patys to nori. Iš esmės tai yra žmogaus laisvės ir galimybės apsispręsti klausimas.

Tiesą sakant, nesuprantu, iš kur atsirado toks vienkiemio mentalitetas – „jei kaimyno namas dega, tai ne mano problema“.

– Ką pasakytumėte žmonėms, kuriems pilietybės išsaugojimo klausimas neatrodo svarbaus, kurie dvejoja, ar eiti balsuoti?

– Pasakyčiau, kad laikas subręsti. Mūsų šaliai reikia visų savo piliečių – ir tų, kurie gyvena užsienyje bei įgyja kitos šalies pilietybę. Pasaulyje yra apie keturis milijonus lietuvių ir turėtume stengtis neprarasti nei vieno iš jų. Norėčiau išgirsti skeptikų argumentus, kodėl jie nenorėtų leisti kitiems lietuviams išsaugoti mūsų šalies pilietybės. Negaliu suprasti to vaikiško ar paaugliško užsispyrimo ir noro atstumti savus tautiečius.

Dėl galimybės išsaugoti pilietybę spręsime kitąmet

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę.  Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka.