„Siekdama užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų tinkamų priemonių kovoti su manipuliavimu žmonėmis politiniais tikslais, Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, pagal kurį ES galėtų imtis tikslinių priemonių prieš bet kokios rūšies transporto (sausumos, oro, vidaus vandenų ir jūrų) srities vežėjus, kurie dalyvauja vykdant arba sudaro sąlygas vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą į ES arba pagalbą organizuojant tokias keliones“, – sakoma antradienį paskelbtame EK pranešime spaudai.
„Priemonės būtų taikomos vadovaujantis proporcingumo principu ir nustatomos atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį“, – sakoma pranešime.
Tai bus naujas mechanizmas ES priemonių rinkinyje, skirtas nuo tokių hibridinių atakų nukentėjusioms valstybėms narėms remti. Jo priemones turėtų papildyti ir kitų formų parama, visų pirma humanitarinė pagalba.
Dokumente nurodoma, kad „tai galėtų būti veiklos ES rinkoje apribojimas, licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymas, teisės pasipildyti degalų atsargas ar atlikti techninę priežiūrą ES teritorijoje panaikinimas ir draudimas vykti tranzitu arba skristi per ES oro erdvę, taip pat draudimas techniniais tikslais sustoti arba įplaukti į ES uostus“.
Transporto eurokomisarė Adina-Ioana Valean (Adina-Joana Velean) spaudos konferencijoje Briuselyje sakė, kad šio mechanizmo nereiktų painioti su neseniai priimtu ES užsienio reikalų ministrų sprendimu išplėsti Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų, kuriems gali būti taikomos sankcijos, sąrašą.
Pasak jos, siūlomas mechanizmas būtų naudojamas „per būsimas krizes“, nebūtinai susijusias su Baltarusija.
Briuselis kaltina Minską, kad jis politiniais tikslais naudojasi nelegalia migracija ir organizavo migrantų krizę prie ES sienų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė: „Mėginimai destabilizuoti ES manipuliuojant žmonėmis neišdegs. ES yra vieninga ir kartu imasi įvairių veiksmų padėčiai prie ES išorės sienos su Baltarusija spręsti. Šiandien pateikėme naują pasiūlymą, leisiantį į juodąjį sąrašą įtraukti vežėjus, dalyvaujančius vykdant neteisėtą žmonių gabenimą į ES arba prekybą organizuojant tokias keliones, apie kurį pranešiau prieš dvi savaites. Niekada nesitaikstysime su žmonių išnaudojimu politiniais tikslais.“
Humanitarinės pagalbos stiprinimas
Europos Sąjunga skyrė 700 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos pažeidžiamiems Baltarusijoje – pasienyje ir šalies viduje – įstrigusiems pabėgėliams ir migrantams; 200 tūkst. eurų iš šios sumos bus nedelsiant skirta Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) kaip bendras ES įnašas į jos valdomą Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondą. Iš šio ES finansavimo IFRC ir jos nacionalinio lygmens dalyvei, Baltarusijos Raudonajam Kryžiui, teikiama labai reikalinga pagalba, įskaitant maistą, higienos priemones, antklodes ir pirmosios pagalbos rinkinius. Dar 500 tūkst. eurų skiriama papildomai humanitarinei pagalbai, kurią vietoje teiks ES organizacijos partnerės.
Europos Komisija nurodė esanti pasirengusi teikti ir tolesnį humanitarinį finansavimą, atsižvelgdama į aiškiai nustatytus humanitarinius poreikius, su sąlyga, kad humanitarinės pagalbos organizacijoms partnerėms Baltarusijoje bus suteikta daugiau galimybių veikti. ES humanitarinė pagalba grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.
Parama sienų ir migracijos valdymui
Nuo krizės pradžios ES teikė reikalingiausią paramą sienų valdymui Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje: teikė skubų finansavimą, siuntė ekspertus ir pagal Civilinės saugos mechanizmą organizavo Europos šalių pagalbą natūra. Po vidaus reikalų eurokomisarės Ylvos Johansson (Ilvos Johanson) vizito Lietuvoje Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto suteikė 36,7 mln. eurų sumą, skirtą prieglobsčio procedūrų įgyvendinimui ir priėmimo sąlygų, įskaitant skirtų pažeidžiamiems asmenis, gerinti.
Europos Komisija koordinavo 19 valstybių narių ir Norvegijos pagalbą, kurią sudaro palapinės, lovos, šildymo sistemos, elektros generatoriai, patalynė, maistas ir kita pagalba natūra. Nuo liepos minimose trijose valstybėse narėse dirba ir ES vidaus reikalų agentūrų darbuotojai; Lietuvai ir Latvijai išsiųsta įrangos.
Europos Komisija nuolat palaiko dialogą su Latvija, Lietuva ir Lenkija dėl finansinių ir operatyvinių poreikių ir sienų valdymui ketina skirti dar 200 mln. eurų.
Europos Komisija, FRONTEX ir Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) bendradarbiauja su Lietuva stiprinant grąžinimo pajėgumus: keičiasi gairėmis, geriausios praktikos pavyzdžiais, trečiosiose šalyse vykdo informavimo kampanijas readmisijos klausimais. Lenkija taip pat paprašė FRONTEX paramos vykdant grąžinimą.
Be to, Europos Komisija skirs iki 3,5 mln. eurų, iš kurių bus remiamas savanoriškas grįžimas iš Baltarusijos į kilmės šalis. Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras padeda vykdyti nusikalstamų veikų tyrimus ir palengvina keitimąsi informacija. Visapusiškai įgyvendinus ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą 2021–2025 metams bus veiksmingiau reaguojama į manipuliavimą žmonėmis politiniais tikslais ir užtikrinta, kad tokiais atvejais ES išorės sienos būtų gerai valdomos.
Europos Komisija taip pat rengia pasiūlymą dėl laikinųjų priemonių prieglobsčio ir grąžinimo srityje. Jis parengtas atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą Komisijai pasiūlyti reikalingus ES teisinės sistemos pakeitimus ir konkrečias priemones, kad laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų būtų užtikrintas skubus ir tinkamas atsakas. Jis priimtas ir atsižvelgiant į nukentėjusių valstybių narių prašymą numatyti galimybę taikyti laikinas priemones, kurios leistų veiksmingai reaguoti į kritinę migracijos padėtį prie ES išorės sienų.
