Lietuvoje nuo praėjusių metų lapkričio jau leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nėra nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių.

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius praėjusią savaitę tvirtino, kad įstatymui įgyvendinti reikalingus nutarimus, įsakymus ir tvarką parengti ir suderinti yra sunku. 

„Institucijos tiesiogiai atmetinėjo bet kokią iniciatyvą ir nederino teisės aktų, kol neįsikišo Vyriausybės kanceliarija“, – Seimo Kaimo reikalų komitete sakė jis.

Kancleris pabrėžė, kad vidinės diskusijos jau baigiamos, netrukus projektai bus pateikti derinti viešai: „Dabar sukasi trečias derinimų ratas, nes gavome nemažai pastabų. Tik vėliau bus paleistas į formalų derinimą“.

Jis tikisi, kad per sausį derinimas bus baigtas.  

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ministerijų atstovus ragino dirbti greičiau: „Kad klausimas būtų pabaigtas, kad žmonės galėtų pradėti dirbti ir uždirbti, nes greit pavasaris, prasidės sėja“.

Komitetas jau ne kartą svarstė, kodėl nepasirengta šios rinkos priežiūrai, ragino ministerijas greičiau spręsti klausimą.

Pluoštinių kanapių gaminių gamybos, jų tiekimo rinkai ir THC (psichiką veikiančios medžiagos, tetrahidrokanabinolio) kiekio juose priežiūrą turi vykdyti Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau ji dar nepaskirta. Taip pat nenustatyti leistini THC kiekiai pluoštinių kanapių gaminiuose. 

Pluoštinių kanapių gaminių ir produktų gamyba, taip pat tiekimas rinkai leidžiamas tik tais atvejais, kai THC kiekis juose neviršija 0,2 procento.

Iki 2021-ųjų lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido šių metų birželį.

Pagrindinę išvadą teiks Kaimo reikalų, o papildomą – Ekonomikos komitetas.

Kaimo reikalų komiteto vadovas Viktoras Pranckietis informavo, kad Lietuva dėl ketinamų priimti pataisų gavo neigiamas pastabas iš Europos Komisijos (EK) ir Italijos.  

„Tai įpareigoja mus vėl peržvelgti įstatymą“, – teigė jis.

Iki lapkričio 9-osios Lietuva EK turėjo pateikti atsiliepimą į priekaištus dėl ketinamų priimti įstatymo pataisų atitikimo Europos Sąjungos (ES) teisei. Kol kas tai nepadaryta. 

„Labai keistai Lietuva (Kaimo reikalų komitetas – BNS) pasielgė, nes neatsakė į Europos Komisijos paklausimus, į kuriuos atsakymus reikia pateikti, nes pataisos yra notifikavimo procese“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.   

V. Pranckietis teigė, kad Seime įstatymas dėl pluoštinių kanapių svarstomas jau aštuntus metus. 

Įstatymo pakeitimams Seimas po svarstymo yra pritaręs ir perdavęs juos notifikuoti EK, nes Lietuva ketina įteisinti kanapių produktus, kurie gali patekti ir į kitas ES šalis.

EK priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą tetrahidrokanabinolį (THC), sukeliantį svaiginamąjį poveikį, naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.

Pataisomis siūloma leisti produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.  

Seimui priėmus pataisas, Lietuvoje tikimasi proveržio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, platesnių kanapių perdirbimo galimybių Lietuvoje laukia keli užsienio investuotojai, pasiruošę investuoti dideles lėšas.  

Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar kanabidiolio (CBD). Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad Lietuva turi siekti platesnio kanapių naudojimo, leidžiant gaminti produktus iš įvairių augalo dalių, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas abejoja, ar tai pavyks, nes nesitiki, kad bus liberalizuota prieš beveik 60 metų priimta Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, kuri dabar leidžia kanapes naudoti tik sėkloms ir pluoštui – tai yra pramoniniais, mokslo ir medicinos tikslais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pozicijos nekeičia – Lietuva turi siekti platesnio kanapių naudojimo, leidžiant gaminti produktus iš įvairių augalo dalių. Tuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai abejoja, ar konvencija bus liberalizuota – dabar ji leidžia kanapes naudoti tik sėkloms ir pluoštui – tai yra pramoniniais, mokslo ir medicinos tikslais. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vedėja Jelena Dilienė sako, kad 1961 metų konvencija, numatanti kanapių kultivavimo draudimus, Briuselyje bus tikslinama.

„Tikrai yra žinoma, kad konvencija bus taisoma ir tikslinama artimiausiu metu. 2020-2021 metais pažodžiui traktuodami 1961 metų konvenciją atrodome keistai. Po kurio laiko ji bus pakeista, o mes užkirsime kelią technologinei pažangai, investicijoms ir inovacijų plėtrai“, –  šią savaitę Kaimo reikalų komitete teigė ministerijos atstovė.

Pasak jos, keičiant kanapių kultivavimo tvarką, reikia atsižvelgti į technologinę pažangą ir inovacijas. 

„Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovo Vytauto Adomaičio teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai Jungtinių Tautų Narkotikų komisijai pasiūlė konvenciją peržiūrėti ir diferencijuoti iš kanapių gaunamas tinktūras ir ekstraktus pagal tai, kiek juose yra tetrahidrokanabinolio (THC) ir kanabidiolio (CBD) .  

„Nediferencijuojant traktuodami visus kanapių ekstraktus, po vienodu draudimu pakišame tiek ekstraktus, kuriuose yra narkotinės medžiagos, tiek tuos, kur dominuoja CBD, kuris turi būti išimtas iš tarptautiniu mastu reguliuojamų medžiagų sąrašo“, – kalbėjo V. Adomaitis.

Tačiau Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian abejoja, kad konvencija bus liberalizuota, sušvelninant kanapių naudojimo kontrolę.

„Jos (konvencijos – BNS) nuostatos nebus peržiūrimos. Ir turinys“, – komitete tikino ji.

Iki lapkričio 9-osios Lietuva Europos Komisijai (EK) turi pateikti atsiliepimą į priekaištus dėl ketinamų priimti įstatymo pataisų atitikimo Europos Sąjungos teisei. Pakeitimams Seimas po svarstymo yra pritaręs ir perdavęs juos notifikuoti EK, nes Lietuva ketina įteisinti kanapių produktus, kurie gali patekti ir į kitas ES šalis.   

EK priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC, sukeliantį svaiginamąjį poveikį, naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.

Biudžeto ir finansų komitete dirbantis konservatorius Mykolas Majauskas siūlo „nesileisti būti šokdinamiems EK biurokratų“. Pasak jo, Lenkija yra patvirtinusi liberalesnę tvarką ir EK jai nepriekaištauja.  

„Matome, kaip kaimyninės šalys kultivuoja, augina ir gamina produktus iš pluoštinių kanapių ir naudojasi tokia padėtimi, tuo tarpu Lietuva dreba skaitydama EK raštus, o jie kuria gerai apmokamas darbo vietas“, – teigė M. Majauskas.

Visgi jis sako, kad sprendimus dėl kanapių produktų įteisinimo turi priimti naujos sudėties Seimas. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas irgi įsitikinęs, kad nereikia skubėti.

Pataisomis siūloma leisti produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.  

Seimui priėmus pataisas, Lietuvoje tikimasi proveržio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, platesnių kanapių perdirbimo galimybių Lietuvoje laukia 6 užsienio investuotojai, pasiruošę investuoti iki 150 mln. eurų. 

Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas Seime yra užregistravę „valstietė“ Virginija Vingrienė ir „socialdarbietis“ Petras Čimbaras, bei konservatoriai M. Majauskas ir Kazys Starkevičius.

Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar CBD. Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas.

Dabar galiojantis įstatymas Lietuvoje leidžia auginti ir perdirbti pluoštinių kanapių sėklas bei pluoštą, o kitų augalo dalių panaudojimas yra už įstatymo ribų.

Dėl tokių apribojimų dalis pluoštines kanapes perdirbančių Lietuvos verslininkų savo veiklą jau perkėlė į kitas šalis. Naujo aiškaus reguliavimo laukiantys vietos ūkininkai nėra galutinai apsisprendę, kiek plotų pluoštinėmis kanapėmis apsės šiais metais.

Ūkininko Nerijaus Slesariūno teigimu, aiškumo dėl naujo įstatymo norėtųsi kuo greičiau.

„Dabar tas laikas, kai jau galima įsigyti sėklas ir planuoti darbus, nes jei dar vėliau nusitemps, tai prarasime visus metus.“

Kanapių žiedų arbatą gaminantis Gintautas Žebelys iš Tauragės rajono pasakoja, kad dar šiemet jis iš tarptautinių kompanijų sulaukė rimtų pasiūlymų, pavyzdžiui, parduoti 100–500 tūkst. gaminamos arbatos pakelių per metus, tačiau dėl dabartinio reguliavimo jis negali pasirašyti oficialių sutarčių ir įvykdyti tokio dydžio užsakymų.

Ūkį Molėtų rajone valdantis Andrius Šironas šį sezoną planuoja pluoštinės kanapės auginti perpus mažiau nei pernai: „Mums, kaip smulkiam jaunam ūkiui, labai svarbu susikurti stabilias pajamas, o dabartiniai įstatymai mus stipriai apriboja, todėl esame priversti atsigręžti į tradicines kultūras.“

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad toks delsimas mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams apsunkina įsitvirtinimą rinkoje, kai kitose šalyse šio verslo plėtra intensyvi: „Žinome atvejų, kai lietuviai verslininkai perkelia investicijas į Lenkiją, JAV ar Vokietiją.“

Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas žiniasklaidai yra sakęs, kad įstatymo svarstymas užtruko, nes buvo siekiama jį parengti taip, kad neliktų jokių spragų, pilkųjų zonų ir galimybių piktnaudžiauti ar atsirasti nelegaliam verslui.

Seimo narė Virginija Vingrienė tvirtina, kad parengta nauja įstatymo redakcija atveria kelius gaminti tuos gaminius, kurie leistų kurtis naujiems verslams ir darbo vietoms: „Augalas turi tikrai plačias pritaikymo galimybes. Manau, kad Seimo nariai pritars šitam įstatymui, nes jis pakankamai išdirbtas ir ištobulintinas.“

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo beveik 9 kartus. 2019 metais pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai.

„Tikimės, kad svarstymas bus sėkmingas. Naujos įstatymo redakcijos, kuri užpildytų dabartines teisinio reguliavimo dėl pluoštinių kanapių perdirbimo spragas, jau seniai laukia Lietuvos žemdirbiai, perdirbėjai ir mokslininkai“, – teigia memorandumą pasirašiusios Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Tomas Danisevičius.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto, kai kitose ES šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus.

Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Jei siūlomas įstatymo projektas bus priimtas, Lietuvos verslas galės perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis. Prognozuojama, kad šio sektoriaus sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai vien per pirmus metus sugeneruotų 100 mln. eurų pridėtinę vertę.

„Aiškus ir mokslu grįstas teisinis pluoštinių kanapių verslo reguliavimas paskatintų gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, tarp jų – maistą ir maisto papildus, farmacijos produktus, kosmetiką, pašarus, veterinarijos produktus. Tai atneštų papildomų mokesčių į valstybės biudžetą̨, leistų kurti naujas darbo vietas, augtų eksportas ir tarptautinis šalies konkurencingumas“, – įsitikinęs Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo beveik 9 kartus. 2019 metais pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai.

Komiteto nariai taip pat pritarė vieno iš pataisų iniciatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui sujungti jo ir konservatoriaus Mykolo Majausko pateiktą įstatymo pakeitimo projektą su „valstietės“ Virginijos Vingrienės bei „socialdarbiečio“ Petro Čimbaro pataisomis.

M. Majauskas ir K. Starkevičius siūlo į pluoštinių kanapių įstatymą įtraukti pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių sąvokas.

Konservatorių siūlymu, pluoštinių kanapių produktams būtų priskirtos žaliavinės ar mirkytos kanapės, šiaudeliai, sėjai neskirtos pluoštinių kanapių sėklos ir šių sėklų produktai ir sėjai skirtos pluoštinių kanapių sėklos.

V. Vingrienė taip pat siūlo pakeisti pluoštinės kanapės apibrėžimą, neapsiribojant jos auginimo tik ribotiems sėklų ir pluošto panaudojimo tikslams, įvardijant produktų grupes, išskyrus bet kokio pavidalo tetrahidrokanabinolio (THC) gavybą ir pluoštinės kanapės dalis, iš kurių galima gaminti pluoštinių kanapių produktus.

Ji taip pat siūlo patikslinti įstatymą, kad auginti pluoštines kanapes galima ne tik atvirame grunte, bet ir moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ar laboratorijose.