Netikėta dienos baigtis
Šis antradienis, kaip mena Nedas, nieko ypatingo nežadėjo – rytinis dušas, pusryčiai, gera knyga ir vakaro planas trumpam susitikti su draugu. Taip, laikrodžiui rodant 18 val., devyniolikmetis atsidūrė Domeikavoje, vienoje vietinėje parduotuvėje. Kai atsiskaitęs už prekes jis buvo besiruošiąs eiti pro duris, prie gretimos kasos pamatė keistai trūkčiojančią bendraamžę. Supratusi, kad situacija gali būti komplikuota, greta stovėjusi moteris nelaimėlę paguldė ant žemės, kad krisdama ši nesusižalotų. Nedas iškvietė greitąją pagalbą.
"Traukuliai truko maždaug 20–25 sek., o tada sekė šiurpiausias momentas – mano akyse mergina ėmė balti, jos lūpos pamėlo", – įvykius antradienio vakarą prisiminė kaunietis.
Pirmiausiai širdies masažą bandė daryti merginą ant žemės paguldžiusi moteris, tačiau netrukus iniciatyvą į savo rankas perėmė Nedas. Gaivinant žmogų, jo krūtinės ląstą, kad ši pasiektų širdį, gilyn reikia paspausti maždaug 5 cm. Silpnesniam žmogui padaryti tai gali būti pernelyg sunku, o Nedas jėgų nestokojo.
"Gaivinant dažnai lūžta šonkauliai, tačiau to bijoti nereikėtų, – kur kas svarbiau nei lūžę kaulai – išgelbėtas žmogus, – atkartojęs vieno dėstytojo žodžius, N.Palaima prisiminė ir akimirką, kai maždaug po trijų keturių krūtinės ląstos paspaudimų merginos skruostai ėmė rausti, o lūpos įgavo ankstesnę spalvą.
Nedui į pagalbą atskubėjo ir šalia buvusios vaistinės darbuotoja. Ji atnešė amoniako, kuris merginai padėjo greičiau atsigauti.
Labai norėčiau sužinoti, kaip jai sekasi. Tikiuosi, viskas gerai.
Gailisi nepaklausęs kontaktų
Atsimerkusi mergina dar kelias minutes negalėjo ištarti nė žodžio – gulėdama ji tik sukiojo akis į šalis ir bandė suvokti, kas vyksta aplinkui. Kalbėti pradėjo pasirodžius draugui ir jo mamai. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir greitoji medicinos pagalba.
"Atvažiavusiems medikams papasakojau, kiek laiko truko traukuliai. Pasakiau, kad gaivinau. Jie pamatavo pulsą, deguonies saturaciją, paklausė, ar iki mašinos ji nueis pati, ar reikalingi neštuvai. Merginos draugas padėkojo už tai, ką padariau. Paspaudė ranką, – po sėkmingos istorijos atomazgos N.Palaima krimtosi, kad neužsirašė merginos telefono numerio, ir vylėsi, kad internete ir laikraštyje pasirodęs tekstas padės jiems susisiekti. – Labai norėčiau sužinoti, kaip jai sekasi. Tikiuosi, viskas gerai."
Nežinodamas tikrosios nelaimės priežasties, jaunuolis nesiryžo spėlioti ir galimos istorijos baigties. Tačiau neatmetė tikimybės, kad jei ne pirmoji pagalba, kurią suteikė, galėjo įvykti ir blogiausias scenarijus.
"Kai viskas baigėsi ir atsisėdau į automobilį, pajutau kažkokį lengvumą ir vidinį pakylėjimą, kad padariau gerą darbą. Kartu buvęs mano draugas stovėjo nustebęs. Sakė, kad mano vietoje nebūtų taip sureagavęs, nes paprasčiausiai nežinotų, ką daryti", – šie žodžiai N.Palaimai esą darsyk leido įsitikinti tuo, kad jis reikiamu laiku atsidūrė reikiamoje vietoje.
Didelis žinių bagažas
Negana to, devyniolikmetis suprato, kokios ribotos daugelio žmonių žinios apie pirmąją pagalbą. Tai rodo ir ne vienerius metus iš eilės atliekami tyrimai – tik labai nedidelė dalis šalies piliečių moka ir žino, kaip elgtis kritinėse situacijose.
"Įsivaizduoju, jei pakalbintume penkis vairuotojus, keturi iš jų pasakytų, kad nežino, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Neretai galvojama taip: aš nežinau, bet galbūt šalia bus kitas, kuris žinos, kaip elgtis. Tikrai ne. Geriau žinoti pačiam ir nepalikti visko kitų atsakomybei. Man tai buvo pirma situacija, kai kaip reikiant sukilo adrenalinas", – kaunietis N.Palaima džiaugėsi, kad dar mokykloje vykusių pirmosios pagalbos varžybų metu įgytos žinios nenuėjo perniek.
Dabar jis žino, kad ne visada reikia atlikti širdies masažą – kartais užtenka žmogų paversti tik į kitą padėtį. Nevalia žemyn galva purtyti ir užspringusio vaiko. Toks veiksmas jį gali smarkiai traumuoti. Užspringusį mažylį reikia apversti ant pilvo ir paguldyti galva žemyn išilgai ant savo šlaunies, penkis kartus stuktelėti kauline delno dalimi tarp menčių, tada apversti vaiką ant nugaros galva žemyn ir penkis kartus spustelėti pirštais krūtinkaulį. Šie veiksmai padeda pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Visai kitaip reikia teikti pagalbą užspringusiam suaugusiam žmogui. Jei jis sąmoningas, bet nebegali kalbėti, kosėti, apglėbkite jį iš nugaros, kiek palenkite į priekį, tada kauline delno dalimi stipriau penkis kartus stuktelėkite tarp menčių. Kairės rankos kumštį dėkite į duobutę po šonkauliais, ant jo – dešinę ranką ir penkiskart paspauskite gilyn ir į viršų. Jei svetimkūnis neiššoko, veiksmus kartokite, kol iššoks arba atvyks iškviesti medikai.
Kaip elgtis įvykus lūžiui? Šiukštu nebandykite lūžusio kaulo atstatyti į įprastą padėtį. Tai veiksmo filmų įskiepytas mitas. Tokios pastangos gali tik dar labiau pakenkti ir kaului, ir sužaloti aplink lūžio vietą esančius audinius. Todėl nekentėjusiojo negalima judinti. Reikia palikti jį tokioje padėtyje, kokioje radote, o lūžusį kaulą imobilizuoti tik tada, kai nukentėjusįjį būtina vežti į gydymo įstaigą.
Stoka: N.Palaimos manymu, žmonės turėtų labiau domėtis, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Vilmanto Raupelio nuotr.
Padėjo savanorystė
Šiuos mokslo metus greičiausiai ir baigsime taip, tačiau labai tikiuosi, kad rudenį grįšime į normalų ritmą
Žinios apie pirmąją pagalbą – ne tik iš mokyklos laikų. Devyniolikmetis gelbėtojas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentas. Nors dar prieš dešimtį metų, paklaustas apie svajonių darbą, Nedas tikrai nebūtų paminėjęs mediko profesijos. Suvokimas, kad tikrasis jo pašaukimas – medicina, atėjo kur kas vėliau.
"Gal dešimtoje klasėje. Man gerai sekėsi chemija, biologija, tačiau laboratorijoje savęs neįsivaizdavau. Tada ir ėmiau galvoti apie mediciną, – N.Palaima prisiminė tolesnius įvykius, leidusius suprasti, kad jo pasirinkimas teisingas. – Keli draugai tuo metu savanoriavo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje. Iš jų sužinojau, kad yra galimybė savanoriauti Kauno klinikose, todėl užsirašiau."
Netrukus įvyko mokymai, o iš karto po jų vienuoliktokas buvo paskirtas į Urologijos skyrių, kuriame dirbo pačius įvairiausius darbus. Jaunuolis pasakojo ne tik nešiojęs tyrimus į laboratoriją, bet ir lankęsis operacinėje.
"Savanoriavau metus. Kai tik turėdavau laisvo laiko, tai ir eidavau į skyrių. Galima sakyti, kad po pamokų praktiškai visą laiką praleisdavau u Klinikose. Ten dirbančių specialistų dėka mediciną pamačiau iš kitos pusės, – laikas Kauno klinikose, anot jaunuolio, galutinai sudėliojo visus taškus ir dar labiau jį užgrūdino. – Stebėjau ir skrodimą, ir operacijas. Visada save nuteikdavau taip, kad atėjęs likčiau neutralus. Kraujo taip pat nebijau. Aš visuomet sakau, kad tie, kurie bijo kraujo, bijo savęs."
Viskam randa laiko
Bebaigdamas vidurinę Nedas, priešingai nei dalis bendraamžių, išvengė galvosūkio, kokį kelią rinktis. Abiturientas žinojo, kad, užvėrus "Varpo" gimnazijos duris, jam atsivers kitos – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Šiuo metu Nedas – pirmakursis, po studijų baigimo save mato chirurgu. Tiesa, tam dar reikia ne vienų metų sunkaus darbo.
"Labai gaila, bet kontaktinio mokymosi teko nedaug. Turbūt vos kelis mėnesius. Nuo lapkričio mus visus patupdė prie kompiuterių. Šiuos mokslo metus greičiausiai ir baigsime taip, tačiau labai tikiuosi, kad rudenį grįšime į normalų ritmą", – pašnekovas vylėsi, kad kartu su įprastinėmis kontaktinėmis studijomis, šurmuliu auditorijose grįš visi kiti gyvenimo džiaugsmai: ir kelionės po pasaulį, ir krepšinio turnyrai su draugais.
"Mokslai atima daug laiko, tačiau jo visada randu ir kitiems malonumams. Tarkim, domiuosi įvairaus žanro muzika. Žaviuosi ir didžėjų darbais", – savo požiūriu N.Palaima darsyk įrodė, kad labai norint galima visur ir viską spėti, o ką išmoksi – ant pečių nenešiosi.
