Konferencijoje dalytasi įžvalgomis apie Vokietijos vaidmenį europinių ir globalių iššūkių akivaizdoje, aptarta, kaip galima paskatinti Europos žaliąjį kursą ir žaliosios ekonomikos augimą bei kokios yra Senojo žemyno kultūrinės perspektyvos kalbant apie atsparumą, tvarumą ir suverenumą.

„ES Tarybai pirmininkaujančiai Vokietijai ir Europos Komisijai tenka milžiniška atsakomybė spartinti sprendimų priėmimo procesus, kad galėtume tiek įgyvendinti ES strateginę darbotvarkę, tiek kaip galima greičiau pasinaudoti visomis atsako į pandemiją priemonėmis. Visgi svarbiausia, kaip skelbia Vokietijos pirmininkavimo šūkis, kad kelyje į atsigavimą esame ir veikiame kartu. Tik veikiant kartu galima priimti tikrai solidžius, visus iššūkius atliepiančius sprendimus", – sveikindamas Prezidento rūmuose susirinkusius konferencijos dalyvius sakė šalies vadovas.

Asmeniškai labai vertinu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parodytą asmeninę lyderystę ieškant Europos Sąjungai itin svarbaus kompromiso.

Pasak G. Nausėdos, tebesitęsianti COVID-19 pandemijos sukelta sveikatos ir ekonomikos krizė patvirtino, kad mūsų stiprybė – laiku priimti, koordinuoti ir bendri ES veiksmai. Valstybės vadovo teigimu, ES kartais pagrįstai kritikuojama, kad sprendimai priimami per lėtai ir pavėluotai. Tačiau parodytas valstybių narių solidarumas, solidūs ES lygmens sprendimai leido ne tik reaguoti į neatidėliotinus sveikatos sektoriaus ir verslo poreikius, bet ir užtikrinti šimtams tūkstančių ES piliečių išsaugotas darbo vietas bei saugų grįžimą namo.

Liepą po intensyvių, o kartu ir rekordiškai ilgų derybų pasiektas susitarimas dėl būsimosios Daugiametės finansinės programos ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonės.

„Asmeniškai labai vertinu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parodytą asmeninę lyderystę ieškant Europos Sąjungai itin svarbaus kompromiso. Tai – svarbus žingsnis siekiant užtikrinti ūkio atsigavimą ir augimą ilguoju laikotarpiu. Kartu įgauname solidžius įrankius žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, globalaus ES vaidmens ir efektyvios kaimynystės politikos užtikrinimui. Turime neprarasti ypatingos progos įgyvendinti ambicingą ES darbotvarkę", – teigė prezidentas.

Savo kalboje šalies vadovas išskyrė keletą esminių žingsnių, kurių būtina imtis jau artimiausiu metu: tai atsparumo didinimas, skaitmeninis ir žaliasis perėjimas, ES globalaus vaidmens stiprinimas.

Valstybės vadovas palinkėjo Vokietijai didelės sėkmės įgyvendinant ambicingą pirmininkavimo programą, kuri orientuota ne tik į ekonomikos gaivinimą, bet ir į Europos Sąjungos globalaus vaidmens stiprinimą, dėmesį socialinei sanglaudai, teisės viršenybei, ES interesus atitinkančio susitarimo su Jungtine Karalyste pasiekimui bei ES kaimynystės politikai.

„Šiandien galiu užtikrintai pasakyti, kad pirmininkavimas kainavo mažiausiai 7 mln. eurų pigiau, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Estijos pirmininkavimo ES organizacinės komandos vadovė Piret Lillevali (Piret Lilevali). – Man labai malonu pranešti, kad išlaidų optimizavimo ir partnerių įtraukimo dėka 7 mln. eurų grįš į valstybės biudžetą.“

Skaitmeniniam viršūnių susitikimui organizuoti buvo išleista maždaug 3,4 mln. eurų, vietoj planuotų 4 mln. eurų.

P. Lillevali paaiškino, kad sutaupyti išlaidų padėjo tai, kad dėl Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES Estijai teko pirmininkauti pusmečiu anksčiau, todėl gerokai sumažėjo išlaidos personalui.

Iš viso estai ES pirmininkavimui 2014-2081 metais yra numatę 74,9 mln. eurų, iš kurių 65 proc. skirti ekonominėms išlaidoms, 33 proc. – personalui, o 2 proc. – investicijoms.

Estija pirmininkavo ES antrąjį šių metų pusmetį ir pirmininkavimą perduos Bulgarijai.

„Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybos motto yra „Vienybė per balansą“. Pirmininkavimo metu pagrindiniai prioritetai yra bendroji rinkas ir skaitmeninės rinka. Estijai ypač svarbi tema yra laisvas duomenų keitimasis, todėl bus kalbama ir apie tai“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Estijos vyriausybės ES reikalų vadovas Klenas Jaarats (Klenas Jeratsas).

Anot jo, papildomi pirmininkavimo prioritetai bus saugumas ir gynyba, migracija bei žiedinės ekonomikos plėtra. Jis dar pridūrė, kad Estija mąsto, jog reikia iš anksto galvoti ir apie ES ateitį po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos 2019 metais.

Estijos ekonomikos reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Siimas Sikkutas (Symas Sikutas) žurnalistams kalbėjo, kad ES skaitmeninė bendroji rinka Estijai yra svarbi, nes per ją maža šalis gali atrodyti žymiai didesnė pasaulyje.

„Estija daro dalykus skaitmeniniu būdu Kodėl? Labai paprasta - mes tiesiog esame maži, todėl darant dalykus skaitmeniniu būdu leidžia mums būti žymiai didesniems. Pirmiausia, simboliškai, nes užimame nedidelė vietą pasaulyje, bet taip pat ir tikrąją to žodžio prasme per e-rezidenciją“, - teigė S.Sikkutas.

E-rezidencija yra Estijos skaitmeninė programa, per kurią kitose šalyse gyvenantys žmonės nuotoliniu būdu gali užsiregistruoti Estijoje ir čia įkurti verslą. Šiuo metu šioje programoje yra užsiregistravę 21,2 tūkst. rezidentų, kurie yra įkūrę 3,3 tūkst. įmonių.

Estija oficialiai ES tarybai pusę metų pradės pirmininkauti nuo liepos 1 dienos. Antrąjį 2017 metų pusmetį pirmininkauti ES Tarybai turėjo Jungtinė Karalystė, tačiau jos žmonėms pernai nusprendus, jog šalis turi trauktis iš ES, buvo nuspręsta Estijos pirmininkavimą paankstinti pusmečiu. Estija pirmininkavimą ES Tarybai perima iš Maltos.

Nors dauguma sprendimų bus priimami derybose Briuselyje, didesnio dėmesio sulauks ir Talinas - pirmininkavimo metu vyks daugiau nei 200 ekspertinio lygio susitikimų. Taip pat keliolika susitikimų vyks ir ministrų lygmenyje.

Pirmininkavimo pradžiai pažymėti Estija ketvirtadienį vakare rengia atidarymo ceremoniją. Joje kalbės į šalį atvykstantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris).

Šešis mėnesius Estija bus atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Estija patvirtino valstybės saugumo stiprinimo planą

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino valstybės saugumo stiprinimo planą 2017–2026 metams, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas valstybės gynybai nuo grėsmės iš užsienio.

„Valstybės gynimas neapsiriboja tik karine gynyba. Tiek pat svarbūs yra greitas policijos reagavimas, valstybės sienų apsauga, ryšių ir energetikos, kibernetinės erdvės saugumas, stipri diplomatija ir geras bendradarbiavimas su sąjungininkais“, – vyriausybės spaudos tarnyba savo pranešime cituoja ministrą pirmininką Juri Ratą (Jūrį Ratą).

Pasak jo, Estija tęsia savo gynybinių pajėgumų stiprinimą.

„Mes padidinsime manevringų šarvuotųjų pajėgų pajėgumus tiek pėstininkų kovos mašinomis, tiek savaeigiais artilerijos pabūklais, visiškai užbaigsime dviejų brigadų formavimą. Padidinsime gynybos pajėgų šaudmenų atsargas“, – kalbėjo premjeras.

Premjeras taip pat pažadėjo stiprinti karinių pajėgų žvalgybos pajėgumus, sukurti Ginkluotųjų pajėgų kibernetinio saugumo padalinius, pagerinti galimybes atremti kibernetines atakas.

„Ateityje ypatingą dėmesį skirsime galimybei teikti gyvybiškai svarbias paslaugas krizės atveju. Taip pat padidinsime valstybinių institucijų galimybes dirbti rimtų ir ilgalaikių krizių sąlygomis“, – sakė J.Ratas.

Pasak premjero, bus sustiprinta policijos, pasienio tarnybos ir saugumo policijos parengtis ginti konstitucinę tvarką.

Ši valstybės gynybos programa apima 10 metų laikotarpį, tačiau bus kas ketverius metus peržiūrima.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį lankysis Liuksemburge, kur bus aptarti dvišaliai santykiai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir NATO bei Liuksemburgo pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai nuo šių metų vidurio.

Vizito metu numatyti L.Linkevičiaus susitikimai su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu) ir parlamento vadovu Marsu Di Bartolomeo, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Ministras taip pat susitiks su Liuksemburgo lietuvių bendruomene.

Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai yra praeities palikimas ir gaunama nauda neatsveria tam reikalingų išlaidų, interviu naujienų agentūrai BNS sakė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.

Laikas, kuomet Latvija pirmininkaus ES, taip pat ne pats geriausias, nes naujiems ministrams vis dėlto „reikėtų įsibėgėti“, mano jis.

„O ir pats pirmininkavimo mechanizmas ne visai lankstus – mažiesiems vadovauti didiesiems, ypač kai jie – donorai, o tu – gavėjas, gan sudėtingas procesas“, – sakė prezidentas.

Jeigu bent dalis tų pinigų, kurie bus nukreipti Latvijos pirmininkavimui, būtų skirti švietimui ar sveikatos apsaugai, reali grąža būtų daug didesnė, pabrėžė jis.

„Jeigu aš klystu ir po šio pirmininkavimo galėsiu pasakyti priešingą dalyką, tik džiaugsiuosi“, – pridūrė A.Bėrzinis.

Prezidento nuomone, didžiausia nauda iš pirmininkavimo bus už jį atsakingų žmonių kvalifikacijos pakėlimas.

„Pirmininkavimas taip pat padės užmegzti kontaktus ir įtvirtinti abipusį supratimą su analogiškomis institucijomis kitose šalyse. Visa tai – teigiama, bet ar to užtenka, nesu tikras“, – sakė A.Bėrzinis.

Latvija ES Tarybai pirmininkaus pirmąjį 2015 metų pusmetį.