Kai kurie visuomenininkai kritikuoja sprendimą ir tikina, kad jis tik padidins grėsmę naminiams gyvūnams.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas BNS sakė, kad spalį prasidedant naujam medžioklės sezonui siūloma medžiojamų vilkų skaičių padidinti nuo 60 iki 110.
„Kartu buvo sudaryta darbo grupė dėl vilkų apsaugos plano, priimtas kompromisinis sprendimas“, – V. Graičiūnas.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vilkų papjautų gyvulių skaičius 2015-2017 metais išaugo 28 procentais: per 2015 metus Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1323 ūkinius gyvūnus, 2016 metais – 1453, 2017 metais – 1845. Šiemet šalies ūkiai jau neteko 1135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.
Anot Žemės ūkio ministerijos, ūkininkai dėl vilų patiria tūkstantinę žalą, o valstybė turi mokėti kompensacijas.
Kai šeimoje lieka tik du žvėrys ar tik jaunikliai, jie nebesugeba maitintis ir eina medžioti lengvesnio grobio. Metai iš metų matau: kur tik daugiau vilkų pamedžiojama, ten lauk didesnės žalos. Ir tai – užburtas ratas.
„Ūkininkai imasi visų įmanomų priemonių, tačiau jos gaujomis plėšikaujančių vilkų nesulaiko. Šie plėšrūnai vadinami miško sanitarais, bet jie jau tampa vis aktyvesni sveikų ūkio gyvūnų „gydytojai“. Kiekviena gyvūnų rūšis turi teisę gyventi, tačiau ne kitos rūšies sąskaita“, – pranešime spaudai sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Vilkus Lietuvoje leidžiama medžioti nuo spalio 15 iki balandžio 1-osios.
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko visuomeninis patarėjas, gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius, priklausantis asociacijai „Baltijos vilkas“, sako, kad pastaruoju metu nebuvo atlikta nuosekli vilkų apskaita, todėl padidinus medžioklės kvotą populiacijai galima padaryti didelę žalą.
Anot jo, 2006-aisiais, dar prieš įvedant kvotas, buvo sumedžiojama tik 50 vilkų.
„Tiek metų neįkalu valdininkams į galvą, kad vilkų medžioklė tik dar labiau padidina vilkų žalą naminiams gyvuliams, nei tuo atveju, jei vilkai būtų palikti ramybėje: suardomos vilkų šeimos, jos nebegali natūraliai maitintis laukiniu grobiu, nes visas laukinis grobis – briedis, elnias, šernas – yra stambesnis už vilką, todėl turi medžioti visa šeima“, – sakė jis.
„Kai šeimoje lieka tik du žvėrys ar tik jaunikliai, jie nebesugeba maitintis ir eina medžioti lengvesnio grobio. Metai iš metų matau: kur tik daugiau vilkų pamedžiojama, ten lauk didesnės žalos. Ir tai – užburtas ratas“, – pabrėžė A. Gaidamavičius.
