– Priminkite skaitytojams „Planetos Polar“ susikūrimo ir savo vietos Lietuvos muzikos scenoje paieškos istoriją. Per tą laiką spėjo pasikeisti ir grupės pavadinimas...

Adomas: Iš pradžių buvome „Parranda Polar“, kuri gimė iš mano ir Vytauto (pirmojo grupės bosisto – aut. past.) patirčių Pietų Amerikoje ir Jono entuziazmo ir meilės bliuzui. Jonui cumbia  (tradicinis muzikos žanras, kurio kilmės šalis – Kolumbija, – red past.) pasirodė panaši į bliuzą ir jis inicijavo šio trio susibūrimą. „Parranda Polar“ grojo tipinę Pietų Amerikos kaimų muziką, kuri tais 2010-aisiais stebėtinai gerai prilipo čia, Lietuvoje. Per penkerius metus grojome daugumoje Lietuvos dvarelių, labai daug gegužinių ir festivalių papuošėme cumbia garsais ir savo nepostulatiška prezencija, kaip tikri cumbiamberai. Pajutome, kad tradicinės cumbia misiją įvykdėme ir turime judėti toliau. Taip atsirado „Planeta Polar“, kuri išsiveržė iš rėmų, pasistiprino instrumentus ir tapo garsiškai, techniškai ir muzikaliai daug sudėtingesnė ir įvairesnė. Norėjome tapti įdomūs ne tik tuo, kad esame cumbia grojantys lietuviai, o tapti savo cumbia išradėjais. Užtrukome, bet galima sakyti, kad mums pavyko, ir šį pavasarį mūsų kūrinį pastebėjo BBC, debiutinį albumą labai teigiamai įvertino pasaulinis muzikos žurnalas „Songlines“. Tame pačiame žurnale, tik jau kitame numeryje, pora puslapių buvo skirta „Planetai Polar“ kaip naujos anarchjiškos cumbia atlikėjams / kūrėjams iš Lietuvos pristatyti.

Jonas: Pamėgau cumbia iš Adomo siunčiamų filmukų ir muzikinių nuorodų iš Pietų Amerikos. Manau, mūsų vietos paieškos Lietuvos scenoje baigsis tuomet, kai ir mes baigsime ieškoti, tad dar negreitai (šypsosi). O anuomet, dar grodami „Parranda Polar“ vardu, smagiai leidome laiką nuo pat pirmojo koncerto. Greitai buvome pastebėti melomanų ir hipsterių, spėjome pagroti įvairiausiose vietose – nuo tranzo festivalių iki „Duokim garo“. Labai natūraliai per tą laiką keitėmės ir tapome „Planeta Polar“.

– Scenoje esate nemažai metų, abu muzikuojate ir kitose grupėse. Kuo svarbi, kuo papildo jus „Planeta Polar“ ir Pietų Amerikos ritmai?

Adomas: Taip, dabar turiu kitą muzikinį projektą, bet daugelį metų „Planeta Polar“ buvo pagrindinė ir vienintelė mano grupė. Į ją telpa nuostabiausia draugystė, daugybė jaunatviškų nuotykių, pažintys su daugybe užsienio muzikantų – nuo tikrųjų Kolumbijos cumbiamberų iki naujųjų tropinių ritmų interpretatorių.

Jonas: Pats niekada į tai nežiūrėjau vien kaip į Pietų Amerikos ritmus. Cumbia man patiko dėl  bliuzo aspekto, o world music mane traukė dėl profesinių interesų. Visada mėgau perkusiją ir bandymas ją įtraukti į standartinį būgnų komplektą buvo ir yra linksmas nuotykis. Šioje grupėje aš esu būgnininkas ir tuo mėgaujuosi.

G. Jundaitės nuotr.

– Kuo įkvepia Pietų Amerika ir kokių prisiminimų / asociacijų kelia šio žemyno kultūra?

Adomas: Pietų Amerikoje gyvenau porą metų. Ten išmokau ispanų kalbą, patyriau labai daug nuotykių, formavausi kaip žmogus. Paskui, kaip cumbia pionieriui Lietuvoje, man prilipo artimas Pietų Amerikai įvaizdis. Tačiau dabar, beveik po septynerių metų, man tai yra kaip tolimas sapnas – vis dar įkvepiantis kurti ispaniškai, ieškoti nestandartinių ritmų, pulsacijos ir šypsenos.

Jonas: Aš į už Atlanto esančius miestus ir kaimelius keliavau per Vytauto ir Adomo pasakojimus, o kadangi turiu lakią vaizduotę, man to pakako (šypsosi).

– Gal kelionės ir yra tas projekto įkvėpimo šaltinis? Kas jums svarbu keliaujant?

Adomas:  Labiausiai mėgstu keliones po gamtą. Įkvėpimo šaltinis yra viskas po truputį. Kartu, kai įvardiji, kad tam tikras dalykas yra tavo įkvėpimo šaltinis, tuomet jis tarsi išsprūsta. Čia tai, ko nevalia minėti (šypsosi).

– Lietuvoje tokių grupių daugiau nėra. Į ką lygiuojatės? Kas jums šio stiliaus idealai?

Adomas: Su idealais man visada buvo sunku. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje karštligiškai ieškodavau kažkokių panašių grupių ir dažnai nieko nerasdavau. Man vieni iš idealų buvo grupė „The Mauskovic Dance Band“. Su jais turėjome progų susitikti. Žavėjausi jų ritmu, garsais, atlikimu ir originalumu.

Jonas: Vis dėlto mūsų grojamos muzikos nedėčiau į jokį tikslų stiliaus stalčiuką, tai greičiau muzikinė scena, kurioje maišosi daugiau dalykų. Tikslių idealų vardų nepateiksiu, bet mane visada intriguoja geras, specifinės vakarietiškos muzikinės tradicijos ir kažkokios labai specifinės vienos ar poros šalių liaudies muzikos derinys. Gryna užsienio folkmuzika, žinoma, įdomu kaip grynuolis, tačiau smagiausi šioje muzikinėje scenoje gimstantys nauji deriniai.

– Debiutinis grupės albumas „Puro Carnaval“ pasirodė tik šiais metais.

Adomas: Albumo įrašai buvo baigti daugiau nei prieš metus. Užtrukome, nes norėjome albumo išleidimui suteikti tam tikro pagreičio ir iš pradžių pristatėme po singlą. Tai, kad šiek tiek nusikėlė albumo pasirodymas, lėmė ir tai, kad pradėjome bendradarbiauti su leidybos kompanija iš Londono / Meksikos.

Jonas: Išleidome per vėlai, bet neišleisti būtų buvę tas pats, kaip nuspręsti nebegroti. Norėjome užregistruoti, kas sukurta, ir judėti toliau.

D. Valiaugos nuotr.

– Koks buvo albumo kūrybinis procesas ir kaip sekėsi jį dėlioti?

Adomas: Procesas buvo labai ilgas. Tai buvo pirmasis albumas, tad viską norėjosi perdaryti 20 kartų, 10 kartų pergalvoti ir patikrinti dar kelis kartus. Per tą procesą daug išmokau. Tikiu, kad kitų albumų leidyba klostysis greičiau ir sklandžiau. Iš kitos pusės, einame niekieno nepramintu keliu, iš dalies stengėmės išrasti savitą skambesį, aranžavimo stilių ir eksperimentavome neperžengdami popstruktūros ribų. Labai smagu, kad daug žmonių, ypač tų, kurie išmano muziką, pastebi albumo originalumą. O pats albumas „Puro Carnaval“ labiausiai yra apie muziką. Apie labai energingą, labai turtingą spalvų ir įtakų iš įvairiausių muzikinių stilių muziką. Galima sakyti, kad albume yra ir nemažai psichodelikos, nes mane labai domina pasąmonės tema, muzikinis siurrealizmas, o kartu ir šviesa. Muzikaliai tai yra  stilių ir įvairių muzikos formų maišymo eksperimentas. O paviršiuje, labai giliai nelendant, – tai labai smagi muzikėlė, tiršta spalvų, kaip tropinis sodas, kur geros sąlygos viskam augti ir žaliuoti.

– Kas toliau? Ką dar planuojate kaip grupė ir kaip asmenybės?

Adomas: Planuojame kitą albumą. Išleisti šį albumą labai ilgai truko ir su juo atsikąsta šiokios tokios patirties. Dabar norisi nerti truputį į laisvesnes formas, pabandyti pasivyti kažkokį šiuolaikišką muzikinį jausmą ir kartu kurti savo naują ir šviežią muzikinį pasaulį. Tikiu – kitas albumas bus mažiau intensyvus, brandesnis ir gilesnis.

„Ji gimė rudenį, nepagydomai susirgus mūsų šeimos šuniui Margiui. Po paskutinio skambučio veterinarams daug stipriau iškilo visaip nesąmoningai bandomi praryti ar nuslėpti jausmai. Dainoje į Margį kreipiuosi paprastais mažybiniais žodžiais, padėkoju už draugystę, o tada palinkiu ramaus poilsio ir saldaus miego. „Amigo“ – lyg atsisveikinimas, susitaikymas ir lopšinė“, – liūdnai gyvenimiška istorija dalinasi „Planeta Polar“ vokalistas Adomas Koreniukas.

Suteikti kūriniui vizualų paveikslą muzikantai patikėjo buvusiam kolektyvo nariui, režisieriui Vytautui Puidokui, neseniai pristačiusiam savo dokumentinį filmą „El Padre Medico“.

„Viską stengiausi semti būtent iš pačio kūrinio – užsimerki, klausai muzikos ir lauki, kokie vaizdai ir vizijos aplankys. Jausmiškai daina man buvo apie mirtį, išsiskyrimą ir tai aš norėjau ištransliuoti. Dėl to rinkomės filmuoti apmirusioje rudeniškoje gamtoje, atsirado daug su tuo susijusių simbolių – žemės, kaulų, iškamšų“, – kūrybinio proceso detales atskleidžia režisierius.

„Viską įgyvendinome per du mėnesius. Lapkritį pradėjau galvoti apie idėją, vėliau prisijungė prodiuseris Tadas Vaitmonas, operatorius Ugnius Tuleikis, dailininkė Justė Vazgytė bei kostiumų dailininkė Marija Zalensaitė. Filmavimai truko keturias dienas“, – pasakoja Vytautas.

„Amigo“ – ne tik melancholiškiausias grupės kūrinys, bet ir kolektyvo sielos Adomo debiutas ekrane. „Pirmą sykį teko šauti iš šautuvo, vaikščioti basomis prie minuso, vos neapvirsti ežere per audrą su valtimi, pūgoje braidyti su žeberklu, likti be dantų (bent jau vizualiai). Labai stipriai nustebino, kaip kostiumas ir aplinkinė atmosfera keičia visą realybę ir tarsi visą komandą panardindavo į tą kitą, paralelų Rubikių Raganiaus ir Nanuko pasaulį“, – įspūdžiais dalinasi muzikantas.

Raganoms ir sapnams dėkingą atmosferą komandai pavyko atrasti netoli Rubikių ežero, aplink Adomo sodybą. „Nuo pat mūsų draugystės pradžios daugel sykių esame buvę čia su Vytautu, Jonu ir Margiu. Mūsų grupė šitam kaime stipriau apsipažino, Margis mėgdavo pabėgti ir negrįžti vieną kitą dieną šitose pelkėse“, – prisimena atlikėjas.

Grupės nariai džiaugiasi ne tik stipria idėjine komanda, nepabijojusia gruodžio mėnesį leistis į filmavimus atokiose pelkėse, dalintis vos kelių valandų nakvyne nedideliame namelyje su dvylika žmonių, bet ir dar viena naujai atrasta talentinga aktore.

„Šuo Sesė buvo pati nuostabiausia, ištvermingiausia, kantriausia, klusniausia ir geriausios nuotaikos aktorė. Dirbti šalia tokios kolegės buvo labai jauku, didelė paskata bei įkvėpimas. Ir nors Sesė yra Vilniaus Pokaldrinės veislės šunytė, jai, kaip ir visai komandai, nebuvo baisu nei vidury žiemos plaukti valtimi, nei liuoksėti tarp raganiaus buveinėje stipriai išmindžioto klampaus juodo purvo“, – sako Adomas.

Grupėje „Planeta Polar“ šiuo metu skrieja ir groja Adomas Koreniukas (vokalas, armonika), Jonas Narbutas (perkusija, vokalas), žinomas ir kaip grupės „Kabloonak“ kapitonas bei Paulius Vaškas (bosinė gitara), punk džiazo kolektyvo „Sheep Got Waxed“ gitaristas. Praeitų metų gegužę iš kumbijos linksmuolių „Parranda Polar“ išaugęs kolektyvas jau spėjo apkeliauti Lietuvą, kelis Lenkijos festivalius, o vėlyvą pavasarį žada išleisti savo pirmąjį albumą.

Planeta Polar – „Amigo“:

– Kas ta grupė „Planeta Polar“ ir kiek laiko ji jau egzistuoja?

Adomas: Pagal legendą, ji gimė tą pačią akimirką kaip ir „Parranda Polar“. „Parranda“ nežinojo, kad tokia grupė egzistuoja, bet po to jos susirado viena kitą kažkur mūsų pasąmonėje, atvyko į Vilnių ir pasakė: „Labai džiugu, kad mane atradote.“ Jei rimtai, tai prie šios grupės muzikos dirbame nuo praeito rudens. Po vasaros supratome, kad pasiilgome kažko naujo. Taigi pradėjome galvoti, ką čia dar galima daryti tokio, kas mus pačius nustebintų ir įkvėptų. Pradėjome repetuoti, ieškoti. Keitėme instrumentus ir garsus, žiūrėjome, kokie ritmai veikia, kokie ne.

Vytautas: Kaip tik sukako 5-eri metai, kai grojame su „Parranda“. Ne į temą mes Lietuvoje grojome kumbiją, kurią lietuviai labai mėgo, bet mes patys su ja jau tikriausiai per daug apsipratome. Kaip zebras Katedros aikštėje – gali ten vaikščioti kurį laiką, bet po to prie jo visi pripranta ir reikia ištraukti žirafą (visi juokiasi).

Adomas: „Parrandos“ muzika buvo akustinė, kamerinė, dabar pastiprinome  ritminę sekciją ir tikimės, kad su tokiu skambesiu mūsų muzika pritiks ir šokių žanrui.

Vytautas: Rudenį mus apėmė drama, ką daryti toliau – dažnai tokiu atveju grupės arba išsiskiria, arba pradeda kažką kito. Mes labai geri draugai, toliau norėjome groti kartu. Jau grodami kumbiją galvojome, kur tai galėtų judėti toliau. Adomas – šaunuolis, pamatė viziją, kaip mes galėtume skambėti nuo šiol. Užsidarėme ieškojimų periodui. Taip gimė „Planeta“. Dar nežinome, ar tai patiks žmonėms.

Adomas: Vizija kurti dar įdomesnę muziką buvo mano sena svajonė. Jaučiau, kad mes tarsi tik importuodavome muziką, nors ir kurdavome savo dainas. Tai, kad mes esame lietuviai ir taip autentiškai grojame tokią tolimą muziką, įdomu tik lietuviams ir kolumbiečiams. Nors tu groji ir savo muziką, ne koverius, ji vis tiek iš Kolumbijos, ir ta muzika, nors ir stipriai rezonuoja su manimi, jaučiu lyg neišgročiau visko, kas yra viduje, didelė dalis lieka neišreikšta. Prisiminimai apie Pietų Ameriką jau yra įgavę sapnišką dimensiją, kuri maišosi su supančia realybe ir virtualybe. Su „Planeta“ ieškome ir tebeieškosime išraiškos, priemonių ir garsų ar stiliaus, kaip viską sujungti. Viską, kas mums rūpi, – šiek tiek Pietų Amerikos, šiek tiek afrikietiškų ritmų ir kartu jausenos, debesys, mūzos, kurios vaikšto čia, Vilniuje.

– Kaip įvardytumėte grupės žanrą?

Jonas: Naudojame garsų spektrą, kurio negalėjome išlaužti iš akustinės muzikos.

Adomas: Viskas bus grojama gyvai, tačiau panaudojami efektai. Laikas atneša naujovių, tu jas panaudoji.

Vytautas: Negalime to įvardyti nei kaip elektronikos, nei kaip lotyniškos ar afrikietiškos muzikos. Man atrodo, žmonės tiesiog turi ateiti ir išgirsti.

Adomas: Grodami kumbiją, tyrinėjome šį žanrą, mokėmės specifinės grojimo manieros, tada buvome tikrai būtent tokio žanro grupė. Dabar verdame tokį eliksyrą iš daugybės ingredientų, kartais kolbelė sprogsta, o kartais visai skaniai išeina. Bet viskas prasideda nuo to, kas yra labai asmeniška ir labai artima.

– Kodėl nenorėjote palikti to paties pavadinimo?

Jonas: „Planeta“ geriau skamba.

Vytautas: Yra praktinių sumetimų. Mes per savo karjerą buvome pavadinti ir „Polanda“, ir „Veranda“, ir „Poloroid Polar“...

Adomas: Sunku įsiminti žodžius, kurie neegzistuoja tavo kalboje.

Vytautas: Jautėme, kad norime susikurti savo muzikinį pasaulį. Ir tai bus „Planeta“. Dabar, kai kuriame dainas, ruošiamės pasirodymams, viską reikia sugalvoti nuo nulio, nėra ko nukopijuoti, turi pats sugalvoti, kaip tu atrodysi, kaip kalbėsi ir t.t.

Adomas: Galėčiau patikėti, kad pavadinimas pats savaime pasikeitė, nes tai įvyko gana natūraliai. Važiavome mašina ir aš sakau, gal keičiame pavadinimą, visi atsakė: „Hmm, gerai.“ Paprastai mes labai daug diskutuojame. „Parrandos“ pavadinimą mes galvojome labai ilgai ir Vytautas nenorėjo, kad jis toks būtų.

– Jis džiaugiasi pagaliau atsikratęs...

Vytautas: Manau, „Planeta Polar“ yra geras pavadinimas, jį žmonės visame pasaulyje gali suprasti.

Jonas: „Parranda“, „Planeta“ – panašaus ilgio, panašaus skambesio ir lieka dvi P raidės grupės pavadinime. Manau, klausytojams bus lengva įprasti. Man net atrodo, kad mūsų pavadinimas visąlaik buvo „Planeta Polar“, bet kažkodėl visi vadino „Parranda“.

Adomas: „Parranda Polar“ buvo apie tai, kad esame arčiau poliarinio rato ir grojame šiltą muziką: „Parranda“ – už šiltą, „Polar“ – už šaltą. „Planeta“ – tai kažkas kažkur kitur, toli, o „Polar“ dabar reiškia skirtingus polius, planetą, kurioje susijungia du skirtingi dalykai.

Vytautas: Man atrodo, kad geriausias menas yra, kai jis turi savyje ir džiaugsmo ir liūdesio, kurie kartu egzistuoja ir vienas kitą papildo. Tada gauni visą gyvenimo amplitudę, susikuria tam tikras nostalgijos pojūtis. Mūsų mėgstamiausia muzika yra ta, kuri yra turtinga emocijų. Tokią mes dabar ir grosime.

Jonas: Pradžioje „Parranda“ tikrai buvo negirdėta ir smagu. Bet per penkerius metus ir mes, ir klausytojai apsiprato.

– Kokie naujos grupės planai? Koks bus „Parrandos“ likimas?

Adomas: Mūsų kūrybinė kryptis judės link „Planetos“. Bet „Parrandos“ muzikos paprastumas, lengvumas, akustinių instrumentų lankstumas mums imponuoja. Tiesiog „Parranda“ įsilies į „Planetos“ dalykus.

Vytautas: Šitoje grupėje svarbiausia yra žmonės, nesvarbu, kuri tai grupė. Kad būsime trys, tai faktas.

Adomas: Per metus tikimės padaryti įrašų ir vaizdo klipų. Tikimės rengti koncertus, semtis iš žmonių palaikymo ir toliau tyrinėti „Planetos“ pasąmoninę gelmę, iš ten traukti dalykus. Tai mus dabar įkvepia.

Vytautas: „Parranda“ buvo tokia pirma, audringa meilė. Dabar kumbija mums kaip gera draugė, žmona, jau taip pasitiki vienas kitu, kad gali leisti sau ir kažkur kitur paklajoti...

– Vytautai, tu čia jau į open relationship (atvirus santykius) lendi...

Vytautas: Santykis su kumbija yra labai stiprus, nemanau, kad jis išnyks, nors ir ieškosime prasmės kitur. Manau, kad ir patys jos pasiilgsime ir surengsime koncertų. Vienintelis klausimas, ar persivardyti feisbuke, ar ne (juokiasi).

– Kaip manote, kodėl Lietuvai reikia „Planetos Polar“?

Jonas: Adomas yra šios grupės pagrindinis kūrybininkas. Aš, kaip muzikantas, niekada apie tai negalvoju – kad ieškosi, ko dar nėra, ir tada prasuksi kaip biznio planą. Dažniausiai darai nuoširdžiai.

Vytautas: Lietuvoje to dar nebuvo, bet Lietuvai tam tikra prasme to nereikia. Parama, kurios mes sulaukiame, tai žmonių palaikymas, šypsenos. Muzikos scena yra tokia, kokią ją žmonės iš meilės muzikai padaro.

Adomas: Tu gal atsakai, ar Lietuvai reikia apskritai naujos muzikos. Bet ar Lietuvai reikia „Planetos Polar“, žmonės nuspręs.

Vytautas: Kalbant apie Lietuvą, visoms grupėms trūksta palaikymo, kaip ir visiems kuriantiems žmonėms. Ne klausimas, ar to reikia. Lietuva juos turi palaikyti, mylėti ir tada viskas augs, bus žymiai kokybiškiau ir įdomiau. Kalbant apie Lietuvą ir kaip apie bendruomenę, ir kaip valstybę, kuri, palyginti su kitomis sritimis, beveik išvis neprisideda prie populiariosios muzikos.

Jonas: Manau, kad visa muzika praturtina sceną. Net jei jos nemėgsti, tau ji gali sukelti naujų minčių, be to, atsiranda konkurencija, įvairumas.

Vytautas: Man atrodo, kad Lietuvai labai reikia to, kad metų repo grupe 25 metus iš eilės nebūtų apdovanojama ta pati grupė. Jai žiauriai reikia muzikantų, kurie tam pasiaukotų, praturtintų visą sceną. Dabar mūsų muzikinė scena atrodo skurdi.

Adomas: Idėjos kažkur sklando, vaikšto po Vilnių ir jei jos atsitrenkė į mus ir būtent už mūsų užsikabino, tai gal jos pačios norėjo atgyti...

Jonas: Kartais per daug galvojame, kad mūsų valia viskas gimsta.

Adomas: Atrodo, kad tu sukuri, bet praeina laiko ir nesupranti, iš kur čia atėjo. Tada tu lieki  dėkingas, kad tau buvo leista dalyvauti šitame virsme.

Tai bus pirmasis grupės „Parranda Polar“ pasirodymas šiais metais. Jau kurį laiką jie – Vytautas Puidokas (bosinė gitara), Adomas Koreniukas (vokalas, akordeonas) ir Jonas Narbutas (perkusija) – užsidarę repeticijų studijoje ruošė naują programą ir kūrė ateities planus.

„Šaltuoju metų laiku galėjome kiek atitrūkti nuo koncertinės veiklos ir pasilikti daugiau erdvės kūrybai, idėjoms. Dabar esame labai išsiilgę gyvų pasirodymų“, – sako Vytautas.

Scenoje pirmą kartą išgirsime ir „Planeta Polar“ – kolektyvą, kurį įkūrė tie patys muzikantai. Koncerto metu skambės dvi skirtingos programos: kumbijos ritmais šokantys, daugelio klausytojų pamilti, „Parrandos“ kūriniai ir dar negirdėtos, elektroniniais skambesiais padabintos „Planetos“ dainos.

„Parranda“ – tai, kas esame, o „Planeta“ – kuo norėtume būti“, – taip savo muzikines transformacijas apibūdina trio. Tiesa, du esminiai jų kūrybos elementai išliks nepakitę. Tai – gyvas ritmas ir ispaniška lyrika.

„Planetos“ muzikoje galima patirti daugiau emocinių atspalvių. Ji sujungia ir linksmą, ir liūdną nuotaikas. Tiesa, net ir liūdnesnis „Planetos“ kūrinys vis tiek išsaugo savyje šiltą, plaukiantį kumbijos ritmą. O kitas, kuris šiek tiek linksmesnis, turi šaltesnes ir liūdnesnes harmonijas“, – mintimis dalijasi Adomas.

Grupės nariai neatmeta galimybės sukurti dainos ir lietuvišku tekstu. „Sykį jau darėme tokį eksperimentą, rašėme gabalą ir lietuviškai, ir ispaniškai, bet ispaniškai galvosi kokius septynis kartus geriau. Rodos, ispaniški žodžiai yra tokie paprasti, bet pasakai „luna“ ir iš karto piešia kažkokį vaizdą, o su lietuvių kalba daug sudėtingiau“, – apie kūrybines paieškas pasakoja grupės vokalistas.

„Lietuviški tekstai diktuoja ir muziką. Negali jų atlikti taip pat, kaip atliktum ispaniškai. Keičiasi ir ritmas, ir melodija“, – priduria Jonas. „Tokiems tekstams reikia subręsti“, – reziumuoja Vytautas.

Jau penktus metus gyvuojanti lotyniško folkloro grupė „Parranda Polar“ 2017 metų žiemą išleido kasetę „Mucho Frio“ su septyniomis dainomis.

Per visą šį laikotarpį jie koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Baltarusijoje.

Šiais metais su nauja „Planeta Polar“ programa jie žada pasirodyti įvairiose koncertinėse erdvėse Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose bei apsilankyti vasaros muzikos festivaliuose.

Greitu metu jie taip pat žada klausytojus pradžiuginti pirmuoju „Planeta Polar“ įrašu bei klipu, kuris turėtų pasirodyti dar šį pavasarį.