Būtent lygiai prieš amžių lapkričio 11 d. 11 val. Kompjenėje, į šiaurę nuo Paryžiaus, buvo pasirašytos paliaubos su Vokietija.

„Tai buvo be galo žiaurus ir grobikiškas karas, grobikiškų imperijų įvairių ambicijų vedamas. Tautos kariavo viena su kita ir be abejo laimėtojų tokiuose karuose nebūna. Turime mokytis ir daryti išvadas iki šiol, kad tokios imperinės grobikiškos ambicijos baigiasi niekuo. Tarptautinės teisės griovimas taip pat baigiasi labai blogai, todėl šiomis dienomis galime labai daug ko pasimokyti ir daryti paralelias“, - teigė prezidentė D. Grybauskaitė.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-metis, į kurį laukiama atvykstant apie 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų, bus paminėtas simbolinėje vietoje - prie Triumfo arkos. Būtent pro ją 1918 m. pergalingai pražygiavo Prancūzijos kariai, Vakarų fronte nugalėję Vokietijos kariuomenę.

Tai buvo be galo žiaurus ir grobikiškas karas, grobikiškų imperijų įvairių ambicijų vedamas. Tautos kariavo viena su kita ir be abejo laimėtojų tokiuose karuose nebūna.

Per iškilmes žygiuos karinis paradas, bus giedama „Marselietė“, pagerbtos Pirmajame pasauliniame kare dalyvavusių veteranų vėliavos ir žuvusių karių atminimas, iš naujo bus uždegta amžinoji ugnis ant ten palaidoto, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusio Nežinomo kareivio kapo.

Moksleiviai skaitys penkis Pirmojo pasaulinio karo amžininkų liudijimus - šiame kare dalyvavusių Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Kinijos karių laiškus, kurie buvo parašyti 1918 m. lapkričio 11 dieną. Europos Sąjungos jaunimo simfoninis orkestras atliks keletą klasikinės muzikos kūrinių.

Pirmasis pasaulinis karas istorijoje žinomas kaip vienas žiauriausių, pareikalavęs beveik 20 milijonų gyvybių. Būtent per jį pirmą kartą buvo panaudotas cheminis ginklas - iprito dujos. Tačiau tuomet Didžiuoju vadinto karo pabaiga paskatino imperijų griūtį, laisvės, skaidrumo, lyčių lygybės ir demokratinių idėjų sklaidą, sudarė tinkamas geopolitines sąlygas atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir susikurti daugeliui kitų Europos valstybių.

,,Po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčius tokiai padėčiai kaip 1917 m., 1918 m. daugelis valstybių kaip Baltijos šalys, Gruzija, Ukraina ir kitos sugebėjo atkurti, o kai kurios ir sukurti savo nepriklausomas valstybes. Mūsų regionui buvo atsivėręs istorinis langas ir juo mes sugebėjome pasinaudoti. Todėl švenčiame ne tik Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, bet ir savo Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį“, - sakė D. Grybauskaitė.

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga galutinai įtvirtinta 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartimi. Prieš daugiau nei metus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai Versalio sutartis lėmė tarptautinį pripažinimą. Vakarai jaunai mūsų valstybei pradėjo teikti paramą Nepriklausomybės kovose.

Lygiai prieš amžių lapkričio 11 dieną 11 val. Kompjenėje, į šiaurę nuo Paryžiaus, buvo pasirašytos paliaubos su Vokietija.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-metis, į kurį laukiama atvykstant apie 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų, bus paminėtas simbolinėje vietoje - prie Triumfo arkos. Būtent pro ją 2018 metais pergalingai pražygiavo Prancūzijos kariai, Vakarų fronte nugalėję Vokietijos kariuomenę.

Kviesdamas paminėti paliaubas ir pagerbti karo aukų atminimą, Prancūzijos prezidentas E. Macronas ragina apgalvoti dabartinę padėtį pasaulyje ir siekti ilgalaikės taikos.

Per iškilmes žygiuos karinis paradas, bus giedama „Marselietė“, pagerbtos Pirmajame pasauliniame kare dalyvavusių veteranų vėliavos ir žuvusių karių atminimas. Iš naujo uždegta amžinoji ugnis ant ten palaidoto, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusio Nežinomo kareivio kapo.

Moksleiviai skaitys penkis Pirmojo pasaulinio karo amžininkų liudijimus - šiame kare dalyvavusių Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Kinijos karių laiškus, kurie buvo parašyti 1918 m. lapkričio 11 dieną. Europos Sąjungos jaunimo simfoninis orkestras atliks keletą klasikinės muzikos kūrinių, minėjimo programą detalizuoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Pirmasis pasaulinis karas istorijoje žinomas kaip vienas žiauriausių, pareikalavęs beveik 20 milijonų gyvybių. Per jį pirmą kartą buvo panaudotas cheminis ginklas - iprito dujos. Tačiau tuomet Didžiuoju vadinto karo pabaiga paskatino imperijų griūtį, laisvės, skaidrumo, lyčių lygybės ir demokratinių idėjų sklaidą, sudarė tinkamas geopolitines sąlygas atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir susikurti daugeliui kitų Europos valstybių.

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga galutinai įtvirtinta 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartimi. Prieš daugiau nei metus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai Versalio sutartis lėmė tarptautinį pripažinimą. Vakarai jaunai mūsų valstybei pradėjo teikti paramą Nepriklausomybės kovose.