„Apyvartą šiandien galime išskaičiuoti tik iš PVM mokėtojo. PVM mokėtojai sudaro tik trečdalį visų įmonių. Dabartinė statistika tiesiog yra nepilna. Modeliavome ir 2018 metų pagrindu, juo viskas puikiai modeliuojasi. Pagal 2020 metų statistiką neturime pilno paveikslo ir, deja, turime konstatuoti, kad šis antras kriterijus yra tiesiog neveiksnus“, – žurnalistams teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

„Todėl siūlome apsiriboti tiesiog apyvartos kritimu ir judėti plačiai žiūrint į rinką, fiksuojant įmones, patyrusias 30 proc. ar didesnį apyvartos kritimą“, – pridūrė ji.

Pagal Vyriausybėje pasiūlytą tvarką, priemonės verslui gali būti taikomos, kai ūkinės veiklos vykdytojo apyvarta sumažėjo ne mažiau nei 30 proc. ir ne mažiau nei 40 proc. ūkinės veiklos vykdytojų atitinkamame ekonominės veiklos sektoriuje taip pat patyrė apyvartos sumažėjimą.

„Šiemet padarysime visus namų darbus, kad metams prasidėjus iš karto būtų galima pradėti su išmokomis.

Ministerijos skaičiavimais, įmonių, patyrusių bent 30 proc. apyvartos kritimą, yra apie 60 tūkst.

„Iš įmonių, kurias matome, kad jų apyvarta krito, yra apie 19 tūkst. – tai yra PVM mokėtojai. Visos kitos įmonės, tai yra pritaikant proporcijas ir išankstinius rodiklius, išskaičiuojant, kiek galėtų būti ne PVM mokėtojų, kurių apyvarta krito“, – sakė J. Rojaka.

Pasak jos, taip pat siūloma ribojamų veiklų sąrašą naudoti tik savarankiškai dirbantiems asmenims ir nenaudoti jo subsidijos priemonėms, nes „netiesioginis poveikis lygiai toks pats skaudus, kaip ir tiesioginis ribojimas“.

„Net jei tiesiogiai nutarimu nebuvo apribota veikla, bet turistai neatvažiuoja, mūsų piliečiai neišvažiuoja, de facto jos (kelionių agentūros – ELTA) nebeturi apyvartos. (...) Siūlysime, kad toks sąrašas, jei bus tvirtinamas, jis būtų tvirtinamas Vyriausybės lygmeniu ar bent protokoliniu sprendimu, kad mes turėtume teisinį pagrindą patvirtinti visas veiklas“, – teigė ji.

Kitą savaitę šie siūlymai planuojami teikti galutiniam svarstymui Vyriausybei. Jei Ministrų Kabinetas tam pritartų, verslą parama galėtų pasiekti jau pirmomis sausio dienomis.

„Šiemet padarysime visus namų darbus, kad metams prasidėjus iš karto būtų galima pradėti su išmokomis“, – prognozavo viceministrė.

„Indikacijos, kad šiuo momentu galime kalbėti apie pusę sumos, kuri yra reikalaujama iš rinkos rodiklio. Bet vėlgi galutinį sprendimą priimtų Vyriausybė, įvertinusi visas rizikas ir galimybes. Kalbame apie kitų metų skyrimą (lėšų – ELTA), tai ragintume įsitraukti į šį procesą kiek greičiau ir naują valdžią“, – pabrėžė J. Rojaka.

Verslo atstovai jau siūlė keisti tvarką, pagal kurią įmonės laikomos nukentėjusiomis nuo COVID–19 pandemijos.

„Tas ėjimas agreguotu sąrašu turi netaiklumą. Dėl to mūsų pasiūlymas – (...) kad automatu parengiamas sąrašas A, tačiau yra galimybė į sąrašą B patekti įmonei pateikus informaciją, kurios yra reikalaujama. Didžioji dalis įmonių, kurios pretenduotų į paramą, patektų automatu, tačiau nebūtų eliminuotos tos, kurios pagal tuos bendrus kriterijus nepatenka“, – Vyriausybės pasitarime kiek anksčiau sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.

„Atsimename, kad kai buvo sudarinėjami sąrašai ir įmonės nebuvo į jas įtrauktos pagal savo pagrindinės veiklos kriterijų, bet užsiiminėjo ta veikla, kuri buvo remiama“, – sakė ji.

Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadomis, individualių sprendimų negali būti.

„Turi būti universalūs sprendimai, nes kitur yra grėsmė neskaidrumui, korupcijai ir kitoms blogybėms“, – sakė S. Skvernelis.

Pirmosios bangos metu Valstybinė mokesčių inspekcija įmones į šį sąrašą įtraukdavo automatiškai.

„Tinklapis ir pati sistema veikia be trikdžių, viskas išbandyta, veikia, žmonės jau gali pildyti dokumentus. Pakankamai paprasta, nesudėtinga sistema. Konkretaus skaičiaus negaliu pasakyti, nes duomenys nėra realiu laiku fiksuojami. Turime palaukti tam tikrą laiką, nes iš įvairių miestų per serverius kol suplauks, turbūt galėsime įvertinti dienos pabaigoje“, – sakė K. Mažeika.

Pasak ministro, žmonėms, kurie nori prisidėti prie oro taršos mažinimo ir turi tikslų pasikeisti automobilį, tai gali būti „didžiulė paskata“.

„Ta galimybė bus iki Naujųjų metų. Toliau vertinsime priemonės efektyvumą ir bus priimti sprendimai. Tikslas yra atsikratyti senų automobilių. Esame viena seniausių automobilių parkų turinčių valstybių, viena daugiausiai dyzelinių automobilių turinčių valstybių. Bet kuri priemonė, kuri padės žmonėms atsikratyti seno automobilio ir įsigyti mažiau taršų, visos jos yra sveikintinos ir jas reikia remti“, – teigė K. Mažeika.

Kaip ELTA jau rašė, mažiau taršių transporto priemonių įsigijimo skatinimui Aplinkos ministerija nuo lapkričio 1 d. siūlo 1 tūkst. eurų kompensacinę išmoką.

Išmokas būtų galima gauti įsigyjant M1 klasės transporto priemonę, kurios bendras išmetamas anglies dioksido CO2 kiekis ne didesnis kaip 130 g/km. Automobilio pirmosios registracijos data ES turėtų būti 2013 m. sausio 1 d. arba vėlesnė, jis varomas vien tik benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra arba, be benzino, dar ir dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra. CO2 kiekio ir pirmosios registracijos datos kriterijai netaikomi elektromobiliams.

Kaip teigiama ministro įsakyme, pareiškėjas gali gauti kompensaciją, jei įsigyja ir savo vardu įregistruoja mažiau taršų automobilį arba lizingo būdu įsigyja (tampa automobilio valdytoju) mažiau taršų automobilį.

Kaip rašoma dokumente, pareiškėjas gali gauti tik vieną kompensacinę išmoką, automobilis su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojamas tik vieną kartą. Kompensacinė išmoka išmokama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo datos.

„Žinau sąlygas. Esame pasirengę šioms sąlygoms. Esame pasirengę priimti šiuos įstatymus, šias įstatymų pataisas“, – kanalui „1+1“ teigė V. Zelenskis, rašo „Ukrinform“.

Vis dėlto Ukrainos vadovas neatskleidė, kokios konkrečios sąlygos yra keliamos Ukrainai, jei ši nori gauti 500 mln. eurų paramą iš ES. Pasak V. Zelenskio, jis nenori atrodyti kaip politikas, kuriam svarbu daug pažadėti, tačiau nebūtinai visus pažadus ištesėti.

Antradienį Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis susitikime su V. Zelenskiu pažymėjo, kad ES nuspręs dėl 500 mln. eurų paramos skyrimo Ukrainai tada, kai šalis išpildys visas jai keliamas sąlygas.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad, norėdama gauti ES paramą, Ukraina turi priimti, be kita ko, įstatymus dėl kovos su pinigų plovimu ir elektros energijos rinkos, taip pat – reformuoti šalies muitinę ir mokesčių inspekciją.

Europos Komisija (EK) penktadienį priėmė persvarstytas valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (de minimis pagalbos) taisykles, kuriomis padidinta didžiausia suma, kurią nacionalinės valdžios institucijos galės panaudoti ūkininkams remti be išankstinio EK patvirtinimo, praneša EK atstovybė Lietuvoje.

Šis sprendimas leis ES šalims padidinti paramą ūkininkams, neiškraipant rinkos ir kartu mažinant nacionalinių valdžios institucijų administracinę naštą.

„Komisijos pasiūlymas dėl naujų valstybės pagalbos taisyklių žemės ūkio sektoriuje parodo šio pobūdžio paramos vertę ištikus krizei. Padidinus didžiausią pagalbos sumą ūkininkams, nacionalinės valdžios institucijos turės daugiau lankstumo ir galės greičiau bei veiksmingiau teikti paramą pažeidžiamiems ūkininkams. Kai kuriais atvejais valstybės pagalbos suma, kurią galima teikti atskiriems ūkininkams, bus padidinta 66 proc.

Šios naujos taisyklės ir toliau bus taikomos kartu su įprastomis valstybės pagalbos, apie kurią pranešama, taisyklėmis – jas valstybės narės gali toliau taikyti“, – sakė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Philas Hoganas.

Didžiausia pagalbos suma, kurią galima skirti vienam ūkiui per trejus metus, padidės nuo 15 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų. Siekiant išvengti bet kokio galimo konkurencijos iškraipymo, kiekvienai ES šaliai nustatyta didžiausia nacionalinė suma, kurios jos negali viršyti. Kiekvienos šalies nacionalinė viršutinė riba bus 1,25 proc. šalies metinės žemės ūkio produkcijos per tą patį trejų metų laikotarpį (pagal dabartines taisykles – 1 proc.). Taigi nacionalinė viršutinė riba padidės 25 proc.

Jei šalis neišleidžia daugiau kaip 50 proc. savo bendro nacionalinio pagalbos paketo vienam konkrečiam žemės ūkio sektoriui, ji gali dar padidinti de minimis pagalbą vienam ūkiui iki 25 tūkst. eurų, o didžiausią nacionalinę sumą – iki 1,5 proc. metinės produkcijos. Taigi viršutinė riba vienam ūkininkui padidės 66 proc., o nacionalinė viršutinė riba – 50 proc.

Naujosiose taisyklėse nustatyta, kad šalys, kurios nuspręs taikyti šią didžiausią viršutinę ribą, privalės sukurti nacionalinio lygmens centrinius registrus. Tai leis stebėti suteiktą pagalbą ir taip supaprastinti ir pagerinti de minimis pagalbos teikimą ir stebėseną. Kelios valstybės narės jau turi tokius registrus, taigi jos galės nedelsdamos pradėti taikyti didesnes viršutines ribas.

Didesnės viršutinės ribos įsigalioja kovo 14 d. ir gali būti taikomos atgaline data visas sąlygas atitinkančiai pagalbai.

Pagal ES valstybės pagalbos taisykles, ES šalys turi pranešti EK apie valstybės pagalbą ir negali įgyvendinti pagalbos priemonės tol, kol EK nedavė leidimo. Vis dėlto, jeigu pagalbos sumos yra pakankamai mažos, o taip ir yra de minimis pagalbos atveju, ES šalys neprivalo pranešti Komisijai apie pagalbą ar gauti jos leidimą. Dėl pagalbos sumų dydžio pagalba nekelia grėsmės konkurencijai ir prekybai vidaus rinkoje.

De minimis pagalbą valstybės narės paprastai naudoja tada, kai reikia greitai imtis veiksmų nediegiant schemų pagal valstybės pagalbos taisykles, ypač ištikus krizei. Ji taip pat dažnai naudojama labai konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, siekiant padėti užkirsti kelią gyvūnų ligoms arba jas likviduoti, kai tik kyla protrūkis, arba atlyginti ūkininkams žalą, kurią padarė ES arba nacionalinės teisės nuostatomis nesaugomi gyvūnai, pvz., šernai. Saugomų gyvūnų (vilkų, lūšių, lokių ir kt.) padaryta žala gali būti atlyginama pagal valstybės pagalbos, apie kurią pranešama, taisykles.

EK konsultavosi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis ir prašė teikti atsiliepimus dėl de minimis taisyklių peržiūros. Į tuos atsiliepimus buvo atsižvelgta rengiant galutinius pakeitimus.

Ši išmoka skirta verslo planui įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, praneša Žemės ūkio ministerija.

Šiam paraiškų priėmimui skirta 10 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės paramos.

Parama skiriama fiziniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravusiems savo vardu valdą ir ūkininko ūkį.

Remiama žemės ūkio produktų gamyba, pagamintų ar išaugintų valdoje žemės ūkio produktų perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Finansuojami smulkūs ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. iki 7 999 eurų.

Didžiausia išmokos suma verslo planui įgyvendinti – 15 tūkst. eurų. Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., taip pat vykdyti pelningą ekonominę veiklą.

Išmoka mokama 2 dalimis: pirmoji išmokos dalis (80 proc.) mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusi dalis (20 proc.) mokama tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai.

Šiemet pareiškėjų laukia nemažai naujovių. Svarbu tai, kad sumažinti reikalavimai išlaidoms, paprastesnis ir jų vertinimas. Parama skiriama, jeigu suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, jos susijusios su remiama veikla ir yra ne mažesnės negu prašomos išmokos dydis. Nereikalaujama pateikti komercinių pasiūlymų tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimui, taip pat atsisakyta dalies tinkamumo sąlygų, susijusių su išlaidomis.

Sumažinus reikalavimus, nebereikia paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais pasiekti 2 proc. grynąjį pelningumą – veikla tiesiog turi būti pelninga. Neliko ir dalies įsipareigojimų – nebereikia drausti paramos lėšomis įgyto turto. Atsisakyta projektų kontrolės laikotarpio. Pareiškėjams turėtų patikti supaprastintos paramos paraiškos ir verslo plano formos.

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo renkamos 2018 m. gruodžio 1-31 d. Iš viso šiuo laikotarpiu buvo pateikta 270 paraiškų.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros, pareiškėjai iš viso paprašė 37,29 mln. eurų paramos.

Minėtam laikotarpiui iš viso buvo skirta 30 mln. eurų paramos lėšų. Sudarius paraiškų pirmumo eilę, paaiškėjo, kad skirtos sumos užteko 80-56 atrankos balus surinkusioms paraiškoms. Tuo tarpu paramos lėšų pritrūko toms, kurios surinko vienodą 55 balų skaičių.

Kai įvertinus paraiškas pagal atitiktį atrankos kriterijams paramos užtenka tik daliai vienodą balų skaičių surinkusių paraiškų, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo.

Sprendimą dėl šių paraiškų finansavimo priima PAK.

Vasario 8 d. PAK buvo priimtas sprendimas papildomai skirti 148 207,49 euro paramos. Būtent šios sumos nepakako, kad būtų finansuojamos visos 55 atrankos balus surinkusios paraiškos.

Gyventojai galės gauti iki 50 proc. naujo šildymo įrenginio kainos dydžio kompensaciją – iš viso iki 2022 m. bus paskirstyta net 14 mln. eurų ES paramos lėšų, praneša Energetikos ministerija.

„Efektyvus energijos vartojimas – tai vienas kertinių strateginių Lietuvos energetikos tikslų. Šia parama pasinaudoję gyventojai ne tik sutaupys efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisidės prie aplinkosaugos tikslų, nes nauji šildymo įrenginiai daug mažiau terš aplinką“, – pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Sausio 17 d. Energetikos ministerija patvirtino paramos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame pateikti reikalavimai ir kriterijai šiai paramai gauti.

Apraše numatoma, kad į paramą pretenduoti galės vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų arba sodo namų savininkai – šie pastatai turės būti įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne anksčiau nei prieš 5 metus nuo kvietimo teikti paraiškas dienos.

Fiziniai asmenys galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus keis efektyviais atsinaujinančius išteklius šilumai gaminti naudojančiais įrenginiais. Tokie įrenginiai – tai 5 klasės biokuro katilai, žemė-vanduo bei vanduo-vanduo šilumos siurbliai, kurių sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) ne mažesnis kaip 3,5 bei oras-vanduo šilumos siurbliai, kurių SCOP ne mažesnis kaip 3,0. Biokuro katilų klasė bei sezoniniai naudingumo koeficientai nurodomi įrenginių techninėje dokumentacijoje.

Fiziniam asmeniui bus kompensuojama 50 proc. sumos, kuri yra paskaičiuojama padauginus įsigyto įrenginio galingumą kilovatais (kW) iš fiksuotų vieno kilovato galios įkainių, kurie priklauso nuo šildymo įrenginio tipo bei įrangos komplektacijos. Pavyzdžiui, įsirengus 20 kW granulinį 5 klasės biokuro katilą galima gauti apie 1500 eurų, o 10 kW galios oras-vanduo šilumos siurblį (be integruoto šilumokaičio) – apie 2668 eurų kompensaciją.

Norint gauti paramą, sąskaitos už naujus įrenginius bei įrangos perdavimo-priėmimo aktai turės būti išrašyti ne anksčiau nei 2019 metų sausio 1 d., tačiau patys įrenginiai negalės būti sumontuoti bei priduoti, kol nebuvo pateikta registracijos forma. Tai reiškia, kad užbaigti projektai negalės pretenduoti į paramą.

Iš viso nuo 2019 iki 2022 metų fiziniams asmenims bus skirta apie 14 mln. eurų ES paramos.

Įgyvendinus šią priemonę, šalyje tikimasi sutaupyti apie 0,22 teravatvalandės energijos – tai atitinka maždaug 2 procentus visos per metus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.

Kvietimus teikti paraiškas paramai gauti skelbs Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Uostamiestyje skaičiuojama vis mažiau piniginės paramos gavėjų. Tai lėmė keletas veiksnių: kylanti minimali alga, įvairios užimtumo programos, kontrolės priemonės. Pastebima, kad susitraukė ir ilgalaikių pašalpų gavėjų skaičius.

Palyginti su 2013-aisiais, pernai Klaipėdoje piniginės paramos gavėjų sumažėjo daugiau nei 2 tūkst., todėl buvo sutaupyta ir pašalpoms skirtų lėšų.

Anksčiau sunkiai besiverčiantiems klaipėdiečiams buvo skirta daugiau nei 14 mln. litų, o nuo pernai  pašalpas pradėjus skirstyti savivaldybei prireikė tik kiek daugiau nei 10 mln. litų.

"Pernai išdalijome 4,3 mln. litų mažiau lėšų", – konstatavo Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Pašnekovės teigimu, tokį paramos gavėjų mažėjimą lėmė didėjantis minimalus darbo užmokestis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos vykdomos užimtumo skatinimo programos, viešieji darbai bei savivaldybės taikomos įvairios į rizikos grupę patenkančių asmenų tikrinimo formos.

Tiesa, galbūt nepagrįstai lobstančiųjų iš savivaldos pašalpų skųsti nesibodėjo ir patys klaipėdiečiai.

"Pasitaikė ir tokių atvejų, tačiau tai nebuvo dažnas reiškinys", – sakė A.Liesytė.

Vis dėlto vos gavus pranešimų iš gyventojų ar patiems savivaldybės darbuotojams kilus įtarimų paramos gavėjai buvo stebimi. Bandyta aiškintis, ar gudragalviai neslepia pajamų, kad gautų piniginę socialinę paramą.

"Buvo ir tokių pranešimų, kurie pasitvirtino", – patikino skyriaus vedėja.

Tokia kontrolė patiko ne visiems, todėl pasitaikė atvejų, kai savivaldybės sprendimai sustabdyti piniginės paramos teikimą arba jos visai neskirti buvo skundžiami ir teismams.

Pastebima, kad pernai mažėjo ir ilgalaikių pašalpų gavėjų. A.Liesytės teigimu, prie to itin prisidėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos vykdomos programos, skatinančios gyventojus ieškoti darbo, keisti kvalifikaciją ar įsitvirtinti aktyvioje darbo rinkoje.

Savivaldybės skirstyti paramą pradėjo tik 2014-ųjų pradžioje, tačiau kol kas naujoji tvarka vertinama teigimai.

"Svarbu yra tai, jog pats įstatymas suteikė galią veikti, numatyti priemones ir jas įgyvendinti", – paaiškino pašnekovė.