Tylusis žudikas

Pilvo aortos aneurizma – tai stambiausios žmogaus kraujagyslės išsiplėtimas. Ši liga labai pavojinga, kadangi dažniausiai jokių simptomų žmogus nejaučia.

Aortos aneurizmos simbolis – snieginis leopardas. Šie gyvūnai, kitaip negu kitos didžiosios katės, dėl savo fiziologijos negali riaumoti ir dėl to yra vadinami tyliaisiais žudikais. Dėl simptomais nepasižyminčios eigos, aortos aneurizmos taip pat yra vadinamos tyliosiomis žudikėmis.

Gydytojai įspėja – aneurizmai plyšus, miršta net 80-90 proc. pacientų. Svarbu tai, kad laiku diagnozavus neplyšusią aneurizmą, jos gydymo efektyvumas siekia net 95 proc. Pasitikrinti galima per kelias minutes, pažiūrėjus į aortą ultragarsu.

Skirta vyresniems žmonėms

„Šios akcijos tikslas – ištirti tikslinę žmonių grupę, kuri apima nuo 65 metų ir vyresnius, rūkančius, turinčius aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, asmenis. Tyrimas labai paprastas ir greitas, ultragarso pagalba ištiriame pilvo aortą ir žiūrime, ar ji neišsiplėtus. Tai atlikus žmogus gali praktiškai likusį gyvenimą būti ramus, kad ji ir neišsiplės“, – kalbėjo kraujagyslių chirurgas Adomas Aladaitis.

Simono Baltušio nuotr.

Gydytojas aiškino, kad įprastai pilvo aorta būna apie 3 cm diametro. Jei aorta jau būna didesnė, rekomenduojama apsilankyti pas kraujagyslių gydytoją bent kartą metuose. Tuomet atliekami detalesni tyrimai, stebima, ar aortos aneurizma daugiau neauga.

„Jei ji pasiekia 5 cm, daroma operacija. Ji gali būti atliekama dviem būdais – atvira chirurgija, kai įsiuvamas sintetinis aortos protezas, arba per kirkšnies arterija įvedami specialūs stentai ir taip apsaugoma nuo plyšimo“, – aiškino A. Aladaitis.

Tai atlikus žmogus gali praktiškai likusį gyvenimą būti ramus, kad ji ir neišsiplės.

Pasak jo, į Kauno dramos teatrą atvykti su tokia sveikatos patikros akcija paskatino tai, jog ši vieta žmonėms puikiai žinoma, patogu ją pasiekti. Per valandą medikai vidutiniškai patikrino apie 60-70 žmonių, tad per visą akcijai numatytą laiką skaičiuojama, kad bus pažiūrėta maždaug 300 žmonių pilvo aortų.

Laukė kelias valandas

Apie tai, kad tokios akcijos svarbios ir būtinos, liudijo prie tyrimo nutįsusi ilga eilė. Teatro prieigose kauniečiams laukti teko ir kelias valandas, tačiau šie tikino, kad buvo verta. Žmonės viliasi, kad bus ir daugiau nemokamų akcijų, kuomet nereikia pas sveikatos priežiūros specialistus eilėse laukti kelis mėnesius, o gali ateiti ir vietoje sužinoti sveikatos būklę.

„Pačiam buvo įdomu, todėl ir atėjau. Džiugu, kad geras rezultatas, dabar ramu, viskas gerai. Laukiau dvi valandas, bet nieko, juk čia pat ir mugė vyksta. Jei yra galimybė, visi turi nueiti ir pasitikrinti, reikia savimi rūpintis“, – po ką tik atlikto aortos tyrimo savo mintimis pasidalijo Rimantas.

Simono Baltušio nuotr.

„Dukra rekomendavo, sakė, kad būtinai reikia pasitikrinti. Nieko baisaus, galima tikrintis. Vieta tikrai gera, visiems žinoma. Aš laukiau pustrečios valandos. Jei tokį laiką išstovi ir sulauki, tai dar vienas įrodymas, kad sveikata gera“, – šypsojosi Raimondas.

Kitiems laukti tiek ilgai buvo sunkoka, tačiau vis tiek džiaugėsi, kad pavyko pasitikrinti sveikatą. „Turiu aukštą kraujospūdį, reikėjo pasitikslinti, ar daugiau ko nėra. Stengiuosi dažnai tikrintis sveikatą. Eilė buvo kilometrinė, galėtų tiek žmonių ir į teatrą eiti, bet manau, kad daugiau tokių akcijų reikėtų“, – kalbėjo taip pat kelias valandas laukusi Aurelija.

Moteris gyveno įprastą gyvenimą iki tol, kol vėl pradėjo jausti keistą pulsaciją, maudimą pilve, tačiau jautėsi rami – juk pilvas jau operuotas. „Fizinio aktyvumo metu pasireiškė stiprūs nugaros skausmai, negalėjau įkvėpti oro, paeiti. Atvykus į Šiaulių priėmimo skyrių atlikta kompiuterinė tomografija parodė, kad atsisluoksniavo nusileidžiančioji aortos dalis, būtina važiuoti į Kauno klinikas“, – apie tai, kaip keliai atvedė į Kauną, pasakojo pacientė Lina.

Priežastis, kodėl jaunai moteriai aortos linkusios plėstis, trūkinėti – genetinė. „Linos genetika lėmė aortos sienelės silpnumą. Tokiems žmonėms per gyvenimą prireikia vidutiniškai 5-7 operacijų tam, kad išgyventų pilnavertį gyvenimą iki 60-70 metų amžiaus“, – teigė doc. Linas Velička, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas.

Doc. Linas Velička. / Kauno klinikų nuotr. 

Siekiant stabilizuoti aortos spindį, apsaugoti miego arterijas nuo disekacijos (atsisluoksniavimo), Kauno klinikose atlikta neatidėliotina poraktualinės arterijos transpozicija su vienmomentiniu aortos stentavimu. „Aortos disekacija dažniausiai įvyksta iš viršaus į apačią, tačiau Linai sluoksniai trūkti pradėjo nuo apačios į viršų. Turėjome atlikti skubią operaciją ir ją apsaugoti nuo aortos sluoksnių plyšimo tolyn į kaklo kraujagysles, – sakė docentas. – Taip nutikus, gali įvykti insultas su negrįžtamais pakitimais arba plyšti aorta ir sukelti stiprų vidinį kraujavimą“.

Atlikta  operacija leido laimėti laiko, pasiruošti sekančiam etapui – krūtininės ir pilvinės aortos protezavimui.  Nors moteris gyveno kiek įmanoma įprastą gyvenimą, tačiau jos aorta vis tiek didėjo, pūtėsi, kaip pati pacientė įvardino, ji gyveno lyg su tiksinčia bomba. Kauno klinikų medikai bendravo su užsienio specialistais, ieškojo būdu, kaip dar galima padėti pacientei Linai. „Maudimas pilve stiprėjo, daugiau rizikos kėlė laukimas nei operacija“, – aiškino doc. L. Velička.

Kauno klinikų specialistai susisiekė su profesoriumi iš Lenkijos, kuris sutiko padėti atlikti Kauno klinikose pirmąją visos aortos stentavimo operaciją, reikalingą pacientei. „Prof. Tomašas Jakimovičius – vienas iš daugiausiai tokio tipo aortų stentavimo pasaulyje atlikęs specialistas. Jo operacijų rezultatai labai geri, – sakė doc. L. Velička. – Mums pavyko su juo susisiekti ir profesorius sutiko pasidalinti savo žiniomis bei padėti atlikti pirmąją tokio tipo operaciją Kauno klinikose.“

Seniau kildavo problemų, nes stentai buvo linkę užsilenkti ir praleisti kraują, tačiau naujos kartos stentai – technologiškai geresni, atsparūs perlenkimams ir geriau praleidžiantys kraują aortos viduje.

Operacijos metu buvo stentuota visa aortą nuo kirkšnies iki pat kaklo. „Pagrindinis iššūkis dedant tokį ilgą stentą – gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas krauju. Būtina išsaugoti žarnyną, inkstus, kepenis, blužnį maitinančių arterijų praeinamumą implantuojant jungiančius stentus ir apsaugoti nugaros smegenis nuo insulto. Visa operacija turėjo būti padaryta per du mažus pjūvelius kirkšnyse.  Seniau kildavo problemų, nes stentai buvo linkę užsilenkti ir praleisti kraują, tačiau naujos kartos stentai – technologiškai geresni, atsparūs perlenkimams ir geriau praleidžiantys kraują aortos viduje“, – teigė docentas.

Operacija truko apie keturias valandas, pacientė po jos jautėsi gerai, sparčiai atgauna jėgas  bei nepraranda tikėjimo, kad nors jos kelias sunkus, tačiau visus sunkumus galima įveikti. „Gydymosi kelyje buvę visokių minčių, kodėl visa tai nutinka man, kokia visa to prasmė. Tačiau reikia rasti priežastį, dėl kurios neprarandi tikėjimo. Man tai – vaikai, anūkai, noras pamatyti dar daugiau nei esu pamačiusi per šiuos 55 gyvenimo metus“, – šypsojosi Lina. Moteris pridūrė, kad posakis „užsidaro durys, atsidaro langas“ – teisingas. Keturis mėnesius būdama ligoninėje ji atrado įkvėpimą parašyti elektroninę knygą, skirtą vaikų kalbos lavinimui bei aktyviai vystyti socialinių tinklų paskyrą profesinėmis temomis. Pacientė tiki, kad jei ne liga, kažin ar būtų atradusi laiko tokiam didžiam ir atsakingam darbui.

Jaučiuosi tam tikra prasme globojama aukštesnių jėgų, nes vis patenku į geras rankas

„Noriu nuoširdžiai padėkoti doc. L. Veličkai ir suburtai komandai, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirbančiam gydytojui širdies chirurgui Gediminui Kundrotui ir jo komandai bei visiems gydytojais, kurių, deja, pavardžių negaliu įvardinti, bet žinau, kad jie man padėjo. Jaučiuosi tam tikra prasme globojama aukštesnių jėgų, nes vis patenku į geras rankas“, – sakė pacientė Lina.

Visos aortos stentavimo operacijos pakankamai retos, sudėtingos, kurių poreikis Lietuvoje – apie 40-60 pacientų per metus. Kauno klinikų specialistai ir toliau semsis žinių iš užsienio kolegų, mokysis tam, kad galėtų suteikti pačias geriausias paslaugas Kauno klinikų pacientams.

Kraujagyslių chirurgai ragina neprarasti budrumo, nes šios gyvybiškai svarbios kraujagyslės pažeida gali būti mirtina.

„Jei žmonės savo sveikata rūpintųsi ir tirtųsi profilaktiškai, būtų galima išvengti daugybės ligų ir būklių sukeliančių mirtinų padarinių. Tas pats liečia ir aortos aneurizmą. Jei ji žmonėms būtų aptinkama laiku, kasmet Lietuvoje būtų galima išgelbėti kelias dešimtis žmonių“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Karolis Tijūnaitis, kurio iniciatyva uostamiestyje pradėtos rengti aortos patikros dienos.

Gydytojas sako, kad akcijų tikslas nėra ištirti visus klaipėdiečius ir regiono gyventojus. Akcijos tikslas – atkreipti žmonių dėmesį, skatinti jų budrumą, skleisti žinią. Akivaizdūs ir rezultatai.

Užpernai akcijos metu Klaipėdos jūrininkų ligoninės kraujagyslių chirurgai ištyrė apie 160 klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų gyventojų, pernai į patikrą atvyko 265 žmonės, šiemet – 411.

„Pernai penkiems pacientams paskirta gydytojų kontrolė po pusės metų, o vienam pacientui rasta kritiškai padidėjusi aneurizma. Šiemet po patikros keturiems pacientams paskirta tolesnė medikų kontrolė“, – rezultatus apžvelgė K.Tijūnaitis.

Žmogaus aorta vidutiniškai būna 2 cm pločio. Išsiplėtimas iki 3 cm dar nelaikomas patologišku, tačiau didesnis reikalauja išsamesnių tyrimų ar netgi skubios operacijos.

Pilvo aortos aneurizma dažniausiai susidaro lėtai ir nepasireiškia pastebimais ženklais tol, kol galiausiai išplonėjusi ir išsipūtusi aortos sienelė plyšta. Lietuvoje plyšusių aneurizmų per metus skaičiuojama apie 50 ir daugiau. Tokiais atvejais išgyvenimo šansai yra labai maži, tad svarbiausia yra laiku aptikti dar neplyšusią aneurizmą, kurių gydymas net 95 proc. atvejų būna sėkmingas.

Sulaukus 65 metų amžiaus, šansai šia liga susirgti padidėja net 80 proc.

Dažniausiai pilvo aortos aneurizma yra diagnozuojama vyresnio amžiaus vyrams, kurie ilgą laiką vartojo arba iki šiol vartoja tabako gaminius. Tokie rizikos veiksniai kaip aukštas kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis, aterosklerozė, paveldimumas ilgainiui didina aortos aneurizmos plyšimo riziką.

Per renginį buvo atlikta net 70 neskausmingų, tyrimų atliekamų echoskopu – neinvaziniu būdu ir truko vos kelias minutes.

Akcijos dieną buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į itin pavojingą ir klastingą ligą – pilvo aortos aneurizmą, bei paskatinti žmones pasitikrinti.

Pilvo aortos aneurizma, t.y. išsiplėtusi pilvo aorta – tai viena klastingiausių kraujagyslių ligų, kuri dažniausiai vystosi be simptomų, tačiau ją pastebėti galima ištyrus echoskopu. Deja, dažniausiai ligos simptomai pasireiškia tik tuomet, kai aneurizma plyšta.

„Plyšus aneurizmai 50 proc. pacientų miršta taip ir nepasiekę ligoninės. Tų, kuriems spėjama atlikti skubias operacijas, išgyvena apie 50-60 proc. Todėl labai svarbu laiku aptikti padidėjusią aneurizmą, kol ji neplyšo. Laiku aptikus ligą galima pasiekti gerų rezultatų ir išsaugoti ne vieną gyvybę“, – teigia Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička.

Nuo pusryčių stalo iki operacinės

„Ryte atsikėliau, ėjau darytis kavą ir pusryčiauti. Staiga pajutau skausmą pilvo apačioje, lyg smūgis į nugarą, baisus skausmas. Bandžiau eiti į lovą, bet kojos nelaikė, pasidarė it guminės. Pargriuvau ant kilimo ir nebegalėjau atsikelti, tada žmona skubiai iškvietė greitąją. Gydytojas iš greitosios suprato, mane išvežė į Lazdynus. Bet iki greitosios automobilio dar pats sugebėjau nueiti kiek prisilaikydamas.

Ligoninėje medikai greitai sureagavo ir staigiai rado priežastį – trūko pilvo aorta. Jie mane operavo iš karto, nes nebuvo galima laukti. Belaukiant man ėmė darytis labai bloga, kojos šalo. Net neįsivaizduoju, kodėl man taip nutiko. Atrodo, buvo viskas gerai, nesuprantu, iš kur tas plyšimas ir tokie bjaurūs skausmai.

Aneurizma – klastinga liga, žmogus gali nukraujuoti žaibiškai – vos per 10 minučių. Pagrindinė jos priežastis yra aterosklerozė.

Nors mano širdelė jau seniai ne kokia, nustatytas nepakankamumas, kraujagyslės susiaurėjusios ir parūkau gerai. Pamenu, kaip mane guldė ant operacinio stalo, o kas buvo toliau – ne. Atsibudau ir apsidžiaugiau, kad likau gyvas“, – pasakojo Alvydas praėjus trim savaitėms po gyvybę išgelbėjusios operacijos.

Pacientui buvo atlikta pilvo aortos rekonstrukcija moderniu endovazalinės chirurgijos metodu. Jis buvo atvežtas ir hospitalizuotas dienos metu, o po operacijos tos pačios dienos vakare jau buvo gyvybingas, galėjo kalbėti. A. Galatiltis atvyko nė neįtardamas, kad jam plyšo pilvo aorta, nes prieš tai nesitikrino.

Aneurizma – klastinga liga, žmogus gali nukraujuoti žaibiškai – vos per 10 minučių. Pagrindinė jos priežastis yra aterosklerozė, išskyrus retus atvejus – traumas, apsigimimus. Žmonės vyresni nei 60 metų turėtų tikrintis kaklo arterijas, pilvo aortą ir širdies kraujagysles.

Praėjus kuriam laikui po operacijos Alvydui pradėjo šalti kojos. Pasirodo, vyras aterosklerozę turėjo ir kojų kraujagyslėse – jo šlaunies arterijos buvo taip pat užsikišusios, todėl teko atlikti dar vieną operaciją. Medikai negalėjo pasakyti, ar šios arterijos buvo užakusios dar prieš aortos operaciją, ar taip nutiko vėliau.

„Kojos buvo kaip ledas. Kažkur kraujagyslės užsikišo ir kraujo į galūnes nepadavė. Kojas nuleidžiu – susilygina jų spalva, pakeliu – viena koja balta. Bet atliko operaciją ir dabar jaučiuosi visai neblogai. Tik koja kol kas dar nutirpusi, tačiau po kurio laiko tai praeis. Svarbiausia, kad jau vaikštau ir kojos šiltos. Po mėnesio atvyksiu vėl pasitikrinti“, – sakė A. Galatiltis. 

Interviu

Apie paciento situaciją plačiau papasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius.

– Dėl kokios priežasties šiam pacientui plyšo pilvo aorta?

– Dėl aneurizmos pilvo aorta vis plečiasi, kol galiausiai ji nebeatlaiko slėgio ir plyšta kaip padanga. Dažniausiai tokie pacientai serga hipertenzija. Šio ligonio aorta buvo didžiulė, jos diametras siekė 8 cm, kai normali aorta būna iki 2 cm. Tai buvo atsitiktinis radinys, žmogus iki tol nežinojo, kad turi aneurizmą. Tačiau jam diagnozuota aterosklerozė, nes jis buvo ištirtas dėl širdies ir kraujagyslių problemų.

Staiga vieną rytą jau plyšus aortai pacientas pajuto skausmą pilve. Dažnai žmonės gali su tokia problema gyventi ir nieko nejausti, nes Lietuvoje nėra madinga profilaktiškai tirtis. Vienas dalykas – gydyti aortą, kai ji dar nėra plyšusi, nes tuomet galima tikėtis puikių rezultatų. Pasaulyje ir Lietuvoje plyšus aortai mirtingumas operacijos metu siekia 50–80 proc. vien dėl to, kad pacientas greitai nukraujuoja.

Šiuo atveju ligonis prieš operaciją buvo praktiškai miręs – be spaudimo ir sąmonės. Jį atvežė su greitąja, o belaukiant, kol bus pasiruošta operacijai, įvyko antras pakartotinis plyšimas. Operacijos sėkmę nulėmė greitis.

– Kokių veiksmų ėmėtės tokios rizikingos operacijos metu?

– Reanimatologai ir anesteziologai ligonio kraujo spaudimą palaikė didžiulėmis vaistų dozėmis. Dūrėme į šlaunies arteriją, kur įvedėme specialų okliuzinį užkimšimo balioną. Aukščiau plyšimo vietos tas balionas buvo išpūstas ir tai stabilizavo kraujotaką, kad pacientas daugiau nebekraujuotų.

Per kitą koją įkišome stengraftą – tai pagrindinė priemonė, kuri išskleidžiama ir tokiu būdu uždaroma aortos aneurizma, kraujas teka tuo takeliu, kurį suformuojame dirbtine kraujagysle iš vidaus. Tuomet būklė ėmė stabilizuotis. Aortos aneurizmos dažniausia iki 80 proc. priežastis yra aterosklerozė. Vienu atveju aterosklerozės pažeista arterijos sienelė siaurėja, kitu atveju – dėl pažeidimo nebeatlaiko arterinio slėgio ir pradeda plėstis.

Lietuvoje praėjusiais metais dėl šios priežasties išoperuoti 38 žmonės. Jų mirtingumas siekė 46 proc. – kas antras pacientas mirė.

Kai pasiekia tokį dydį, kad jau nebegali atlaikyti slėgio, aorta tiesiog sprogsta. Jeigu jos diametras siekia šešis centimetrus, yra 10 proc. rizika, kad ji plyš per artimiausius metus. Operacija taip pat buvo sėkminga dėl technologijų, nes mums šiuo atveju net nereikėjo nieko prapjauti. Operuoti pradėjome ketvirtą, o devintą valandą vakaro pacientas jau galėjo ramiai šnekėti. Po operacijos specialaus režimo nereikėjo, nes ji nebuvo atvira. Antrą dieną žmogus, grįžęs iš reanimacijos, jau galėjo vaikščioti.

– Kuomet aneurizma yra laikoma per daug pavojinga gyvybei ir būtina daryti operaciją?

– Jeigu aorta padidėjusi daugiau nei 3 cm, jau laikoma aneurizma. Tačiau mažos aneurizmos neturi rizikos plyšti, dėl to rekomenduojama būklę nuolat stebėti. Kol vyrams aorta nėra išdidėjusi iki penkių su puse centimetro, o moterims – iki penkių centimetrų, nerekomenduojama operuoti.

Kadangi operacijos rizika prasilenkia su plyšimo rizika. Bet aortai pasiekus penkis su puse centimetro atsiranda plyšimo rizika, dėl to rekomenduojama šią problemą sutvarkyti nedelsiant. Tuomet daroma arba atvira operacija, arba endovaskulinė operacija – kaip šiuo atveju.

Pagrindinis tokių pacientų gydymas yra arterinės hipertenzijos kontrolė, nes pakilus kraujospūdžiui aortos viduje atsiranda didelis slėgis, dėl to gresia plyšimas. Aneurizmos atsiradimą taip pat gali lemti ir genetika. Po pilvo aortos operacijos pacientui ši problema nebepasikartos, nes pilvo aorta jau yra „išjungta“.     

– Su kokiais iššūkiais susiduriate diagnozuodami aneurizmą?

– Lietuvoje praėjusiais metais dėl šios priežasties išoperuoti 38 žmonės. Jų mirtingumas siekė 46 proc. – kas antras pacientas mirė. Planinė aneurizmos operacija atlikta 160 žmonių, kurių mirtingumas siekė vos 2,9 proc. Pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvoje pusės tokių ligonių nė nerandame. Miršta žmogus, jeigu skrodimas nedaromas, jam užrašoma, kad įvyko infarktas, nors galėjo būti, kad plyšo aorta ir jis numirė akimirksniu.

Palyginti su Danija mes nerandame maždaug pusės tokių pacientų. Žmonės turėtų galvoti apie profilaktiką. Visi vaikšto išsitirti kepenis, inkstus, bet nėra taip sudėtinga pažiūrėti ir į pačią aortą – yra elementarus ultragarso daviklis, kuris parodo, ar aorta yra normalaus diametro, tai neskausmingas ir greitas tyrimas.

Labai dažnai aneurizmą diagnozuoja urologai, toks sutapimas, kad jie dažnai pamato, jog aorta yra išsiplėtusi, nes jų stebėjimo zonos yra panašios. Kaip bebūtų, tokia situacija yra visame pasaulyje. Be to, turėtų sunerimti žmonės, kuriems 60 ir daugiau metų.