Vos spėjo ponia Diana pasakyti, kad mūsų švietimo sistemoje 79 proc. mokytojų yra moterys ir ši neįgali sistema mažai pasikeistų, jeigu mokyklose dirbtų toks pat procentas vyrų, kai "naratyvų medžiotojai" tuoj pat išvertė: švietimas blogas, nes jame dirba vienos bobos.

Į feisbukinį pirmosios ponios ketvirčiavimą iškart įsitraukė lygių galimybių veikėjos, "ekspertai", seksizmo kritikai, dar dievai žino kas. Juk pas mus tikrai netrūksta iš biudžetinių projektų ir šiaip institucinio veltėdžiavimo gyvenančių menotyros ar socialinių reikalų žinovių, senamiesčio grindinį kasdien mindančių sportbačiais.

Į feisbukinį pirmosios ponios ketvirčiavimą iškart įsitraukė lygių galimybių veikėjos, "ekspertai", seksizmo kritikai, dar dievai žino kas. Juk pas mus tikrai netrūksta iš biudžetinių projektų ir šiaip institucinio veltėdžiavimo gyvenančių socialinių reikalų žinovių.

Šį karingą nūdienos feminisčių genotipą galima atskirti iš anoniminės lyties povyzų: jos nesidažo, neskuta pažasčių ar kitų kiaurymių, dėvi vyriškus rūbus, o gatvėse sliūkina per petį permetusios nusimegztą "tašę". Jos nuolat plempia kavą, visose pakampėse peza apie vartotojiškumą, moterų teises ir "neproporcingą" vyrų siekį pasinaudoti jų makštimi. Ši belytė fauna dalijasi naujausiomis feisbuko paskalomis, aptarinėja kas ką pasakė savo paskyrose, iš viso to išfermentuoja pseudoproblemą, suformuoja puolamąją intenciją ir taip išlaužia savo socialinę pozą (o ne poziciją). Visiškai akivaizdu, kad šitaip dirbtinai pas mus buvo pagimdytas tautinis #MeToo kliedesys, kai dešimtis vyrų, įskaitant ir Š. Bartą ar J. Vaitkų, kas tik norėjo kaltino tuo, ką jie nežinia ar kažkada galėjo padaryti.

Taip dabar atsirado ir feisbukinė zoologija, kurios ideologai ėmė daužyti ne tik nelegaliai gyvūnus veisiančių puspročių, bet ir padorių veisėjų langus. Regis, tas zoologinis sąjūdis jau vėsta, tad kyla poreikis surasti kokią nors naują kovų intenciją. Štai ir vyksta bandomosios feisbukinės egzekucijos: gal pavyks savo paskyroje išlaužti dar vieną dėmesį traukiančią pozą.

Aukoti kraujo D. Nausėdienė nusprendė, penktadienį NKC pranešus, kad trūksta visų grupių kraujo, o jo poreikis, net ir sustabdžius planines operacijas per karantiną, lieka itin didelis. 

„Kad medikai būtų įgalinti išgelbėti kiekvieno iš mūsų sveikatą ir gyvybę, jiems reikia išteklių. Noriu parodyti asmeninį pavyzdį ir paraginti: pasitikiu Nacionaliniu kraujo centru ir nebijau duoti kraujo. Nebijokite ir Jūs“, – ragina pirmoji šalies ponia.

Prieš mėnesį D. Nausėdienė inicijavo potencialių kraujo donorų duomenų banko sukūrimą. Buvo prašoma visų, kurie nėra kraujo donorai arba kraujo duoda itin retai, tačiau tam ryžtųsi esant ekstremaliai situacijai, registruotis į specialų potencialių kraujo donorų sąrašą donorai@kraujodonoryste.lt arba telefonu nr.: +370 614 35940.

Sąrašą pradėjusi pirmoji ponia tąkart sakė: „Privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams. Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus.“

Tuo metu G. Nausėdos su pergale į Vilnių atvykusios pasveikinti užsienyje gyvenančios jo dukros viešumo kampanijos metu vengė ir sako, kad toliau sieks savo tikslų.

„Mes turime savo mokslus, savo karjeras ir savo užsibrėžtus tikslus, o tai šiek tiek kirtosi su tuo, ką norėjo daryti jis“, – BNS sakė Gedailė Nausėdaitė.

26-erių mergina šiuo metu baigia architektūros magistrantūrą Belgijoje ir sako po mokslų ieškosianti darbo.

„Mes norime visko pasiekti pačios“, – kalbėjo išrinktojo prezidento dukra.

G. Nausėdaitė sakė žinanti, kad „Lietuva prezidentu išsirinko žmogų, kuris ves Lietuvą į priekį, kuris geba įgyvendinti savo idėjas“.

Paklausta, kas pasikeis šeimos gyvenime, kita išrinktojo prezidento dukra, 23-erių Ugnė juokėsi: „Matyt, apsaugos atsiras“.

Surimtėjusi ji pridūrė: „Manau, kad vis tiek mes turime tą tikrą šeimos ryšį. Mes susitinkame, kalbame ir visų pirma esame šeima – ne prezidentas ir ne studentė.“

„Mes liksime tokie patys, tik gal aplinkui atsiras daugiau veiksmo ir žmonių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino U. Nausėdaitė.

Manau, kad vis tiek mes turime tą tikrą šeimos ryšį. Mes susitinkame, kalbame ir visų pirma esame šeima – ne prezidentas ir ne studentė.

Ji šiuo metu stažuojasi Paryžiaus Venseno Sen-Deni universitete, o nuo rudens studijuos magistrantūrą Pietų Korėjoje.

Pirmoji šalies ponia – protokolo lektorė

G. Nausėdos sutuoktinė dar rugsėjį atlydėjo jį prie Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, kur ekonomistas paskelbė sieksiantis prezidento posto. Kalbą pasakė ir D. Nausėdienė.

55-erių būsima pirmoji šalies ponia aktyviai įsitraukė į kampaniją, aplankė keliasdešimt Lietuvos miestų, kur domėjosi socialinės atskirties ir socialinės rūpybos klausimais.

Ji lankėsi senelių, vaikų, pagalbos šeimai namuose bei neįgaliųjų užimtumo, socialinės globos, krizių centruose.

D. Nausėdienė kol kas nedetalizavo, koks bus jos, kaip pirmosios šalies ponios, vaidmuo.

„Kalbėkime apie viziją rytoj, poryt. Šį vakarą, aš manyčiau, kad tai yra per ankstyva“, – sakė ji.

„Pasidžiaukime šituo momentu. (...) Tai buvo įdomus demokratinis procesas, žengtelėjome didelį žingsnį, šiandien tai yra demokratijos šventė, tai, ko siekėme visi, puikus vakaras“, – pridūrė D. Nausėdienė.

Prieš beveik trisdešimtmetį su G. Nausėda susituokusi moteris gyveno ir mokėsi Klaipėdoje, studijavo siuvinių technologiją tuomečiame Kauno politechnikos institute.

Ji yra dirbusi pamainos meistre, technologe, vadovavo įvairioms siuvimo ateljė.

Kurį laiką gyvenusi Vokietijoje, D. Nausėdienė grįžo į Lietuvą, baigė ekonomikos mokslus, o vėliau dirbo tarptautinės prekybos apranga įmonės „H&M Hennes & Mauritz GBC AB“ atstovybėje Vilniuje.

Šiuo metu ji dėsto tarptautinį protokolą Vilniaus universiteto Verslo mokykloje.