D.Grybauskaitės, dar neįžengusios į rūmus Simono Daukanto aikštėje, bijojo net liūtai. Ji pareikalavo sprendimų, kaip išlaisvinti Lietuvą iš LEO LT, žmonių vadintos tiesiog liūtu, aferos. Jei tam trūksta laiko, tegu dirba naktimis, pareiškė išrinktoji prezidentė.
Po jos į rūmus įžengę Gitanas ir Diana Nausėdos primena gražią karalių šeimą, besistengiančią visiems būti geriems, visus sutaikyti.
Inauguracija ir skandalai
Tiek daug viešiesiems ryšiams ir įvaizdžiui skiriantis G.Nausėda jau inauguracijos dieną patyrė fiasko: kvietimais į pobūvį gyrėsi didžėjai, glamūrinių žurnalų herojai, tačiau tik kilus pasipiktinimui paskutinę minutę imta kviesti svarbias valstybėje pareigas užimančius asmenis.
Prezidentas neslėpė taip norėjęs padėkoti savo rėmėjams rinkimų kovoje, bet sulaukė priminimo, kad turįs būti visų, ne tik savo rėmėjų, prezidentas, o priėmimas prezidentūroje ir grilio vakarėlis ant pievelės prie nuosavo namo – ne tas pats.
2009 m. D.Grybauskaitės sprendimas dėl inauguracijos pobūvio taip pat nustebino: po įprastų jos pirmtako Valdo Adamkaus amerikietiškų balių jį pareiškė, kad krizės akivaizdoje ne laikas švęsti, o reikia dirbti ir nešvaistyti pinigų baliams.
"Tai buvo stiprus D.Grybauskaitės žingsnis, kurį palaikė visuomenė. Vis dėlto G.Nausėdos neapsižiūrėjimas dėl inauguracijos pobūvio – neskanus reikalas, bet ne koks piktdžiugiškas veiksmas, kuris suduotų didelį smūgį Prezidento ir jo komandos reputacijai. Keturi veto su aiškiais argumentais – stipru ir daug labiau veikia visuomenę nei nesusipratimas dėl inauguracijos šventės", – neabejoja komunikacijos konsultantas Arijus Katauskas.
G.Nausėda už pirmą svarbų egzaminą – Vyriausybės formavimą dešimtuko negavo, bet ir politinės suirutės valstybėje nesukėlė.
Skirtingas kontekstas
Kiekvieno išrinkto prezidento pirmas egzaminas – Vyriausybės suformavimas. D.Grybauskaitei tam prireikė vos kelių dienų. Dabar tam išnaudotas visas Konstitucijoje numatytas maksimalus 15 dienų terminas.
Bet tai lėmė ne skirtingas prezidentų temperamentas. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius primena, kad 2009-ųjų ir 2019-ųjų politinis kontekstas, tai yra rėmai, kur prezidentas gali veikti, labai skirtingas.
2009 m. paženklinti ekonominės krizės, nors Andriaus Kubiliaus centro dešinės Vyriausybė nepopuliari, bet valdančioji koalicija stabili. Vienas pirmųjų prezidentės raginimų – krizės akivaizdoje siekti vienybės, sutarimo, konsolidavimo.
2019 m. situacija kita. A.Krupavičius vardija: "Pagrindinė valdančioji partija – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) inicijavo koalicijos pertvarką, valstiečiai pralaimėję trejus rinkimus iš eilės, jų pozicijos visuomenėje gerokai sumenkusios. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis tampa "žodžio žmonėmis" – naujas Lietuvos politikos folkloro momentas, kai pažada viena, daro net ne kita, o antra ir trečia, apie ką visai nėra kalbėję. Koalicijos pertvarka vyko ganėtinai lėtai, o ministras pirmininkas ilgai nenusprendė "būti ar nebūti". Situacija – politiškai nestabili, net su galimybe evoliucionuoti į Vyriausybės ir apskritai politinę krizę. G.Nausėdai teko politinis kontekstas, kur daug blaškymosi, anarchijos ir chaoso elementų."
Prezidentas žadėjo būti aktyvus formuojant Vyriausybę, tačiau postuose liko tie, kuriems Prezidentas "turėjo nemažai klausimų", o paties Prezidento gerai vertinamo susisiekimo ministro Roko Masiulio – ne. Keistoki buvo ir Prezidento pokalbiai su pretendentais į ministrus. "Kur D.Grybauskaitė reikalavo, G.Nausėda linki", – politologas Virgis Valentinavičius LRT G.Nausėdą pakrikštijo linkėjimų prezidentu.
Tačiau, primena A.Katauskas, G.Nausėda ir per rinkimų kampaniją žadėjo nebūti kaip D.Grybauskaitė, o ieškoti kompromiso, bandyti sodinti prie stalo kalbėtis. Tad jis negali būti pernelyg griežtas, atmesti ministrų kandidatūras, pyktis su valdančiąja koalicija. "Jei kadenciją Prezidentas būtų pradėjęs sugriaudamas koaliciją ir sukeldamas Seime ir Vyriausybėje suirutę, kažin ar būtume jį gyrę. Be to, kaip rodo apklausos, visuomenėje jis turi visišką palaikymą. Vadinasi, jo strategija kol kas veikia, o kritikų balsas kartais atrodo garsesnis, nei yra iš tikrųjų", – sako A.Katauskas.
A.Krupavičiaus vertinimu, sprendimas dėl Vyriausybės sudėties buvo kompromisas tarp Prezidento ir valdančiųjų. G.Nausėdos pastangomis išliko krašto apsaugos, užsienio reikalų, finansų ministrai. O ir dėl trijų naujų ministrų, jo vertinimu, Vyriausybė nelabai pablogėjo.
Liepą G.Nausėdą palankiai vertino 73,7 proc. žmonių. Net tie, kurie už jį nebalsavo, dabar jau tapo jo simpatikais. Jį vienodai myli sostinė ir kaimas, jaunimas ir pensininkai, konservatorių ir valstiečių elektoratas.
"Bet kur gali būti Prezidento klaidos požymių, tai jo pritarimas Virginijų Sinkevičių deleguoti į EK komisarus. Jei jis nepereitų Europos Parlamento filtro, kaltė dėl pasirinkimo kristų ir G.Nausėdai. O jei europarlamentarai kandidatams kels profesinės ir valstybinės patirties klausimų, panašu, kad kitų šalių nominuotų kandidatų kontekste V.Sinkevičius akivaizdžiai vienas silpniausių", – vertina A.Krupavičius.
Veto: nė vieno ir keturi
G.Nausėda per pirmą mėnesį vetavo net keturis teisės aktus, D.Grybauskaitė – nė vieno. A.Krupavičiaus manymu, tai rodo ne tik tai, kad veto teise naujasis Prezidentas pasirengęs naudotis aktyviai, bet ir dabartinio Seimo teisėkūros broką.
Abu prezidentai pirmomis savaitėmis poste nemažai dėmesio skyrė teisėsaugos institucijų darbai. G.Nausėda inicijavo korupcija įtariamų teisėjų atleidimą. Jo pirmtakė kalbėjo apie prokuratūros depolitizavimą, teisėjų ir teismų nepriklausomumą. Kitaip nei G.Nausėda, D.Grybauskaitė išskirtinai daug dėmesio skyrė energetikos temai, visų pirma, oligarchiniam LEO LT išardyti.
Bet, pasak A.Krupavičiaus, D.Grybauskaitei galima prikišti tai, kad ji neturėjo vienos aiškesnės strateginės idėjos, o reaguodavo į įvykius, situacijas ir jas spręsdavo veiksmo–atoveiksmio principu. G.Nausėda jau rinkimų kampanijos pabaigoje gana aiškiai suformulavo strateginę liniją – gerovės valstybę, sukonkretino penkis pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos vertins pažangą, ir jau į tai orientuojasi.
Artimesni švedai ar lenkai
Naujojo Prezidento pasirinktus užsienio politikos prioritetus rodo pirmieji užsienio vizitai. D.Grybauskaitė jau pirmą savaitę po inauguracijos vyko į Švediją ir Latviją, G.Nausėda – į Lenkiją ir Latviją. Pasak A.Krupavičiaus, D.Grybauskaitė demonstravo, kad Lietuvai reikėtų orientuotis į turtingesnes Šiaurės, Vakarų Europos valstybes, o G.Nausėda – kad visų pirma turime turėti gerus santykius su kaimynais.
Šią savaitę Prezidentas vyks į Vokietiją. D.Grybauskaitė, buvusi EK narė, buvo gerai pažįstama Europos politikos koridoriuose ir net užkulisuose. G.Nausėdos dar tik laukia susipažinimo laikotarpis.
Užkliuvo prioritetai
Prezidentų darbo pradžios sėkmę rodo ir gebėjimas suformuoti komandą. Abu buvo nepriklausomi kandidatai, į komandą rinkosi nepartinius patarėjus. D.Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad jai reikia ne tiek patarėjų, kurie formuotų politiką, kiek techninių ekspertų.
G.Nausėda pirmiausia rinkosi komandą iš tų, kurie dirbo rinkimų kampanijos metu. Bet baigti ją formuoti Prezidentui nelabai sekasi. A.Krupavičius pastebi, kad ir viešojoje erdvėje į juos žiūrima kritiškiau.
O ir prioritetai kelia abejonių. Politologas V.Valentinavičius nusistebėjo, kad viešųjų ryšių specialistų komandoje – dešimt, vidaus politikos – vienas. Iškalbinga proporcija.
Kabinete ar tarp žmonių
Skirtingas ir dviejų prezidentų darbo stilius. A.Krupavičius primena, kad D.Grybauskaitė pirmą mėnesį (o ir vėliau, ypač pirmą kadenciją) daugiau dirbo kabinetinį darbą. G.Nausėda daug keliauja po Lietuvą, kiekvieną savaitę atsiduria vis skirtingoje vietoje, stengiasi būti įvykių sūkuryje, susitikti su kuo daugiau žmonių. Tiesa, pastebi A.Krupavičius, tie susitikimai daugiau ceremoniniai, simboliniai, bet rodo jo nuostatą, kad Prezidentas turi būti pasiekiamas ir atviras visuomenei, ką žadėjo ir per rinkimų kampaniją.
Tie vojažai spaudžiant daugybę rankų, mojuojant miniai, dalyvavimas visuomenės renginiuose, kuriuose lig šiol nematė reikalo dalyvauti, kiek primena gražios karalių šeimos ceremoninę politiką.
A.Katausko manymu, kelionės svarbios norint išgirsti visuomenės rūpesčius, problemas, o bendravimas su visuomene įtvirtina pasitikėjimą Prezidentu, didina jo matomumą. "Bet kai prasidės Seimo rinkimų metų biudžeto svarstymas, turbūt Prezidentas jame dalyvaus ir kelionių sumažės", – prognozuoja A.Katauskas.
Skiriasi ir prezidentų retorika. Komunikacijos ekspertas lygina: "D.Grybauskaitės stilius aštrus, toks, kokia ji – kaip asmenybė. Ji net kėlė politikams ir valdininkams baimę. G.Nausėdos retorika, primenanti Valdo Adamkaus, – žmogaus, susodinančio visus prie vieno stalo. Tai jam kol kas sekasi, klausimas, ar tai pavyks išlaikyti, kai prezidentūra atsidurs ne mediatoriaus."
Be kita ko, prezidentų pirmas mėnuo skiriasi ir tuo, kad D.Grybauskaitė iš karto susilaukė puolimo, bandymų jos biografijoje surasti kokių dėmių. G.Nausėdai jo biografija leido to išvengti.
Jei G.Nausėdos stilius primena V.Adamkaus, tai pirmos ponios gerokai skiriasi. Alma Adamkienė labai gerai žinojo savo vietą šalia prezidento, bet niekada nesistengė jo užgožti. D.Nausėdienės elgesys kartais sudaro įspūdį, kad tauta išrinko ne tik jos vyrą, bet ir ją.
A.Katauskas jos pirmą kalbą vyrui paskelbus, kad eis į prezidentus, net įvertino kaip už jo stipresnę. Ekspertui Nausėdų santykis kiek primena Obamas – modernią šeimą, kurioje nė vienas nedominuoja, bet kiekvienas turi savo poziciją ir darbą, kurį turi atlikti. Akivaizdu, kad D.Nausėdienė bando išlaikyti lygaus savo vyro partnerio statusą, ir jis tai palaiko.
Meilė – visuotinė
D.Grybauskaitė į postą atėjo jau pakrikštyta plienine magnolija. O kaip būtų galima apibūdinti G.Nausėdą? "Jis dar nesusikūrė simbolikos, kokią nuo pat pradžių buvo sukūrusi D.Grybauskaitė. Nei ūkininkas, nei šeimininkas, kažkas tarp šalies vėliavos-simbolio, šalies vadovo, kuris gerai atrodo, iki žmogaus, kuris bando susodinti oponentus prie vieno stalo, padaryti, kad visi draugautų. Kol nėra spaudimo, tai jam sekasi, bet ilgai taip nebus, ir dar pažiūrėsime, kokį titulą prie savęs jis prisikabins", – sako A.Katauskas.
Kuriam labiau tinka posakis "Gera pradžia – pusė darbo", dar ankstoka spręsti. Bet jei ir buvo kokių paslydimų, visuomenė ką tik išrinktiems prezidentams linkę atleisti.
"Net tie, kurie už G.Nausėdą nebalsavo, dabar jau tapo jo simpatikais", – Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausos duomenis komentuoja šio centro direktorius dr. Vladas Gaidys.
Verdant rinkimų kovoms jo konkurentę Ingridą Šimonytę palaikė daugiau jaunimo, didžiųjų miestų, liberalesni, turtingesni žmonės, o G.Nausėdą – gyvenantys toliau nuo Vilniaus. Bet dabar jį vienodai myli visi: sostinė ir kaimas, jaunimas ir pensininkai, konservatorių ir valstiečių elektoratas. Liepą G.Nausėdą palankiai vertino 73,7 proc., neigiamai – 5,2 proc. Bet D.Grybauskaitė simpatijomis pirmą prezidentavimo mėnesį pranoko G.Nausėdą – 2009-ųjų liepą teigiamai ją vertino 85,4, neigiamai – 2,6 proc. Beje, jai priklauso ir simpatijų rekordas: 2009 m. spalį palankiai ją vertino 89,6 proc.
"D.Grybauskaitė avansu gavo didelį pasitikėjimo kreditą, ir tas vadinamasis medaus mėnuo truko ilgiau nei dvejus metus. "Nė vienas iki jos ir po jos būsiantis prezidentas, taip pat ir G.Nausėda, tokio ilgo pasitikėjimo kredito, manau, neįgis", – prognozuoja A.Krupavičius.
