Kauno įmonės „Blyksnis“ savininkas Edgaras Ramanauskas teigia, kad akmens žaliava šiemet pabrango 10-15 proc., kainų augimas stebimas kasmet. Pernai, pasak jo, akmuo du kartus brango dėl energetinių išteklių kainų augino.   

„Šiemet pasijautė ženklus užsakymų mažėjimas, tai ekonominio sunkmečio, išaugusios infliacijos pasekmė“, – BNS sakė E. Ramanauskas.

Pasak jo, kapavietės uždengimas plokšte kainuoja nuo maždaug 2 tūkst. eurų: „Šeimyninį kapą 2,5x2,8 metro uždengti pakaktų 5 tūkst. eurų, o naudojant indišką akmenį – iki 2,5 tūkst.“.

Šiemet pasijautė ženklus užsakymų mažėjimas, tai ekonominio sunkmečio, išaugusios infliacijos pasekmė.

Tačiau Varėnoje įsikūrusios įmonės „Varėnos paminklai“ savininkas Aivaras Česnulis BNS sakė, kad kaina gali siekti ir nuo 700-900 eurų. Be kita ko, jis tvirtino, kad akmens kokybė yra vis geresnė, nes jis išgaunamas nebe sprogdinant, o išpjaunant. 

„Yra ir skandinaviško, pavyzdžiui, suomiško, švediško, ir ukrainietiško labai pigaus akmens ir labai brangaus“, – sakė jis.

A. Česnulio teigimu, akmens kaina priklauso ir nuo to, iš kokio karjero išgautas – jeigu jis didelis, akmens kaina bus mažesnė, jeigu paties akmens yra mažiau – didesnė. Ukrainietiškas akmuo, pavyzdžiui, brango dėl to, kad sunku jį išgauti, brango darbo sąlygos, išgabenimas iš šalies, o Skandinavijoje – dėl to, kad brango elektra.

Anot E. Ramanausko, karas Ukrainoje lėmė, kad kapaviečių tvarkytojai renkasi akmens tiekėjus, vežančius žaliavas nebe iš Rusijos, o iš Kinijos, nes konteinerių kainos per kelerius metus atpigo nuo 10 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.

Be kita ko, specialistai pažymi, kad neseniai atrasta Indijos rinka, kur akmuo pigesnis nei, pavyzdžiui, iš Rusijos ar Skandinavijos. Tačiau kai kurie pastebi, kad gali skirtis kokybė. Pasak E. Ramanausko, paprastai juodojo akmens iš Kinijos ir raštuoto iš Indijos akmens kainos panašios, bet nėra garantijos, kad jis po kurio laiko išliks toks pat, koks buvo pirkimo metu. 

„Akmuo gali nublukti, sutrūkti. Iš Skandinavijos atvežamas akmuo apdirbamas Lietuvoje, o iš Indijos arba iš Kinijos atvežamas jau apdirbtas akmuo. Ir tu nežinai, kaip jį apdirbo – gal nekokybiškai, gal užlakavo bandant nuslėpti defektus“, – pasakojo E. Ramanauskas.

Todėl, pasak jo, akmens apdirbimo specialistai pataria vengti juodojo kiniško ir indiško akmens.

Skulptūros demontuotos praėjusių metų liepos pradžioje, apklausus miestiečius ir pritarus Klaipėdos tarybai. Siekiant išsiaiškinti, kaip ši teritorija atrodys ateityje, uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo siekiama atsirinkti geriausią viziją. 

„Kadangi nėra tos krypties, konkurso tikslas ir yra pagauti ją – į kurią pusę judėti, o konkretūs sprendiniai yra antraeilis dalykas, svarbiausia, kad būtų pirminė idėja“, – BNS sakė konkurso koordinatorius Vaidotas Dapkevičius.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys sako, jog svarbiausias tikslas – sutvarkyti vietą, kur stovėjo skulptūros.

Jau turime vieną vietą, kurioje buvo nugriauta Lenino statula ir iki šiandien taip palikta, tai tokį pat pavojų matome ir su karių kapinėmis: kažką nugriovus dešimtmečiais stovėti pusiau sugriautas.

„Ta vieta turi būti tvarkoma miestui deramais būdais, – Klaipėdai, turinčiai tam tikrų ambicijų atrodyti kažkaip. Jau turime vieną vietą, kurioje buvo nugriauta Lenino statula ir iki šiandien taip palikta, tai tokį pat pavojų matome ir su karių kapinėmis: kažką nugriovus dešimtmečiais stovėti pusiau sugriautas. Išdarkytą erdvę reikia sutvarkyti“, – BNS sakė M. Daukšys.

Konkursas, anot jo, padės išsirinkti geriausią idėją, o architektai gerbs bet kokį sprendimą.

„Svarbiausias tikslas buvo surengti konkursą, kad geriausia galima idėja būtų išrinkta skaidriai, renkantis iš alternatyvų. Mes nežinome, kokią autoriai ją pasiūlys, mes gerbsime visus komisijos sprendimus“, – teigė M. Daukšys.

Pernai vasarą nugriauta maždaug 13 metrų aukščio balto betono skydų ir nuleisto metalinio kalavijo kompozicija, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys. Taip pat demontuotos informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį.

Tuo metu granito plokštės su palaidotųjų pavardėmis paliktos.

„Liko parterinė dalis, pati erdvė, aikštė, užrašai. Dabar miestas nori gauti kažkokias idėjas ar alternatyvas, kaip tą teritoriją kompleksiškai sutvarkyti taip, kad ji būtų ir integrali su dabar tvarkomo Skulptūrų parko sprendimais, toks ir keliamas uždavinys architektūrinių idėjų konkursui“, – sakė konkurso koordinatorius V. Dapkevičius.

Paraiškų konkursui laukiama iki balandžio 20-osios, geriausios idėjos autoriui numatyta skirti 8 tūkst. eurų prizą, antros ir trečios vietos laimėtojams – atitinkamai 5 tūkst. ir 3 tūkst. eurų.

Laimėtojus rinks speciali komisija, kuri vertins ne tik idėją, bet ir galimybę ją paversti realybe. Iki profesionalų verdikto bus ir viešas siūlomų idėjų demonstravimas, tikimasi sulaukti visuomenės nuomonės.

Anot V. Dapkevičiaus, nugalėtojo pasiūlytą idėją bus siekiama įgyvendinti su autoriais, o jeigu jie atsisakys, pasiūlymas bus naudojamas kaip orientyras.

S. Daukanto gatvėje palaidoti Rusijos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose dėl Klaipėdos. Šioje vietoje uostamiesčio rusakalbių bendruomenė kasmet gegužę renkasi minėti vadinamąją pergalės dieną.

M. Daukšio teigimu, ši vieta turi būti sutvarkyta taip, kad net okupacinės kariuomenės kariai būtų gerbiami, bet tai netaptų ideologiniu ir propagandai tinkamu monumentu.

„Ten yra ribos, kad tai netaptų monumentu, mintis darbo grupėje, kurioje dalyvavau, būtent buvo tokia: kad kapai būtų pagerbti, kaip numato Ženevos konvencija dėl viešos pagarbos – nesvarbu, kokie kariai, mirusius reikia gerbti. Bet kad tai netaptų ideologiniu monumentu, prie kurio būtų politikuojama, jis naudojamas propagandai. Nes jai gali būti išnaudojama ir sugriauta vieta. Nereikia. Reikia sutvarkyti civilizuotai ir parodyti, kad miestas, jame dirbantys architektai geba susitvarkyti civilizuotai, net ir tokias vietas, kur guli okupacinės kariuomenės kariai“, – kalbėjo M. Daukšys.

Skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurtas paminklas – tarp dviejų skydų nuleistas kalavijas – šioje vietoje buvo atidengtas 1975-aisiais, Rimanto Dauginčio sukurta trijų karių skulptūrinė kompozicija pastatyta 1980 metais.

Demontuotas karių skulptūras sutarta išgabenti į Grūto parką, o iš vario pagamintas kalavijas buvo paverstas metalo laužas, už kurį gautos lėšos – 5,5 tūkst. eurų – paaukotos su Rusija kovojančios Ukrainos kariams.

Praeiviai stebisi žvelgdami į išraustą ir paliktą erdvę miesto centre.

S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankirtoje esančio skvero rekonstrukciją stabdo dar vasarą užsakytos ir iš Kinijos į Lietuvą tik dabar atkeliaujančios granito plokštės.

Dėl to savivaldybės rangovas iki šiol negalėjo tęsti darbų.

Juos atliekančios bendrovės "Kavesta" generalinis direktorius Dionizas Liatukas patikino, kad dalis užsakymo jau gauta, tad šio mėnesio pradžioje, jei orai leis, bus galima atnaujinti rekonstrukciją.

Skveras svarbus tuo, kad jame stovi paminklas "Kančia", skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Tai – faktiškai vienintelė vieta Klaipėdoje, kur kasmet atiduodama pagarba politiniams kaliniams ir tremtiniams.

Šalia paminklo skvere atsiras ne paprastos akmens, bet granito ir skirtingų matmenų plokštės, kiekvienoje jų – užrašai, bus išbraižytas žemėlapis su nurodytomis trėmimo vietomis, kurias žymės lemputės.

Esą viskas, ką reikėjo padaryti iki plokščių, yra paruošta: smėlis, skalda supilti, išvedžiotos komunikacijos, laidai, trūko tik granito.

Tremtinių pagerbimui skirto skvero atnaujinimas turėjo vykti apie keturis mėnesius, tačiau rangovas su Klaipėdos savivaldybe praėjusių metų birželį pasirašė papildomą susitarimą.

Jame numatyta, jog darbus rangovas gali sustabdyti iki tol, kol sulauks granito plokščių.

Projekto vertė – beveik 400 tūkst. eurų.

Karlskronos aikštėje netrukus užvirs remonto darbai. Bus keičiama jos danga. Tačiau pirmiausia į uostamiestį iš Kinijos turėtų būti atgabentos granitinės plokštės.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad pastarosios bus tokios pačios, kokiomis yra išklota krantinė, – tamsiai pilkos spalvos.

"Gaminius rangovas jau užsakė. Laukiame, kol jie pasieks Klaipėdą. Tada startuos darbai", – tvirtino direktorius.

Paklaustas, ar nesibaimina dėl kiniškų plokščių kokybės, L.Dūda atsakė: "Dangai buvo keliami specifiniai reikalavimai. Rangovas pateiks sertifikatus. Be to, yra suteikiamas garantinis laikotarpis, todėl rangovas prisiima atsakomybę".

Kad būtų patogiau dirbti, klojant dangą Karlskronos aikštėje, bus išmontuotas fontanas.

"Fontanas yra pakeltas. Po juo yra tokios pačios plokštės, kaip ir visoje aikštėje. Yra tarpas. Žinoma, rangovas gali palįsti ir kloti plokštes, bet jiems patogiau dirbti, išmontavus fontaną. Paklojus plokštes, fontanas bus atstatytas", – pasakojo direktorius.

Pasak L.Dūdos, Karlskronos aikštės danga nebuvo susidėvėjusi, tačiau morališkai pasenusi.

"Aplink viskas atnaujinta. Sutvarkytos Pilies tilto prieigos, teritorija prie Teatro aikštės, palei Žvejų gatvę. Centre liko senos trinkelės, kurios buvo aptrintos. Nebepatraukliai atrodė", – pasakojo direktorius.

Remonto imsis viena vilniečių įmonė, kuri laimėjo konkursą. Pagal sutartį darbai turėtų būti atlikti iki metų pabaigos, tačiau, anot L.Dūdos, finišuoti reikės dar iki šalčių.

Trečiadienį Kaune eismo įvykis vos nesibaigė tragedija. Piliakalnio g. iš važiuojančio vilkiko pabiro plokštės, kurios kliudė maršrutinį mikroautobusą.

Įvykio liudininkai pasakojo, kad viena plokštė užkrito ant mikroautobuso. Buvo apgadintas jo bamperis ir ratas.

Laimei, nei jo keleiviai, nei vairuotojas nenukentėjo. Šis dėl avarijos nebegalėjo tęsti darbo, liko laukti policijos, tad keleiviams beliko ieškotis kito transporto.

Dėl  avarijos apie 11 val. Piliakalnio g. buvo sutrikęs eismas.