Renginyje bus aptartas euroatlantinės erdvės atsparumo stiprinimas ir demokratinių procesų perspektyvos Baltarusijoje.

Diskusijų dalyviai dalysis įžvalgomis, kaip sustiprinti Vakarų demokratijų atsparumą agresyvėjančių autokratinių režimų akivaizdoje bei kaip padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei ir efektyviau paveikti Baltarusijos režimą, pranešė URM.

Nuo 2008 metų tradiciškai sausio antrąją savaitę rengiamas tarptautinis „Sniego susitikimas“ šiemet buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos, todėl vyksta vasarą ir  organizuojamas virtualioje platformoje.

Dėl šių priežasčių renginys pavadintas „Vidurvasario sniego susitikimu“.

„Autokratiniai režimai nėra amžini ir nepažeidžiami, jie nuolat imasi naujų represijų tam, kad išliktų valdžioje. Tvirtas transatlantinis ryšys ir bendradarbiavimas tarp bendraminčių partnerių yra svarbiausia atrama, atsakant į sisteminės konkurencijos keliamus iššūkius, padedanti išlaikyti mūsų piliečių pasitikėjimą demokratijos veiksmingumu“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Keturioliktajame „Sniego susitikime“ taip pat dalyvaus Estijos, Latvijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai. Iš viso užsiregistravo daugiau nei 100 dalyvių – aukšto rango diplomatai, NATO, Europos Sąjungos ir kitų organizacijų atstovai, parlamentarai, saugumo politikos ekspertai.

„I. Šimonytė šioje vietoje daro tam tikrą politinį veiksmą. Ji parodo, ką galvoja apie kritiką A. Dulkiui, kuri atsirado dar žmogui nepadirbus nė trijų dienų. Atskiri Seimo nariai, kurie patys niekuo nenusipelnę pandemijos valdymui, pradėjo aiškinti, kad A. Dulkys nieko nesuvaldys. Tą patį galima pasakyti ir apie prezidentą, kuris be jokių rimtų argumentų, dar prieš paskelbiant A. Dulkį ministru, faktiškai kalbėjo, kad nieko gero iš šio kandidato nebus. Tai prezidentas tikrai nepadėjo tokiais pasisakymais A. Dulkiui ruoštis šiuo metu sunkiausiam postui valstybėje. I. Šimonytė paskyrimu netiesiogiai pasakė, ką galvoja apie kritiką ministrui“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.

Ji parodo, ką galvoja apie kritiką A. Dulkiui, kuri atsirado dar žmogui nepadirbus nė trijų dienų.

Dar prieš XVIII Vyriausybės veiklą I. Šimonytė ne kartą yra minėjusi, kad Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo poziciją turėtų užimtų ministras pirmininkas, esą tai leistų operatyviau valdyti įvairias sritis apėmusią krizinę situaciją bei neleistų susikurti keliems galios centrams. Tačiau trečiadienį po didelių diskusijų Ministrų Kabinetas vis dėlto paskyrė A. Dulkį Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu. Paklaustas, kaip vertina pakitusią naujosios Vyriausybės vadovybės poziciją, V. Valentinavičius teigia, kad nereikėtų lyginti A. Dulkio bei buvusio operacijų vadovo Aurelijaus Verygos.

„I. Šimonytė, sakydama, kad premjeras turėtų demonstruoti lyderystę pandemijos suvaldyme, ji turėjo galvoje strateginės komunikacijos lygį. O A. Dulkio paskyrimas operacijų vadovu reiškia tokį praktinį, organizacinį, koordinuojantį vaidmenį. Kad visi organizaciniai dalykai turi būti jo rankose (...) I. Šimonytė A. Dulkį paskyrė būti ne A. Veryga, o normaliai vadovauti operacijų vadovo pozicijoje. Gal palaukime ir pasižiūrėkime, kaip A. Dulkiui seksis šiame poste. Taip pat pažiūrėsime, kaip jam seksis komunikuoti ir ar jis bus antras A. Veryga, ar ne. Dabar visi šie priekaištai žeriami iš anksto“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.

A. Pukšto: operacijų vadovas turi būti ministras pirmininkas

Tuo metu A. Pukšto Eltai teigė, kad operacijų vadovas tokią sunkią pandeminę situaciją turėtų būti ministras pirmininkas. Taip pat, pasak jo, A. Dulkys yra mažai žinomas ir kol kas neturi įgijęs pasitikėjimo kredito visuomenėje.

„Mano galva, logiškiausia būtų buvę, jei premjerė būtų operacijų vadovė ir turėtų pagrindinį vairą. Taip pat turėtų iš jos būti visa komunikacija ir ji turėtų pranešti svarbiausius pranešimus. Manau, kad čia turi būti vienas žmogus (...) Dabar matau, kad pati premjerė visiškai be reikalo ant to paties grėblio užlipo kaip ir buvę valdantieji, paskirdama sveikatos apsaugos ministrą operacijų vadovu. Ko gero, čia šiek tiek pritrūko šaltakraujiškumo priimti tokį sprendimą. Kodėl jis buvo priimtas? Šiuo metu vyksta Vyriausybės formavimo organizaciniai darbai ir jie užtruks. Kaip matome, dar nepaskirti visi viceministrai ir jie nepradėjo darbo. Ko gero, kaip ir minėjau, kad šią savaitę dar nesibaigė Vyriausybės organizaciniai darbai, o operacijų vadovą reikėjo paskirti. Bet logika sako, kad čia turėtų vadovauti premjeras“, – Eltai sakė VDU docentas A. Pukšto.

A. Pukšto taip pat teigia, kad A. Dulkiui užimti tokias svarbias pareigas trūksta visuomenės pasitikėjimo.

„A. Dulkį pažįstame labai silpnai. Jis buvo valstybės kontrolierius, ir tai silpnai matoma asmenybė. Kiek jis pats susitvarkys ir kokį autoritetą jis turės visuomenėje, matysime. Operacijų vadovu turėtų būti asmenybė, plačiau pažįstama visuomenėje, kuri turėtų tam tikrą svorį ir autoritetą. Kuris visuomenei būtų pažįstamas ir matomas, kad juo būtų galima pasitikėti. A. Dulkys funkcionuoja pakankamai siaurame piliečių rate, nes ne visi domėjosi jo veikla valstybės kontrolėje. Tai nėra plačiai žinomas žmogus visuomenėje“, – Eltai sakė A. Pukšto.

Šį scenarijų kaip labiausiai tikėtiną nurodė šeši iš vienuolikos apklaustų ekspertų – politologų ir esamų ar buvusių diplomatų.

„Protestai įgauna rutininę formą, bet neturi nuolatinio augimo viršun požymių. Tai verčia permąstyti, kiek tai ilgai gali trukti, ar toks rutininis protestavimas gali vesti į galutinį žlugimą. Ekspertų manymu, matyt, ne“, – tyrimo pristatyme Vilniuje penktadienį sakė vienas iš jo autorių profesorius Tomas Janeliūnas.

Protestai įgauna rutininę formą, bet neturi nuolatinio augimo viršun požymių. Tai verčia permąstyti, kiek tai ilgai gali trukti.

Po du ekspertus manė, kad Kremlius įsitrauks į Baltarusijos krizę, gelbėdamas A. Lukašenkos režimą ir jį patį asmeniškai, taip pat kad pasipriešinimas režimui įgaus tęstines formas ir tai galiausiai prives Baltarusijos režimą prie ekonominio žlugimo ribos. Vienas apklaustasis manė, kad protestai stiprės ir A. Lukašenka bus priverstas derėtis su opozicijos atstovais dėl galimų pokyčių ar sprendimų.

Anot tyrimo autorių, nė vienas ekspertas nepasirinko variantų, jog protestai įgaus radikalią formą ir A. Lukašenka bus priverstas pasitraukti arba kad Kremlius įsitrauks į Baltarusijos krizę, siekdamas pakeisti A. Lukašenką sau palankesniu vadovu.

T. Janeliūnas sakė, kad, daugumos ekspertų nuomone, svarbiausias vidaus veiksnys, turintis įtakos politiniams procesams, yra Baltarusijos jėgos struktūrų parama A. Lukašenkai, o reikšmingiausias išorės veiksnys – Kremliaus apsisprendimas palaikyti A. Lukašenką arba ieškoti kitokio situacijos sprendimo.

Kartu su K.Kaljulaid Europos Audito Rūmuose šešerius metus dirbusi finansų ministrė Rasa Budbergytė prisimena 2014 metus, kai po Krymo aneksijos būsimoji Estijos vadovė organizavo Audito Rūmų narių pietų su Rusijos diplomatu boikotą.

„Ji buvo to iniciatorė ir mes tikrai tame dalyvavome, prisijungėme prie jos akcijos neiti pietauti su Rusijos ambasadoriumi“, - BNS trečiadienį sakė R.Budbergytė.

Per prezidento rinkimus Estijos parlamente už vienintelę kandidatę K.Kaljulaid balsavo 81 iš 98 posėdyje dalyvavusių parlamentarų.

Pasak politologo Liutauro Gudžinsko, tai parodo, kad nepartinė K.Kaljulaid buvo kompromisinė kandidatė tarp valdančiųjų ir opozicinių partijų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas teigė, kad K.Kaljulaid bus kovą su korupcija ir ekonomikos konkurencingumą pabrėšianti prezidentė. Jai taip pat itin svarbūs lyčių lygybės klausimai.

„Lyginant su mūsų prezidente Dalia Grybauskaite, mūsų prezidentė yra atsargesnė. K.Kaljulaid reiškia nuomonę drąsiai ir atvirai ir (...), manau, kad ji vienaip ar kitaip paskatins diskusijas šiais klausimais, nors neturi daug tiesioginių galių“, - sakė L.Gudžinskas.

R.Budbergytė Europos Audito Rūmuose su K.Kaljulaid dirbo šešerius metus. Ji kolegę iš Estijos prisimena kaip modernią ir profesionalią asmenybę.

„Turėjome labai gerus santykius ir kabinetai, ir mes pačios. Aš ją labai vertinu dar ir dėl to, kad ji yra geriausias estiškas pavyzdys - pasako ir padaro, tikrai nieko nevilkina, ilgai negalvoja. Ji yra labai greitos reakcijos, greitų sprendimų“, - teigė finansų ministrė.

„Yra gera mama, keturis vaikus augina. Bėgioja, labai gerai žaidžia tenisą. Labai moderni, paprasta moteris. Aš galvoju, kad Estijai tikrai pasisekė, kad ji išrinko tokią gerą prezidentę“, - sakė R.Budbergytė.

1968 metais Tartu gimusi K.Kaljulaid 1982-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį. 1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro (Marto Laro) patarėja ekonomikos klausimais,

2001–2004 metais K.Kaljulaid buvo konservatyvios partijos „Tėvynė“ narė, o nuo 2004 metų dirbo Europos Audito Rūmuose.