Protestas prieš sistemą

Šių dienų garbaus amžiaus kauniečiai gerai atsimena pirmųjų hipių, lietuviškų bigbito (roko) grupių "Gintarėliai", "Raganiai", "Nuogi ant slenksčio", "Aitvarai", "Kertukai" ir kt. atsiradimą – tą nemateraliąją mūsų kultūrą, kurios atstovai, kurdami alternatyvias sovietinei estradai bigbito (roko) grupes, protestavo prieš tuometę politinę sistemą muzika, jaunimo švietimu, savo elgsena.

Knygos sudarytojas G.Kušlys remiasi bigbito "Popklubo "Smūtkeliai" viceprezidento Algimanto Šešelgio ir kitų jo narių prisiminimais. Būtent A.Šešelgis 1967 m. savo bute subūrė grupę bendraminčių – Kauno politechnikos instituto pirmakursių, kurie per radiją klausėsi "Laisvosios Europos", "Radio Luxembourg", buvo susipažinę su platesniu estradinės muzikos kontekstu, vakarietišku gyvenimo būdu. Tai buvo pirmas, dar neoficialus, bigbito klubas Lietuvoje. Po poros metų A.Šešelgis drauge su Voldemaru Mizaru, Robertu Martinėnu ir kitais bendraminčiais įteisino tą klubą, pavadindami jį "Popklubu "Smūtkeliai" ir surengdami pirmąją Lietuvoje diskoteką.

Pasirūpino priedanga

Klubas radosi Kaune neatsitiktinai – šaknų reikėtų ieškoti klubo įkūrėjų inteligentiškose šeimose, kurių atžalos sovietmečiu lankė Jono Jurašo spektaklius, daug skaitė, klausėsi užsienio radijo stočių ir, žinoma, ne iš nuogirdų žinojo apie gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje, apie priešinimąsi okupantams ginklu.

Suvokdami sovietinės sistemos reikalavimus, "Smūtkeliai" apgalvotai paslėpė diskusijų, teminių vakarų, diskotekų rengimą, lietuviško ir užsienio bigbito muzikos populiarinimą po komjaunuoliškos veiklos vėliava. Tačiau "Smūtkeliai" vis vien išliko istorijoje opoziciniu Kauno jaunimo židiniu, gyvavusiu KPI Automatikos fakultete 1969–1971 m. Klubas vienijo laisvos saviraiškos ieškančius, kruvinus Prahos pavasario įvykius ir maištingojo roko galią suvokusius jaunuolius, kurie savo išvaizda, pasaulėžiūra ir muzika ignoravo sovietines gyvenimo formas.

Kaip viskas prasidėjo

A.Šešelgis, gimęs nuolat KGB akiratyje buvusioje ir šios represinės struktūros letenos svorį patyrusioje architektų šeimoje, jau ankstyvoje jaunystėje skaitė mašinėle spausdintus A.Solženicyno tekstus. Jis savo namuose drauge su pasikviestais bendraminčiais KPI pirmakursiu Robertu Martinėnu, Voldemaru Mizaru, Algiu Grigaliūnu, Kęstu Navicku aptardavo matytus spektaklius, lankytas parodas, "Žalgirio" rungtynes ir pan.

"Susidarė lyg ir savotiškas penketo klubas, pritaręs mano idėjai toliau veikti oficialiai per KPI Automatikos fakulteto komjaunimo biurą, kuriame buvau atsakingas už kultūrą, – prisiminė klubo idėjos pradžią A.Šešelgis. – Tame pačiame biure Robertas buvo atsakingas už ideologiją. Žodžiu, komjaunimo biure mes turėjome tvirtas pozicijas."

Gandas apie laisve kvėpuojančias popmuzikos diskotekas plačiai pasklido po Kauną.

Klubo idėjos užuomazgos

"O buvo taip – išvažiavę 1968 m. vasarą į studentų darbo ir poilsio stovyklą, ten ne tik kalbėjomės apie roką, bet ir dainavome lietuvių liaudies dainas, iš kurių mėgstamiausia – "Sėk, sesute, žalią rūtą, kad Lietuva laisva būtų". Žinoma, neapsieita ir be "Yellow Submarine". Toje stovykloje R.Martinėnas ant palapinės stogo didžiulėmis raidėmis užrašė "Hippies" – hipiai, laisvės troškimas ir rokas rodė mums tiesų kelią į bigbito klubą, kurį įsteigėme 1969 m. balandžio 25 d. KPI Automatikos fakultete. Į savo gretas priėmėme dar penkis studentus, pirmuoju prezidentu išsirinkome R.Martinėną", – prisiminė A.Šešelgis.

1968 m.: KPI studentų darbo ir poilsio stovykloje – popklubo užuomazgos. Iš kairės: A.Medelis, R.Martinėnas, M.Blochas, V.Mizaras, B.Rudaitis, A.Šešelgis ir A.Šalkus. A. Šešelgio archyvo nuotr.

Kai 1969 m. vasarą pusė milijono hipiuojančių jaunuolių dūko Vudstoko festivalyje, kai Neilas Amstrongas išsilaipino Mėnulyje, įsteigtas klubas rudenį paskelbė naujų narių priėmimą. Tada klubo, pasivadinusio "Popklubas "Smūtkeliai", narių gretas papildė Antanas Stancevičius, Česlovas Paplauskas ir kt.

Atsiribojo nuo politinių temų

Palaipsniui susiformavo tvirtas klubo branduolys: R.Šertvytis, Č.Paplauskas, A.Stancevičius, A.Maleckas, V.Motiejūnas, V.Mizaras, A.Alekna. Paskutinis prisijungė Algimantas Piligrimas, kuris vėliau, kai klubas prieš jo narių valią buvo pervardytas Jaunimo muzikos klubu ir pradėtas jo numarinimo procesas, perėmė jo vadovavimą. Tačiau grįžkime į pradžią – klubo nariai apdairiai sutarė, kad svarbiausias veiklos baras – jaunimo muzikinis švietimas. Buvo atsiribota nuo politinių temų, nes jos būtų iškart pasmerkusios klubą myriop.

"Skelbimų lentoje pateikdavome savaitės populiariausių dainų dvidešimtuką pagal "Radio Luxembourg". Kiekvieną mėnesį klubo nariai į kasą įnešdavo nedidelę sumą pinigų, už kuriuos iš pogrindžio prekeivių įsigydavome muzikinių magnetofono juostų, išsinuomodavome naujausių užsieninių vinilinių plokštelių. Klubo viceprezidentas Č.Paplauskas kaupė mūsų fonoteką, kokybiškai įrašytą juostiniu magnetofonu iš plokštelių. Visi rinkome informaciją apie to meto roko dainininkus, persirašydavome dainų žodžius ir kt.", – teigė pašnekovas.

Pirmoji diskoteka Lietuvoje

"Kai 1970 m. rudenį išrinktas klubo prezidentu A.Maleckas papasakojo apie Londono jaunimo organizuojamas diskotekas, mes irgi užsidegėme noru tai padaryti. Turėdami įrašų, plokštelių, Č.Paplausko sukonstruotą garso aparatūrą, KPI Automatikos fakulteto salėje surengėme pirmąją Lietuvoje diskoteką. Tai įvyko 1970 m. rugsėjo 26-ąją. Diskoteką vedė R.Šertvytis. Uždegę žvakes, tylos minute pagerbėme ką tik mirusio Jimmy Hendrixo atminimą, Pantomimos studijos vadovas Kęstutis Adomatis atliko įspūdingą mimo etiudą. Skambėjo muzika, vyko viktorina, diskusijos apie muziką ir kt. Studentai dalyviai buvo sužavėti. Apie mus teigiamai atsiliepė pažangiausias Kaune leidžiamas žurnalas "Nemunas".

Sutariau su studentų kavinės "Saulutė" vadovu, paskirtu vadovauti kavinėje vykstantiems renginiams, kad "Smūtkeliai" čia galėtų du kartus per savaitę rengti diskotekas. Pirmąją diskoteką "Saulutėje" tema "The Beatles" vedė A.Stancevičius. Į šią ir kitas diskotekas jaunimui patekti buvo labai sunku – trūkdavo bilietų", – tikino A.Šešelgis.

Pirmi demokratiški rinkimai

KPI studentai, paakinti sėkmės, suorganizavo KPI Kultūros klubo pirmininko rinkimus taip, kad juo tapo A.Šešelgis. Tai buvo bene pirmi sovietinėje Lietuvoje demokratiški rinkimai, nors tik ir aukštojoje mokykloje. Mat anuomet buvo įprasta į postą siūlyti tik vieną kandidatą. Tad rektorato siūlomą kandidatą nurungė studentų pasiūlytas A.Šešelgis. Jis sėkmingai pasinaudojo savo nauju statusu – "Smūtkeliai" tapo pavaldūs jam, KPI Kultūros klubo pirmininkui.

"Gandas apie laisve kvėpuojančias popmuzikos diskotekas plačiai pasklido po Kauną. Į mūsų renginius pradėjo plūsti hipiai, gerai išmanę popmuziką ir pasiimdavę visus mūsų muzikinių viktorinų prizus. Kai vasario pradžioje popklubo prezidentas R.Šertvytis pasiūlė surengti pop session, aš, būdamas KPI Kultūros klubo pirmininkas, sutikau, bet sąmoningai nederinau šios idėjos nei su komjaunimo, nei su partiniu komitetu, nei su rektoratu, nei su miesto Kultūros skyriumi", – pasakojo A.Šešelgis.

Pirmasis roko festivalis

Ypatingu šios maištaujančios jaunimo dalies įvykiu tapo 1971 m. vasarį "Smūtkelių" suorganizuotas pirmasis Lietuvoje dviejų dienų pop session. Šis populiariausių Kauno roko grupių festivalis – pop session vos nevirto Sovietų Sąjungos hipių suvažiavimu – kultūrine ir galbūt politine opozicija buvusiam režimui.

Popseišene dalyvavo šeši bigbito ansambliai. Tik vienas iš jų, "Dainiai", buvo iš KPI ir jam vadovavo Jonas Jučas, dabartinei kartai labiau žinomas kaip buvęs kultūros ministras, tarptautinio džiazo festivalio "Kaunas Jazz" įkūrėjas ir meno vadovas. Už tai, kad renginio, jo turinio, nederinau su įvairiomis institucijomis – sovietmečiu tai buvo privaloma – man pirtį užkūrė KPI rektorius ir partorgas. Pastarasis kartu pareikalavo poros bilietų į visus tris roko muzikos koncertus, kuriuos vedė R.Martinėnas. Beje, KPI partorgas, sėdėjęs Automatikos fakulteto salėje, kur vyko popseišenas, po pirmojo koncerto pirmos dalies įtūžęs ir įraudęs pasišalino.

1970 M.: "Smūtkelių" dalyvių A.Stancevičiaus ir Č.Paplausko įkurtas bigbito ansamblis "Nuogi ant slenksčio". A. Stancevičiaus archyvo nuotr.

Nubaudė, trukdė veikti

Po renginio A.Šešelgio elgesį svarstė instituto Studentų profsąjungos komitetas ir vos nenusprendė išmesti iš KPI be teisės studijuoti kitoje aukštojoje mokykloje. Jo ir kitų klubo narių elgesį svarstė instituto komjaunimo komiteto biuras, rektoratas, o partorgas pareikalavo skubiai likviduoti klubą kaip ideologišką puvinį.

"Nusikaltėlių" tėvai ir jų draugai, suprasdami situacijos rimtumą, surado kelią net pas patį Kauno KGB viršininko pavaduotoją Gediminą Bagdoną. Šis, pasirodo, nenorėjo tankinti disidentų gretų studentais, atleistais iš aukštųjų mokyklų. Tad sutvarkyti popklubą buvo patikėta pačiam institutui, ir mes, popseišeno organizatoriai, atsipirkome stipendijos atėmimu ir papeikimais asmens bylose. Tik atsakingas už kultūrinius renginius "Saulutėje" S.M.Sidzikauskas, kuris net nebuvo popklubo narys, buvo išmestas iš instituto, nes nepripažino jokios savo kaltės", – pasakojo A.Šešelgis. Tačiau KGB neužmiršo jų, "pripažinusiųjų" savo "kaltę" – vaikinai tai patyrė vėliau savo mokslinėje veikloje, kariuomenėje ir kt. Netrukus klubo veikla buvo taip sureglamentuota ir taip įvertinta spaudoje, kad nebeliko prasmės tos veiklos, tęsti – 1971 m. kovo 9-ąją "Smūtkeliai" ją nutraukė.

Į Maskvą išsiuntė atlikti praktikos

Nustojus egzistuoti "Smūtkeliams", "Literatūra ir menas" dar ir po mėnesio teikė skaitytojams apokaliptinius vaizdus iš Kauno jaunimo rengto popseišeno: "Neseniai vienoje Kauno aukštojoje mokykloje gitaristų ansamblis paprašė vadovybę, kad leistų suruošti tris koncertus. Direkcija sutiko. Rengėjai išplatino 500 bilietų (po 1 rub.). Ir pradėjo plaukti publika – barzdotų, kailiniuotų, gauruotų, veltinius virvėmis susiraišiojusių vadinamųjų hipių būriai, atlikėjai – irgi tokie pat "proseneliai" (…) Pro duris ir langus veržėsi "klausytojai", o kiemas pilnas "svetelių" net iš rajonų ir kaimyninių respublikų."

Izoliuotus nuo visuomeninės veiklos A.Šešelgį ir R.Martinėną institutas išsiuntė praktikai į Maskvą – toliau nuo Kauno ir "Smūtkelių". Bet instituto administracija šovė pro šalį: Maskvoje jaunuoliai lankė Jurijaus Liubimovo spektaklius, kuriuose vaidino Vladimiras Vysockis, susidraugavo su ukrainiečių, bulgarų studentais.

Apgalvotas V.Mizaro elgesys

Anot vaikystę be tėvų (mama ištremta į Vorkutą, tėvas uždarytas į kalėjimą) praleidusio Voldemaro Mizaro, įstojęs į KPI Radioelektronikos fakultetą, susidraugavo su A.Šešelgiu, kartu lankė spektaklius, aptarinėjo skaitomas knygas. Abiejų tėvai, nors turėję sovietmečiu skaudžių patirčių, nekurstė savo vaikų antisovietizmo, bijodami padarinių. Tačiau tuos vaikus auklėjo pati slapto pasipriešinimo melui atmosfera Lietuvoje, A.Šešelgio namų biblioteka, teatrai, knygos.

"Aš visada palaikiau "Smūtkelių" veiklą. Nors joje dalyvavau epizodiškai, nes lankiau anuomet žinomą "KPI film" studiją, kurioje sutikau ir būsimus fotomenininkus Romualdą Požerskį, Virginijų Šontą. "KPI film" darbus labai stebėjo KGB, nes Petras Kimbrys, vėliau tapęs žinomu vertėju, kultūrologu, ir kiti dalyvaudavo rimtose patriotinėse sueigose. Žinodamas apie KGB skvarbumą, nefilmavau "Smūtkelių" veiklos. Turiu tik šiek tiek fotografijų", – teigė V.Mizaras.

Stengėsi būti kitokie

Mėgavausi unikalia to meto Kauno jaunimo dvasia sovietmečio lagerio formate.

Pasak pašnekovo, popseišenas jam buvo panašus į gaivališką lietuvišką Vudstokas sovietmečio žiemą. Po metų, 1972-aisiais, šis laivės troškimas visa jėga prasiveržė Kalantinėse, kuriose dalyvavo ir "Smūtkeliai". "Mes stengėmės būti kitokie, ne sraigteliai. Ir darėme tai, ką liepė širdis ir jaunatviškas maksimalizmas, įsispraudusiame tarp Rytų ir Vakarų žemės lopinėlyje", – sakė V.Mizaras.

Kalbinome ir "Smūtkelių" ir anuomet labai populiarios bigbito grupės "Nuogi ant slenksčio" narį Antaną Stancevičių, augusį Žemės ūkio akademijos profesoriaus, bajoro, ir išmestos iš darbo už teigiamą pasisakymą apie Lietuvos partizanus dėstytojos šeimoje. Antanas dar mokykloje buvo suorganizavęs improvizuotą roko grupę, mokėsi J.Naujalio muzikos mokykloje, bet galų gale baigė sustiprintą matematikos klasę. Tačiau potraukis muzikuoti išliko – įsitraukęs į "Smūtelių" veiklą, A.Stancevičius subūrė roko grupę "Nuogi ant slenksčio".

Festivalio sėkmė

"Mėgavausi unikalia to meto Kauno jaunimo dvasia sovietmečio lagerio formate. Pirmojoje "Smūtkelių" diskotekoje pristačiau "The Beatles" muziką, jų istoriją. Informaciją ėmiau iš užsienio žurnalų ir aprašų muzikos albumuose. Kai paleidome įrašus iš muzikinio pogrindžio, kažkas spontaniškai pradėjo šokti – taip prasidėjo pirmieji šokiai diskotekoje. "Smūtkelių" šviečiamoji veikla, diskotekos dėsningai atvedė prie popseišeno. Tai buvo dviejų dienų popgrupių festivalis – negirdėtas įvykis tuometėje SSRS.

1971 m.: antrosios diskotekos, kuri vyko "Saulutėje", skelbimas. A. Šešelgio archyvo nuotr.

"Prisimenu, – pasakojo A.Stancevičius, – pasirengimo šiam festivaliui vieną detalę – pasiskolintą apšvietimo įrangą į fakultetą parsigabenome žiemą su Antanu Kiaušu atvirame sunkvežimio kėbule, prilaikydami rankomis tą neįkainojamą turtą. O kitą dieną prasidėjo tikras emocijų cunamis. Į KPI salę, talpinusią 300 žmonių, susigrūdo 700. O tuo metu KGB, užuodusi problemą, gaudė mieste ilgaplaukius jaunuolius, atvykusius iš kitų miestų ir net respublikų, nors popseišenas vyko taikiai, be jokių ekscesų. KGB aktyviai dar netrukdė, nors mūsų renginiuose jų, "meno kritikų civiliais rūbais" ir kitokių kagėbistų atmainų, netrūko. Deja, netrukus jie vis dėlto privertė "Smūtkelius" išsivaikščioti."

Bet "Smūtkelių" pasėta laisvės siekio sėkla greitai sudygo – po metų didžiule jėga išsiskleidė Kalantinėse, kai jaunimas atsidūrė žiaurioje sovietijos ir laisvės siekio akistatoje.

Iš pirmų lūpų

Knygos "Popklubas Smūtkeliai" pristatymas ir susitikimas su jos herojais – spalio 18 d. 17 val. A. ir P.Galaunių namuose (Vydūno al. 2).