Rečiausiai balsavimuose dalyvavę Seimo nariai

Pasyviausiai Seimo rudens sesijos metu balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Arvydas Nekrošius (38,61 proc.) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis parlamentaras Emanuelis Zingeris (38,78 proc.).

Taip pat aktyvumu nepasižymėjo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvavusi 40,14 proc. vykusių balsavimų. Tik šiek tiek daugiau – 40,22 proc. – balsavimų dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tarp balsavimuose aktyvumu nepasižyminčių parlamentarų pateko ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis (40,9 proc.), LVŽS nariai Valius Ąžuolas (45,15 proc.), Kęstutis Mažeika (45,83 proc.), Giedrius Surplys (47,11 proc.).

Į šį sąrašą pateko ir energetikos ministras Dainius Kreivys, dalyvavęs 46,29 proc. balsavimų. Taip pat Lietuvos regionų frakcijos atstovas Česlavas Olševskis (48,64 proc.).

Mažiau nei pusėje balsavimų dalyvavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kurio balsavimų aktyvumas siekė 49,91proc.

Vis tik mažesniam ministrų aktyvumui įtakos galėjo daryti ir darbai jų vadovaujamose ministerijose, ypač tose, kurios buvo atsakingos už valstybėje kilusių krizių suvaldymą.

Aktyviausiai balsavę parlamentarai

Tuo tarpu aktyviausiai Seimo rudens sesijoje balsavo Liberalų sąjūdžio narys Andrius Bagdonas, dalyvavęs 98,3 proc. visų balsavimų. Antroji vieta tarp aktyviausiai savo balsą atidavusių Seimo narių atiteko Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui Romualdui Vaitkui, kuris dalyvavo 95,75 proc. vykusių balsavimų.

Šios Seimo sesijos balsavimuose taip pat aktyviai dalyvavo TS-LKD frakcijai priklausantys parlamentarai Sergejus Jovaiša (94,56 proc.), Liuda Pociūnienė (93,03 proc.), Jonas Gudauskas (92,6proc.), Audrius Petrošius (92,6 proc.), Mindaugas Lingė (92,01 proc.). 

Šiems Seimo nariams aktyvumu beveik nenusileido ir Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas, dalyvavęs 91,84 proc. balsavimų bei LVŽS frakcijos narys Stasys Tumėnas (91,24 proc.). O dešimtoji vieta tarp aktyviausių parlamentarų atiteko TS-LKD frakcijos narei Irenai Haase, kurios aktyvumo rezultatas siekia 90,9 proc.

Aktyviausiai teisės aktų projektus teikę Seimo nariai

Tuo tarpu vertinant Seimo narių individualiai pateiktus teisės aktų projektus lyderiauja Lietuvos regionų frakcijos narys parlamentaras Petras Gražulis, individualiai pateikęs 7 teisės aktų projektus. Antrąją vietą užima Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorių frakcijos narys Statys Šedbaras, individualiai pateikęs 6 teisės aktų projektus.

Toliau rikiuojasi LVŽS frakcijos narė Ligita Girskienė ir TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis, pateikę po 5 individualius teisės aktų projektus.

Iš viso bent vieną individualų teisės aktą pateikė 27 parlamentarai. Nei vieno individualaus teisės akto projekto nepateikė 114 Seimo narių.

Seimas taip pat pateikia duomenis apie Seimo narių grupėje pateiktus teisės aktų projektus. Tarp grupėje pateiktų teisės aktų projektų lyderiauja Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Vaitkus, grupėje pateikęs 28 teisės aktų projektus. Antroji vieta tarp aktyviausiai Seimo rudens sesijoje projektus grupėje teikusių parlamentarų atitenka Darbo partijos frakcijos nariui Andriui Mazuroniui. Seimo narys grupėje pateikė 25 teisės aktų projektus.

Tuo tarpu 20 projektų grupėje pateikė Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, A. Bagdonas, Tomas Tomilinas, Vytautas Gapšys.

Nei vieno teisės akto projekto Seimo narių grupėje nepateikė keturi parlamentarai: tai premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Trukdžių nėra

Uostamiesčio politikai rengiasi grįžti į prieš koronaviruso pandemiją buvusį darbo režimą.

"Iki kitos savaitės miesto tarybos komitetų posėdžiai dar vyks nuotoliniu būdu, nes jie yra sušaukti koronavirusiniu laikotarpiu", – teigė Klaipėdos miesto tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus.

Artėjančią savaitę, po Joninių, numatomas miesto tarybos posėdis jau bus organizuojamas iki pandemijos buvusia tvarka – politikai rinksis į tarybos posėdžių salę.

Pasak M.Vitkaus, sprendžiant dėl posėdžio pobūdžio, įvertintos visos tvarkos, nurodymai ir rekomendacijos, išklausyta visų tarybos narių nuomonė. Galiausiai nuspręsta rengti kontaktinį posėdį.

"Iš juridinės pusės nėra jokių trukdžių posėdį organizuoti tarybos posėdžių salėje. Taip pat ir techninių", – apibendrino miesto tarybos ir mero sekretorius.

Pašnekovas sakė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką viešiems renginiams galiojantys reikalavimai nėra taikomi tarybos posėdžiams, tad politikai savo vietose galės sėdėti ir dirbti įprasta tvarka.

Pasisakymai – nuotoliniu būdu?

Tiesa, reikalavimai galioja posėdžio svečiams, kurie nėra nuolatiniai dalyviai.

Artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus svarstoma apie 90 įvairių švietimo įstaigų veiklos ataskaitų, tad tektų sukviesti jų atstovus, o tai – nemenkas žmonių skaičius.

"Pasitarę pasitelkėme techninį sprendinį. Esant klausimų, tuos žmones prijungsime nuotoliniu būdu, ir atstovai galės į klausimus atsakyti. O pats posėdis vyks fiziniu kontaktiniu būdu", – aiškino M.Vitkus.

Linkstama prie nuomonės, kad nuotoliniu būdu galėtų būti organizuojami ir pasisakymai iš Klaipėdiečių tribūnos, tačiau kol kas artimiausiame tarybos posėdyje pareikšti nuomonę norinčiųjų nėra.

Jeigu tokių atsiras, bus sprendžiama pagal situaciją – ar yra galimybių pasisakymą organizuoti pasitelkiant technologijas.

Transliuos komitetų posėdžius

M.Vitkus informavo, kad karantino laikotarpis buvo išnaudotas tobulinant salę, kurioje paprastai posėdžiauja miesto tarybos komitetai.

"Sumontuota įranga, kuri leis gyvai transliuoti komitetų posėdžius. Tam esame pasiruošę. Įranga – moderni, yra kelios kameros ir garsiakalbiai kiekvienam tarybos nariui", – aiškino tarybos ir mero sekretorius, pridurdamas, kad tuo metu, kai posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, narių dalyvavimas juose buvo šimtaprocentinis.

Atnaujinama Danės g. 17 pirmajame aukšte esanti posėdžių salė, kurioje dažniausiai posėdžiauja uostamiesčio politikai – tarybos komitetai, komisijos.

Sale naudojasi ir darbo grupės, patalpos taip pat praverčia ir savivaldybės administracijos reikmėms.

Tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus neslėpė – posėdžių salės atnaujinimas vyksta etapais.

Praėjusiais metais, prieš didžiąsias metų šventes atnaujintas posėdžių salės stalas, šiemet atnaujintos ir kėdės.

Naujasis posėdžių salės stalas kainavo beveik 1,8 tūkst. eurų, o viena kėdė – 100 eurų, be PVM. Iš viso nupirkta 50 kėdžių.

"Toms kėdėms jau buvo po trisdešimt kelerius metus. Keletą kartų jos sulūžo netgi vykstant pasitarimams", – pastebėjo M.Vitkus.

Pastebima, kad patalpoms praverstų ir kosmetinis remontas, tačiau, anot pašnekovo, šie planai priklausys nuo finansavimo galimybių.

Salėje numatyta įdiegti ir sistemą, leisiančią nuotoliniu būdu stebėti salėje vykstančius posėdžius. Tiesa, šie planai susidūrė su trikdžiais – užsitęsė viešųjų pirkimų procedūros.

Klaipėdos savivaldybės Informacinių technologijų poskyrio vedėjas Darius Kadys paaiškino, kad kiek anksčiau paskelbus konkursą susidarė situacija, kai gavus pasiūlymus nebuvo galima įvertinti, ar juos pateikę dalyviai atitinka techninėje konkurso specifikacijoje numatytus reikalavimus, o kreiptis į dalyvius savivaldybė negalėjo.

Tuomet nuspręsta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši paaiškintų, kaip elgtis toliau.

Miestui rekomenduota nutraukti pirkimą ir skelbti iš naujo – taip ir pasielgta. Skelbiant naująjį pirkimą, jis buvo patobulintas, tad šįkart tokių kliūčių neturėtų kilti.

Naujajai sistemai įdiegti numatoma 17,5 tūkst. eurų.

"Manau, kad vėlyvą pavasarį ar jo viduryje turėsime transliacijų ir posėdžių sistemą", – vylėsi tarybos ir mero sekretorius.

Kaip BNS informavo kanceliarija, pirmuoju etapu ketinama pakeisti salėse esančią televizijos transliavimo įrangą, pritaikant ją televizijos transliuotojams – dabartinė įranga jų poreikio patenkinti negali.

Darbus už 568 tūkst. eurų atliks konkurse mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė „Propoint LT“.

Šiuolaikinius vaizdo transliacijų kokybės reikalavimus atitinkanti įranga yra sumontuota tik Kovo 11-osios Akto salėje.

12 metų senumo įranga nebėra aptarnaujama gamintojų ir nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, įskaitant kibernetinio saugumo iššūkius.

„Atnaujinus įrangą Seimo posėdžių salėje ir Spaudos konferencijų salėje pirmieji kokybinius transliacijų pokyčius pajus socialinių tinklų vartotojai, juose stebintys Seimo veiklą“, – teigia kanceliarija.

Darbus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, teigiama, kad tai neturėtų trukdyti nei Seimo darbui, nei spaudos konferencijoms.

Kitąmet kanceliarija planuoja keisti posėdžių salės techninę ir programinę įrangą visų parlamentarų, Seimo pirmininko, Vyriausybės narių ir svečių darbo vietose. Iš viso ketinama įdiegti 180 naujų konsolių.

„12 metų senumo įranga nebėra aptarnaujama gamintojų ir nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, įskaitant kibernetinio saugumo iššūkius. Priimant sprendimą dėl geriausio pasiūlymo atlikti šiuos darbus bus vertinami pasiūlymuose pateikti kokybiniai parametrai“, – nurodoma pranešime.

Komiteto narys Kęstutis Glaveckas iš karto išreiškė pasipiktinimą.

Nors kamera dar neveikia ir vaizdo nefilmuoja ir netransliuoja, pati idėja liberalui atrodo nepriimtina.

„Kokia prasmė transliuoti visus? Niekur taip nėra pasaulyje“, - sakė K. Glaveckas.

Konservatorius Andrius Kubilius replikavo, kad prasmė yra viešumas ir skaidrumas. Tačiau K. Glaveckas abejojo, ar taip nebus pažeidžiama komiteto narių asmens duomenų apsauga.

„Sutarkime taip: tuos posėdžius, kuriuos jūs darote rinkimų kampanijai, transliuokime, o kur jau rimtai dirbame - netransliuokime“, - ironizavo A. Kubilius.

Sutarkime taip: tuos posėdžius, kuriuos jūs darote rinkimų kampanijai, transliuokime, o kur jau rimtai dirbame - netransliuokime.

ELTA primena, kad Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį patvirtino, kad nuo spalio 1 dienos tikimasi tiesiogiai transliuoti dviejų Seimo komitetų posėdžius.

„Galiu patvirtinti, kad nuo spalio 1 dienos planuojame, bet dar turime išspręsti visas technines galimybes, bet, taip, tai yra planuojama“, - trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.

Planuojama, kad nuo spalio Seimas pradės tiesiogines Teisės ir teisėtvarkos bei Švietimo ir mokslo komitetų transliacijas. Pasak vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus, kai bus išspręsti visi techniniai klausimai, nuo lapkričio bus transliuojami ir visų Seimo komitetų posėdžiai.

Žurnalistai gali ateiti į Seimo komitetų ir komisijų posėdžius, tačiau kai kurie posėdžių klausimai gali būti skelbiami ir uždarais - jų stebėti žiniasklaida neturi galimybės.

Visi plenariniai Seimo posėdžiai transliuojami internetu. Vyriausybės posėdžiai - taip pat.

Ketinama keisti garso signalų paskirstymo ir apdorojimo, tinklo įrenginius.

Anot Seimo vicekanclerio Antano Dimaičio, jie nekeisti nuo 2007-ųjų, kai buvo atnaujinti antrieji rūmai ir įrengta nauja plenarinių posėdžių salė.

„Įrangai jau vienuolika metų, ji ta pati, šiandien ji pradeda „rodyti charakterį“, laikas ją patvarkyti“, – teigė A. Dimaitis.

Kanceliarijos Veiklos administravimo departamento direktorė Rita Skaisgirytė tikino, kad įranga nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, nes su ja perduodamais signalais nėra įmanoma išgauti tinkamos vaizdo, garso kokybės.

Planuojama, kad įranga kainuos keliasdešimt tūkstančių eurų.

Miesto tarybos nariai ketvirtadienį galės įvertinti atnaujintą savivaldybės salę, kurioje organizuojami miesto tarybos posėdžiai.

Darbus spėta baigti laiku. Trečiadienį vyko paskutiniai – buvo atvežtos ir sustatytos kėdės.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas tvirtino, kad anksčiau jų nevežta specialiai. Nenorėta, kad kėdės trukdytų kilimo valymui.

„Salė paruošta 99,9 proc. Stalai išdėlioti, viskas išvalyta. Turėtų veikti ir posėdžio tiesioginė transliacija. Buvo atvažiavę specialistai iš Vilniaus atlikti paskutinius derinimo darbus. Jau galime priimti svečius“, – tvirtino pavaduotojas.

A. Michailovas pasakojo, kad atnaujinta salė sulaukė didelio susidomėjimo.

„Domisi ir administracija, ir merija. Svečių tiek, kad turime duris užremti. Neįleidžiame, kad nemindytų švaraus kilimo“, – šmaikštavo pavaduotojas.

Kol kas, pasak pavaduotojo, pastebėjimų dėl atnaujintos salės nesulaukta.

„Kol žmonės nepasėdės, nepasinaudos, nieko negali pasakyti. Laukiame pirmojo tarybos posėdžio. Tada žiūrėsime. Jei pastebėjimai bus protingi, pasitaisysime“, – teigė pavaduotojas.

Savivaldybės salės remontas startavo lapkričio pabaigoje. Darbus atliko konkursą laimėjusi įmonė „Robrona“, kuri įsikūrusi Klaipėdos rajone, Kulių kaime.

Bendrovė darbus pasiūlė atlikti už 49 tūkst. eurų. Tačiau savivaldybei už salės remontą teks sumokėti 10 tūkst. eurų daugiau. To priežastis – atsiradę nenumatyti darbai. Reikėjo nugriauti koloną, kuri stovėjo prie įėjimo, išlyginti grindis.

Iki sausio buvo sušaukti du miesto tarybos posėdžiai. Kol vyko salės remontas, politikams teko rinktis Kultūros fabrike. Ketvirtadienį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje bus svarstomi 28 klausimai.

Jau šį mėnesį Klaipėdos miesto tarybos nariai priimti sprendimų rinksis jiems įprastoje vietoje. Savivaldybės posėdžių salės remontas įsibėgėjo ir sėkmingai juda finišo link. Tiesa, paspaudus šaltukui, dėl vykstančių darbų kiek vėsiau tapo greta salės esančiuose darbuotojų kabinetuose.

Posėdžių salės remontas lėmė, kad uostamiesčio tarybai du kartus teko susiburti Klaipėdos kultūros fabrike.

Pirmąjį šių metų posėdį žadama surengti jau atnaujintoje įprastoje vietoje – Klaipėdos savivaldybės pastate.

"Manau, kad sausio 28 d. taryba sugrįš į nuolatinę erdvę", – prognozavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas.

Pašnekovo teigimu, kol kas darbai atliekami be trukdžių ir sėkmingai juda į priekį.

Šiuo metu salėje, kur paprastai posėdžiauti rinkdavosi uostamiesčio politikai, baigiamos atnaujinti pakylos, pradedamas sienų, lubų remontas.

Pavaduotojo teigimu, stipriai spaudžiantis šaltukas remonto darbams įtakos neturi.

"Pajuto tik mūsų darbuotojai. Statybines medžiagas reikia nešti į trečią aukštą, durys dažnai būna atidarytos, todėl savivaldybėje dabar kiek vėsiau", – pasakojo A.Michailovas.

Posėdžių salės remontą atlieka Klaipėdos rajone įsikūrusi įmonė "Robrona". Darbų kaina siekia apie 50 tūkst. eurų.

Uostamiesčio politikams užkliuvo planuojamas savivaldybės salės, kurioje vyksta miesto tarybos posėdžiai, atnaujinimas. Kai kurių nuomone užtektų paprastesnio remonto, o ne kapitalinio.

Planuojama atnaujinti sienas, lubas, grindis, apšvietimą, pakeisti elektros instaliaciją. Žadama nupirkti naujus baldus ir pakeisti jų išdėstymą.

Preliminariais skaičiavimais darbai gali atsieiti apie 50 tūkst. eurų, tačiau galutinė suma paaiškės, pasibaigus apklausai. Pabrėžiama, kad savivaldybės salei verkiant reikia remonto. Ji neremontuota jau kelias dešimtis metų.

„Manau, kad salei tikrai nereikia kapitalinio remonto. Užtektų einamojo. Ir pagerintume situaciją, ir lėšų sutaupytume. Pastarąsias galėtume panaudoti efektyviau“, – ketvirtadienį vykusio posėdžio metu tvirtino tarybos narė Lilija Petraitienė.

Politikė atkreipė dėmesį, kad salė, kurioje vyksta tarybos posėdžiai, turi didelę istorinę reikšmę. Todėl jos nereikėtų kardinaliai pakeisti.

„Neposėdžiaujame čia kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. kaip Seimo nariai, kad reikėtų tokio remonto“, – teigė tarybos narė.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad salės išsaugojimas atsieitų brangiau nei jos remontas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, reikia suprasti, kad laikas eina į priekį, o ne žvalgytis į praeitį.

„Šioje salėje miesto taryba posėdžiauja kartą per mėnesį. Tačiau ja naudojasi ir savivaldybės administracijos darbuotojai, įleidžiame mokinius rengti renginius. Ši salė yra miesto veidrodis ir norėtųsi, kad jis būtų reprezentatyvus“, – pabrėžė direktorius.

Uostamiesčio savivaldybė ruošiasi salės, kurioje vyksta miesto tarybos posėdžiai, remontui. Planuojama ne tik atnaujinti sienas, lubas, bet ir įsigyti naujų baldų. Keisis ir pastarųjų išdėstymas. Darbams žadama atseikėti apie 50 tūkst. eurų.

Neremontuota daug metų

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Michailovo, didžiajam pasitarimų kambariui verkiant reikia remonto. Jis nėra atnaujintas jau kelias dešimtis metų.

A.Michailovas tvirtino, kad numatoma atnaujinti sienas, lubas, grindis. Bus tvarkomas ir apšvietimas, keičiama elektros instaliacija.

"Salėje apšvietimas yra labai prastas. Elektros laidai yra išvedžioti po kilimu. Tai nėra normalu. Dėl to stringa posėdžių įgarsinimas. Norime viską sutvarkyti, kad nebebūtų jokių trukdžių", – dėstė pavaduotojas.

Numatoma įsigyti ir naujų baldų. Bus pakeistas jų išdėstymas. Anot A.Michailovo, viskas bus pasukta 90 laipsnių kampu.

"Baldų išdėstymo projekto dar neturime. Tik eskizą. Vietoje, kur dabar sėdi administracijos darbuotojai, atsiras mero ir jo sekretoriato vieta. Tarybos narių vietos puslankiu bus išdėstytos prieš miesto vadovą. Už jų sėdės administracijos darbuotojai, žiniasklaida, interesantai. Tribūną galvojame įrengti toje pusėje, kur dabar sėdi meras", – tvirtino pavaduotojas.

A.Michailovo manymu, toks baldų išdėstymas bus kur kas patogesnis nei dabartinis.

"Naujus baldus reikia pirkti. Panaudoti senųjų tikrai nebegalėsime. Jie susidėvėję", – atkreipė dėmesį politikas.

Ieško vietos posėdžiui

Įmonė, kuri atliks darbus, renkama apklausos būdu. Viena jau buvo paskelbta, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba paprašė apklausą skelbti iš naujo.

Pasak A.Michailovo, pastarajai pasirodė, kad dalyvavo per mažai dalyvių. Tokių buvo trys.

"Dar šią savaitę paskelbsime naują apklausą. Manau, kad kitą savaitę jau turėsime nugalėtoją. Pasiūlymą turi pateikti statybinė organizacija ir iš karto nurodyti subrangovą, kuris gamins baldus", – komentavo pavaduotojas.

Salės atnaujinimo darbus norima atlikti kuo greičiau, jog jie truktų ne ilgiau kaip mėnesį ar pusantro. Kol vyks remontas, teks ieškoti naujos vietos, kur posėdžiauti rinksis miesto taryba. Pati savivaldybė kitos tokios didelės salės neturi.

"Ką reikės daryti, jau dabar galvojame. Gal posėdį surengsime kokio nors viešbučio konferencijų salėje ar universiteto auditorijoje. Pagalbos kreipsimės ir į mūsų įmones. Gal dėl vieno posėdžio nekils daug nepatogumų", – svarstė pavaduotojas.

Pasak A.Michailovo, praleisti vieno tarybos posėdžio taip pat negalima. Priešingu atveju susikaups daug klausimų.

Išleis apie 50 tūkst. eurų

Jau ieškota salės, kurioje galėtų vykti Konstitucijos egzaminas. Jo data – rugsėjo 29-oji.

"Paaiškėjo, kad Klaipėdoje sudėtinga surasti tokio dydžio tinkamą salę. Vienur nėra stalų, kitur – per mažai kėdžių", – pasakojo pavaduotojas.

Preliminariais skaičiavimais, miesto tarybos posėdžių salės remontui ketinama išleisti apie 50 tūkst. eurų. A.Michailovas pabrėžė, kad tai dar nėra galutinė suma.

"Galutinė kaina paaiškės po apklausos. Tačiau taip pat nėra aišku, ką rasime pakėlę grindis, kokia elektros instaliacija", – atkreipė dėmesį pavaduotojas.

Jau kuris laikas kalbama, kad miesto savivaldybei reikia naujų patalpų. Paklaustas, ar verta remontuoti salę, jei ateityje teks išsikraustyti, A.Michailovas atsakė: "Dar nėra aišku, kada reikės išsikelti. Tai ilgalaikis projektas. Gali trukti ir dešimt metų, o gyventi reikia dabar".