Pasak „Mediaskopo“ analitikės Mildos Žarnauskaitės, į dienos šviesą iškilus žiniai, jog milijardai galbūt nešvarių pinigų tekėjo per „Swedbank“, žiniasklaidos priemonėse pasipylė kritikos lavina.

„Pirmasis pranešimas apie pinigų plovimą per „Swedbank“ Lietuvos tradicinėse žiniasklaidos priemonėse – spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje – publikuotas vasario 20 dieną. Krizė užsitęsė apie tris mėnesius, iki gegužės pabaigos. Šiuo laiku neigiamų nuorodų į „Swedbank“ skaičius pinigų plovimo kontekste viršijo 800 paminėjimų. Jie sudarė apie 42 proc. visų su banku susijusių pranešimų“, – BNS nurodė M. Žarnauskaitė.

Tuo metu metų pabaigoje dėl panašių nusižengimų prisipažinus SEB bankui, žiniasklaidos reakcija buvo pasyvesnė.

„Pirmasis pranešimas apie banko pinigų plovimo prevencijos problemas publikuotas lapkričio 15 dieną. Neramumai ruseno apie mėnesį, iki gruodžio pabaigos. Šiuo laikotarpiu užfiksuota kiek daugiau nei 80 neigiamo tono publikacijų pinigų plovimo kontekste. Straipsniai sudarė apie 18 proc. visų su banku sietinų pranešimų“, – sakė M. Žarnauskaitė.

„Žinoma, nereikėtų atmesti ir tos galimybės, jog krizės svorį galėjo sumažinti ir šventinis laikotarpis“, – pridūrė ji.

Anot analitikės, skirtingą reakciją rodo ir svertinis palankumo indeksas, siejamas su analizuojamo objekto apibūdinimu pranešimuose žodžiais, formuluotėmis, frazėmis, kurios teikia palankų ar nepalankų įspūdį. Skaičiuojant šią reikšmę, įvertinamas ne tik pranešimo tonas, bet ir šaltinio, kuriame publikuojama naujiena, auditorija.

„Mediaskopo“ duomenimis, pinigų plovimo krizės metu šis „Swedbank“ indeksas smuko iki minus 0,2, o SEB – iki minus 0,016 punkto.

Pasak M. Žarnauskaitės, „Swedbank“ šiuo atveju koją pakišti galėjo pasirinkta komunikacijos strategija.

„Regis, jog bankas nuo pat krizės pradžios vengė komunikuoti su žiniasklaidos atstovais. Pavyzdžiui, net 11 proc. visų su krize susijusių neigiamų naujienų „Swerdbank“ atsisakė pateikti komentarų“, – tvirtino „Mediaskopo“ atstovė.

Jos teigimu, nenuostabu, jog įvairių institucijų ekspertai šį informacijos trūkumą skubėjo kompensuoti, siekdami paaiškinti, kas vyksta su krizės ištiktu banku – ekspertų komentarai aptikti 35 proc. analizuotų žinučių, tuo metu „Swedbank“ komentarų aptikta tik 28 proc. straipsnių.

Tuo metu aktyvią komunikavimo strategiją pasirinkęs SEB bankas užbėgo įvykiams už akių, prisipažino pats, prisiėmė atsakomybę, ištransliavo veiksmų planą, itin aktyviai teikė komentarus žurnalistams – jų rasta net 73 proc. visų analizuotų krizinių žinučių, tuo metu ekspertai apie SEB krizę pasisakė tik 11 proc. visų analizuotų straipsnių.

Anot M. Žarnauskaitės, tai palengvino SEB pastangas išlaikyti kontrolę savo rankose ir šiek tiek susilpninti suvokiamą krizės svarbą.

„Bankas skubėjo pranešti, jog su didžiąja dalimi įtartinų klientų verslo ryšius jau nutraukė, bei periodiškai transliavo žinutes, implikuojančias, jog su iššūkiais dorojamasi“, – aiškino „Mediaskopo“ analitikė.

„Kalbant apibendrintai apie bankų grupes, veikiančias Baltijos-Šiaurės šalyse, tai būtent skolinimosi kaštams tai įtakos turės. Kada mes kalbame apie dolerio jurisdikciją, tai tose šalyse kreditoriai žiūri apskritai į Europą kaip į vieną regioną - į Baltijos, Šiaurės šalis kaip į vieną regioną“, - žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, didžiausią įtaką skandalai turėjo akcijų kainoms - jų kritimas kai kuriais atvejais buvo reikšmingas.

„Be abejo, didžiausią įtaką turėjo akcijų kainoms, tai tas akcijų kainų kritimas kai kurias atvejais buvo pakankamai reikšmingas. Šiuo metu (akcijų kainos. - ELTA) atsistatinėja, bet vėlgi - nežinome, kiek naujos informacijos pasieks ir kaip rinkos į tai reaguos“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.

Paklaustas, ar skandalai turės įtakos Lietuvos, kaip fintech centro Lietuvoje kūrimui, jis sakė, kad reputacija yra paliesta.

„Be jokios abejonės, aš manau, kad jurisdikcijos reputacija yra paliesta. Reikės laiko, kad tuos visus dūmus, tą visą rūką išsklaidytume“, - sakė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad „Swedbank“, „Nordea“ ir „Danske Bank“ yra įsivėlę į pinigų plovimo skandalus. Taip pat atskleista, kad bankrutavęs Ūkio bankas per investicinį banką Rusijoje „Troika Dialog“ išplovė daugiau nei 6 mlrd. eurų, rašė portalas 15min., kartu su žurnalistikos centru OCCPR ir partneriais iš 18 šalių atlikęs žurnalistinį tyrimą.

Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 metų duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu.

Šią savaitę kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad „Swedbank“ leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo „Danske Bank“ Estijos filialo, pranešė „Bloomberg“.

B. Browderis tikina turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu. B. Browderio kaltinime teigiama, kad 590 „Swedbank“ sąskaitų Baltijos šalyse ir Švedijoje gavo 158 mln. dolerių iš 102-ų Ūkio banko sąskaitų.