Sostinę pastarąjį dešimtmetį labiau garsina ne pavykę, o žlugę nacionalinės reikšmės projektai: nepastatytas Lietuvą reprezentuojantis stadionas, nepastatytas baseinas, griūvantis Gedimino kalnas, nė nepradėti buvusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose rengti pagrindiniai šalies kongresų rūmai ir t.t.

Graži vizija, prasta realybė

Laukta, kad pagrindinis šalies baseinas atitiks olimpinius standartus, kur veiks pakeliamų dugnų sistema, leidžianti modifikuoti erdves, t.y. gylį ir tūrį. Lazdynų daugiafunkciame sveikatinimo centre bemaž prieš penkerius metus suprojektuoti vieni moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinai. Aštuonių takelių 50 m baseinas skirtas plaukimui, o 25 m – ir šuoliams į vandenį. Centre sumanytas ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, pirčių zonos, šiuolaikiški persirengimo kambariai, modernūs dušai, o prie pastato – 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Šalia plaukimo baseinų – 1 200 sėdimų vietų žiūrovams. Statybų vertė – 21,8 mln. eurų.

Pagal 2017-aisiais pasirašytą statybų sutartį, Lazdynų baseiną turėjo pastatyti UAB "Irdaiva" kartu su keturiais partneriais pagal jungtinės veiklos sutartį: UAB "Axis Power", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic" ir AB "Montuotojas".

Ar buvo galima numanyti, kad ne viskas gerai klosis? "Irdaiva" tuo metu dirbo pusšimtyje objektų. Tačiau Turto bankas 2017-aisiais nutraukė derybas su potencialia Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos laimėtoja "Irdaiva". Tai padaryta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pranešus, kad buvęs Turto banko darbuotojas, vienas viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius, tuo pat metu dirbo ir "Irdaivoje". Deja, neatrodė, kad šis debesėlis gali aptemdyti visą padangę.

Pirmoji atidarymo data buvo numatyta 2018-ųjų rudenį. Paskui pabaigtuvės perkeltos į 2019 m. pradžią. Tačiau ir tada įkurtuvių viltis teko atidėti – pusmečiui, metams. 2019 m. pagrindinis rangovas "Irdaiva" pakeitė pavadinimą į UAB "Active Construction Management" ir netrukus paskelbė apie bankrotą. Tad 2020-ųjų pradžioje vietoj atidarymo iškilmių sostinės savivaldybė paskelbė, kad kartu su bankrutavusia "Irdaiva" Lazdynų baseiną statę keturi jungtinės veiklos partneriai – UAB "Axis Power", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", AB "Montuotojas" – neparodė ryžto vykdyti jiems priklausančių įsipareigojimų ir noro užbaigti projektą, tad nutraukiama sutartis su visais penkiais rangovais. Jie buvo atlikę maždaug 40 proc. darbų.

Povilas Poderskis. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Jaučia didelę skriaudą

Vilniaus miesto valdžios sprendimas buvo apskųstas. Tačiau, šiemet sausį Apeliaciniam teismui nusprendus, kad savivaldybė buvo teisi, statybų bendrovės "Montuotojas", "Mitnija", "HSC Baltic" ir "Axis Power" įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į šį Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų sąrašą tiekėjai įtraukiami trejiems metams, jeigu padaro esminių sutarties pažeidimų. Apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Projekto mažieji partneriai – bendrovės "Axis Power", "Montuotojas", "HSC Baltic" ir "Mitnija" – mano, kad teismas nepagrįstai visą atsakomybę dėl rangos sutarties vykdymo perkėlė mažiesiems partneriams, neatsižvelgdamas į po pagrindinio rangovo bankroto iš esmės pasikeitusias aplinkybes ir pačios Vilniaus miesto savivaldybės ir jos pavedimu už tinkamą projekto įgyvendinimą atsakingos bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos atliktus rangos sutarties pažeidimus.

"Mes nesutinkame su teismo sprendimu. Manome, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Išsamiau susipažinę su teismo nutarties motyvais, svarstysime galimybę teikti kasacinį skundą. Laikomės pozicijos, kad projekto užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – rangos sutartį nutraukė neteisėtai", – Apeliacinio teismo sprendimą komentavo teisybės ieškantys rangovai.

Mes tapome bankrutavusio pagrindinio rangovo ir savivaldybės neprofesionalaus, neskaidraus ir galimai nusikalstamo veikimo įkaitais, todėl tikime, kad prasidėjęs tyrimas atskleis visas aplinkybes.

Mažieji projekto partneriai tikino, kad, bankrutavus pagrindiniam projekto rangovui – "Active Construction Management", jie siekė gauti visą informaciją apie projektą, siūlė atlikti išsamų auditą apie rangos sutarties vykdymą ir susitarti dėl visoms šalims priimtino būdo, kaip tęsti ir sėkmingai baigti projekto statybą. Deja, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė tęsti dialogą, pripažinti savo ir pagrindinio rangovo padarytus pažeidimus, o visą atsakomybę esą bando permesti mažiesiems partneriams.

Šie sako nuolat dalyvaujantys viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau nežino nė vieno kito statybos projekto, kurio vykdymo metu būtų daromi tokie žymūs pažeidimai vykdant mokėjimus. Vilties jiems suteikia tai, kad prieš gerą mėnesį ikiteisminį tyrimą dėl Lazdynų baseino pradėjo Generalinė prokuratūra ir FNTT.

"Mes tapome bankrutavusio pagrindinio rangovo ir savivaldybės neprofesionalaus, neskaidraus ir galimai nusikalstamo veikimo įkaitais, todėl tikime, kad prasidėjęs tyrimas atskleis visas aplinkybes, – paaiškino "Mitnijos" atstovai. – Manome, kad savivaldybės elgesys, kai dėl bankrutavusio pagrindinio rangovo ir savivaldybės pareigūnų neteisėtų veiksmų kaltę bandoma suversti mažiesiems partneriams, yra nesąžiningas. Turime pagrindo įtarti, kad, įtraukiant mus į nepatikimų tiekėjų sąrašą, mums kerštaujama, nes atsisakėme perimti neskaidriai, neprofesionaliai vykdytą projektą ir užglaistyti galimus sukčiavimo, turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo faktus."

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Kaltinimus atrėmė

Vis dėlto ką tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus postą palikęs Povilas Poderskis nelinkęs sutikti su bankrutavusios UAB "Irdaiva" jungtinės veiklos partneriais.

"Mes siūlėme tiek "Mitnijai", tiek kitiems partneriams pratęsti sutartį be bankrutuojančios statybų bendrovės "Active Construction Management", – dienraščiui pasakojo P.Poderskis. – Siuntėme net keletą raštų siūlydami perimti iš "Irdaivos" statybas, kai ji dar nebuvo bankrutuojanti, o turėjo kitų problemų, taip pat, kai jau bankrutavo. Buvome ir susitikę, bet jie nenorėjo kalbėti, nes, jų manymu, tai nebuvo jų atsakomybė. Sutartį savivaldybė nutraukė ir prasidėjo teisminis ginčas. Jie pyksta ant visų, nes yra įtraukti ir į juoduosius sąrašus, tad patyrė skaudžią nesėkmę."

"Mitnijos" atstovai sako, kad besąlygiškai sutikti su savivaldybe negalėjo, kadangi ši atmetė jų pasiūlymus: "Mes 2019 m. pabaigoje–2020 m. pradžioje kelis mėnesius vykdėme derybas su užsakovu ir sutikome tęsti projekto statybą su sąlyga, kad būtų atliktas išsamus profesionalus projekto auditas, įvertinti visi objekte atlikti darbai ir nupirkta įranga, įvertintas galimas lėšų švaistymas, taip pat priimti sprendimai dėl trūkstamų lėšų projektui tęsti."

Lazdynų baseino statybų procesas užsitęsė gėdingai ilgai. Kiek čia rangovų kaltės, kiek savivaldybės? P.Poderskis prieš porą metų yra pripažinęs, kad ne viską gerai yra atlikusi ir Vilniaus vystymo kompanija.

"Be abejo, klaidų visi padaro. Teismų procesai parodys, kas kiek kaltas, – įsitikinęs P.Poderskis. – Bet, mano nuomone, pagrindinė šiame statybų objekte padaryta klaida – kad buvo sumažintas jo biudžetas. Buvo bandoma nupirkti daiktą, kuris turėjo kainuoti 25 mln. eurų, gerokai pigiau – už 22 mln. eurų. Tai paskatino ateiti dirbti tuos, kurie turėjo kažkokį lūkestį tą kainą pasididinti ar prastumti sau kažkokius kitus palankius sprendimus. Kai atėjęs 2017 m. į savivaldybę radau tą sutartį, bandėme daryti viską, kad tą baseiną pastatytume. Bet "Irdaiva" to padaryti nesugebėjo.

Kita klaida, man atrodo, buvo ta, kad sutartį mes nutraukėme per vėlai. Tai padaryti turėjome 2018 m., kai "Irdaiva" dar buvo gyvybinga. Bet, aišku, mes tikėjome, kad ji pastatys. Žadėjo ir ši bendrovė, ir jos partneriai, jei pirmajai nepavyktų. Gal per daug pasitikėjome. Ir sutarties stabdyti nesinorėjo, nes tai reiškė devynių mėnesių pertrauką statant objektą. Nors dabar pertrauka užsitęsė šiek tiek ilgiau. Tiesa, dar ir dėl karantino."

Klausimai dėl permokėjimų

Buvusių "Irdaivos" mažųjų partnerių atstovai tvirtina turį pagrindo įtarti, kad žymi suma projektui skirtų lėšų pagrindiniam partneriui buvo sumokėta nesilaikant rangos sutartyje numatytų sąlygų: "Pagrindinis mūsų įtarimas ir priežastis, kodėl atsisakėme tęsti projektą, yra nerimą kelianti informacija dėl galimo lėšų švaistymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija per projekto statybos laikotarpį bankrutavusiam pagrindiniam rangovui sumokėjo daugiau nei 13,3 mln. eurų, t.y. daugiau nei pusę projekto kainos. Pačios savivaldybės užsakytoje ekspertinėje išvadoje konstatuojama, kad bankrutavęs rangovas statybos aikštelėje realių darbų atliko tik už šiek tiek daugiau nei už 7,6 mln. eurų. Taigi, skirtumas tarp faktiškai statybos aikštelėje atliktų darbų ir savivaldybės apmokėtų sąskaitų siekia daugiau nei 5,6 mln. eurų. Dalis šių pinigų buvo mokamos pagrindiniam rangovui už dar į objektą neatvežtą ir nesumontuotą įrangą (kurios kokybės ir tinkamumo negalima įvertinti nesumontavus ir neatlikus būtinų bandymų), dalis – už dar net nepradėtus atlikti darbus, nors tokių atsiskaitymų rangos sutartis nenumatė. Todėl ir kyla klausimų, kuo remiantis ir ko siekiant nuolat darbus atlikti vėluojančiam ir dar teisės į mokėtinas sumas neįgijusiam pagrindiniam rangovui mokėjimus vykdė savivaldybė."

Reikia suprasti, kad, pasirašydami sutartį su savo partnere "Irdaiva", visi kartu prisiėmė atsakomybę.

"Jie šioje nesėkmingoje istorijoje galbūt jaučiasi neteisingai kaltinami, – kalbėjo P.Poderskis. – Bet reikia suprasti, kad, pasirašydami sutartį su savo partnere "Irdaiva", visi kartu prisiėmė atsakomybę. Jie kartu turėjo stebėti situaciją, domėtis, kokios sumos ir už ką mokamos, kurios, kaip jie patys sako, permokėtos.

Kalbant apie permokėjimus, yra daryta keletas ekspertizių. Buvo tvirtinama aktuose nurodant procentus. Tai reiškia, kad tam tikrų padarytų darbų kiekis buvo vertinamas apytiksliai. Taip mokant, visada galima iki 10 proc. paklaida. Minimu atveju ji tiek nesiekė, buvo maždaug 5 proc. Aišku, dėl to galima diskutuoti, bet tuo metu, kai kalbėjome, kad jiems reikėtų tęsti sutartį, buvome įvardiję, kad jeigu tie 5 proc. permokos būtų problema, tikrai mes būtume galėję solidariai padalyti atsakomybę – ir jiems, ir mums per pusę. Mes žiūrėjome, "Irdaivos" partneriai žiūrėjo, bet nė vieni nesugainiojome jos."

Kas atlygins nuostolius?

Šiemet konkursą baigti statyti Lazdynų baseiną laimėjo AB Panevėžio statybos trestas. Darbų kaina – vėl 21,8 mln. eurų. Kas sumokės skirtumą?

Anot P.Poderskio, atlygins su buvusia "Irdaiva" kartu jungtinės veiklos sutartį pasirašiusios bendrovės: "Jos, kaip buvę rangovai, dėl kurių neįvykdytų pažadų taip ir nepastatytas baseinas, privalo kompensuoti kainų skirtumą tarp to, ką buvo įsipareigojusios, ir naujų statytojų sutarties. Vadinasi, iš jų bus pareikalauta atlyginti maždaug 10 mln. eurų papildomų išlaidų, kurios bus patirtos baigiant statybas su nauju rangovu."

"Active Construction Management" paskelbtas bankrotas. Ar pavyks iš jos gauti bent kiek nuostoliams kompensuoti? Ji turi daug neįvykdytų įsipareigojimų, daug netesybų. Ar ieškinius dėl Lazdynų baseino turės atlyginti kartu su "Irdaiva" sutartį solidariai pasirašę partneriai?

"Iš esmės turės atlyginti partneriai, – mano P.Poderskis. – "Irdaiva" turėjo maždaug 50 objektų ir daug įsipareigojimų. O turto – nelabai. Kaip ir piniginių resursų. Dėl to ir bankrutuoja. Iš "Active Construction Management" kažko per daug ir nesitikime. Visų jungtinės veiklos partnerių atsakomybė – solidari: ir "Mitnijos", ir "Montuotojo", ir "HSC Baltic", ir "Axis Power". Manau, teisminis ginčas tęsis dėl atsakomybės dydžio ir sumų.

Manau, kad iš esmės jų negalima vadinti mažaisiais partneriais. Aišku, pagrindinis partneris buvo "Irdaiva", bet ir kiti savo dydžiu ir galimybėmis toli gražu nemaži."

Komentaras

Artūras Zuokas

2013 m. sostinės meras, kuriam tais metais ir kilo Lazdyno baseino rekonstrukcijos idėja

Mes jau 2014 m. buvome parengę Lazdynų baseino projektą. Buvo paskelbtas konkursas, jo laimėtojas 2015-aisiais žadėjo jį pastatyti už 21,8 mln. eurų. Savivaldybė, kol statybos įmonė paskelbė esanti nemoki, sumokėjo maždaug 14 mln. eurų. Dalis pinigų, ką dabar aiškinasi FNTT, sumokėti už darbus, kurie net nebuvo atlikti. Dabar įvyko naujas konkursas, jį laimėjo rimta kompanija – Panevėžio statybos trestas, tikėkimės, ji ir pabaigs darbus (nes šio objekto Vilniaus miestui labai reikia). Vėl – už 21,8 mln. eurų. Kitaip tariant, objektas, kuris vilniečiams turėjo kainuoti 21 mln. eurų, kainuos 35 mln. eurų. Jau nepaisant to, kad baseinas turėjo būti atidarytas 2017 m.

Nežinau nė vieno projekto, kuris Vilniuje būtų įgyvendintas laiku, ypač iš tų, kuriuos aš, dirbdamas meru, su komanda pradėjau. Statybas reikia mokėti valdyti. Reikia matyti ne tik savo tiesą, bet ir partnerio. Net ir "Irdaivos" bankrotas nemaža dalimi susijęs su prastu savivaldybės projekto valdymu. Nes pačioje pradžioje įvyko ginčas dėl to, kad savivaldybės pateiktame projekte buvo klaidų, konkrečiai kalbant, dėl stogo konstrukcijos. Generalinis rangovas prašė tas klaidas ištaisyti, tai papildomai kainavo 60 tūkst. eurų. Bet savivaldybė užsispyrė, nedarė nieko. Tas bandymas sutaupyti 60 tūkst. eurų baigėsi tuo, kad prarandama 15 mln. eurų.

Kodėl nėra valdžių perimtų projektų tęstinumo? Manau, kad dėl to, jog iš pradžių nauja valdžia viską stabdo, paskui pakeičia žmones, kurie supranta, tais, kurie nieko nesupranta, ir viską pradeda nuo nulio. Tokie pakeitimai ir pabrangina projektus trečdaliu. Bet užtat ši valdžia sugeba leisti pinigus viešiesiems ryšiams. Anksčiau savivaldybės įmonės neturėjo spaudos atstovų, dabar visos turi, turi ir biudžetus viešiesiems ryšiams. Kartais prieinama iki kurioziškų situacijų, patys miestiečiai pastebi: paskelbiama, kad tvarkoma gatvė, po pusmečio – kad sutvarkyta, o iš tiesų ji net nepradėta tvarkyti.

„Vakar vakarą atvykęs ekspertas atliko nuodugnią apžiūrą ir šįryt pristatė pastato apžiūros išvadą, kurioje nurodoma, jog namas yra saugus, o gyventojams rekomenduojama grįžti į savo butus. Kitaip tariant, evakuacija artimiausiu metu bus atšaukta“, – pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Jis taip pat padėkojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) „už ryžtingą sprendimą – iki apžiūros išvadų pateikimo gyventojų saugumą buvo būtina užtikrinti gyventojus išvedus iš pastato“.

Anot savivaldybės, 2004 metais pastatytas namas susideda iš pilno gelžbetoninio karkaso ir lygių monolitinių perdangų, o išilginis rėmas su po perdanga išsikišančiais rygeliais užtikrina pastato išilginį pastovumą.

Tačiau, namo vidaus ir laiptinių sienos yra sumūrytos iš silikatinių plytų mūro, o pertvaros įrengtos iš 10 cm storio gipsinių plokščių mūro bei gipskartonio.

„Ypatingo statinio ir projekto ekspertas Vytautas Elenbergas apžiūros metu nustatė, kad namą laikančios konstrukcijos nepažeistos, o užfiksuotos deformacijos yra lokalaus pobūdžio“, – teigiama pranešime.

Astos Užusienienės nuotr.

Anot V. Elenbergo, deformacijos yra susijusios su nekokybiškai įrengta grindų danga ir tuo, kad pertvarose buvo neįrengtos privalomosios deformacinės siūlės bei nesiimta kitų priemonių.

Eksperto teigimu, akmens masės plytelės, kurių atšokimas išgąsdino gyventojus, buvo priklijuotos nekokybiškai, tačiau tai nesusiję su karkaso deformacija. Taip pat su bendra konstrukcijų deformacija nesusiję yra ir pertvarinėse sienose atsiradę įtrūkimai.

„Apie galimybę grįžti į savo namus būsto administratorius jau artimiausią valandą gyventojus informuos telefonu, elektroniniu paštu bei būsto administratoriaus sistemoje“, – rašoma savivaldybės pranešime.

PAGD duomenimis, pirmadienį apie septintą vakaro buvo gautas pranešimas, kad devynių aukštų daugiabučio laiptinėje, nuo septinto aukšto į viršų plečiasi plyšiai laiptinėje ir butuose.

Atvykus ugniagesiams viršutiniuose trijuose pastato aukštuose pastebėtos pastato deformacijos, įtrūkimai sienose ir grindyse.

Anot gelbėtojų, iš namo buvo evakuoti visi jame buvę gyventojai – 24 žmonės nuvežti į viešbutį Rodūnios kelyje, viena moteris išvežta į ligoninę. Likę gyventojai naktį praleido pas giminaičius.

Baseino statybos darbai turėtų būti atnaujinti artimiausiu metu. Ankstesni rangovai buvo atlikę apie 40 proc. baseino statybos darbų, jų pabaiga planuojama 2022 m. pradžioje.

„Pirmas bandymas pastatyti Lazdynų baseiną dėl daugelio priežasčių buvo nesėkmingas, nepaisant visų miesto įdėtų pastangų. Pasirašius sutartį su šiuo rangovu mums klausimų nekyla: baseinas bus užbaigtas ir sutartis bus įvykdyta laiku. Taip bus sutvarkyta praėjusių rangovų palikta gėda ir, jeigu pandemija bus pasibaigusi, galėsime baseine sportuoti jau 2022 metais“, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasikeitus rangovui miestui projekto kaina iš esmės nesikeis. Visų statybos darbų vertė sieks šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų.

S. Žiūros nuotr.

Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras turės vienus moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Aštuonių takelių 50 metrų baseinas bus skirtas plaukimui, o 25 metrų – ir šuoliams į vandenį. Centre veiks ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengta 1200 sėdimų vietų žiūrovams. Centro lankytojų lauks  šiuolaikiški persirengimo kambariai, modernūs dušai, o prie pastato – 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Lazdynų baseine veiks pakeliamų dugnų sistema, leidžianti modifikuoti erdves, t. y. gylį ir tūrį.

Aplink statomą Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centrą jau praėjusį pavasarį pradėta tvarkyti infrastruktūra –  centrą bus patogu pasiekti iš periferinių miesto rajonų ar miesto centro, atnaujinta viešoji erdvė trauks aktyviai leisti laisvalaikį arčiau namų, teritorija taps patrauklesnė verslo veikloms, biurams. Permainomis galės džiaugtis apie 31 tūkst. Lazdynų seniūnijos gyventojų ir apie 9,6 tūkst. Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro lankytojų.

S. Žiūros nuotr.

Bus atnaujinta apie 20 tūkst. kv. m viešosios erdvės – pėsčiųjų ir dviračių takai ties Erfurto ir Architektų gatvėmis, atsiras saugi pėsčiųjų perėja ties Minties gimnazija ir modernus apšvietimas, poilsio zonose netrūks suoliukų, šiukšliadėžių ir dviračių stovų. Dviračių takai bus integruoti į bendrą miesto dviračių takų tinklą. Taip pat bus pakloti nauji lietaus nuotekų tinklai.

Ankstesnio rangovo veiklą tiria teisėsauga

Pagal 2017 m. pasirašytą statybų sutartį, Lazdynų baseiną turėjo pastatyti BUAB „Irdaiva“ (kuri prieš bankrotą pakeitė pavadinimą į UAB „Active Construction Management“) kartu su 4 partneriais, veikiančiais pagal jungtinės veiklos sutartį. Tačiau BUAB „Irdaiva“ 2019 m. spalį paskelbus bankrotą, baseino statybų darbai sustojo.

Šių metų sausį dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir kitų galimai padarytų nusikaltimų FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Jis kviečia grįžtančiuosius į darbą aktyviau tikrintis baiminantis trečiosios pandemijos bangos, bet abejoja, ar norinčiųjų atlikti testus padaugės.

„Labai rekomenduojame visiems tą padaryti, vietų yra tikrai sklidina ir kviečiame visus tą testavimą padaryti, tiesiog, kad visi galėtumėme jaustis saugūs, kad nesibaigtų tas karantino atlaisvinimas trečiąja banga kovo pabaigoje. Tai yra labai svarbu, nemokama, greita, procedūra paprasta – ją gali visi, kas grįžta į darbą, prevenciškai atlikti“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo P. Poderskis.

Savivaldybės duomenimis, penktadienio popietę buvo likę apie 1,8 tūkst. laisvų vietų testams savaitgaliui.

„Matome didelę bėdą, nes jei bus daug besimptomių atvejų, ar žmonės, su mažais simptomais tą virusą vėl pradės nešioti, tiesiog turėsime vėl didelį susirgimų kiekį, iš esmės, turėsime trečiąją bangą, ko iš esmės nenorime. Norėtumėme tikėtis, kad antroji banga buvo mūsų paskutinė banga. Bet aš gan pesimimistiškai vertinų šį klausimą, manau, kad tas testavimas nieko nesudomins ir susirgimų vėl daugės“, – sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti nuo kitos savaitės atidaryti kirpyklas ir atskirą įėjimą turinčias nedideles ne maisto prekių parduotuves, ribojant lankytojų ir klientų srautus ir laikantis kitų saugumo priemonių. Ministrų kabinetas taip pat patvirtino ir vėlesnių švelninimų planą, kartu suteikta galimybė nemokamai pasitikrinti nuo COVID-19 visoms darbą atnaujinančioms grupėms. 

Rengiamasi skiepyti 80-mečius ir vyresnius

Vilniuje rengiamasi nuo COVID-19 skiepyti 80-mečius ir vyresnius gyventojus, savivaldybės atstovai vakcinaciją tikisi pradėti po kiek daugiau nei savaitės.

„Ruošiamės senjorų skiepijimui. Tad jei yra jūsų kaimynai, artimieji, kuriems per 80 metų, galbūt jiems reikia pagalbos nuvykti į polikliniką ar kitą skiepijančią vietą ir tokiu būdu tą skiepą gauti (...). Tikimės jų aktyvaus skiepijimosi, nes tai viena didžiausių rizikos grupių, kuria norime pasirūpinti“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Anot jo, per pastarąją savaitę paskiepyta apie 7 tūkst. vilniečių, daugiau skiepyti kol kas neleidžia per mažas turimų vakcinų kiekis.

Mero patarėjas Karolis Vaitkevičius BNS sakė, kad iš viso Vilniuje gyvena apie 104 tūkst. senjorų, vyresnieji jau pradėti registruoti, su jais planuojama susisiekti, taip pat kitą savaitę ketinama pradėti platesnę informacinę kampaniją.

„Tikimės, kad jei viskas pavyks gerai, skiepijimas prasidės kitos savaitės pabaigoje arba dar kitos pradžioje“, – sakė jis.

Pasak jo, 80-mečiai bus skiepijami vakcinavus prieš tai numatytas prioritetines grupes.

Pasak savivaldybės, P. Poderskis savivaldybėje dirbs iki kovo pradžios ir „karjerą tęs aukščiausiose pozicijose versle“.

P. Poderskis BNS teigia, jog netrukus turėtų užimti vadovaujančias pareigas informacinių technologijų įmonėje „Tesonet“, dėl to jis sako apsisprendęs dar vasarą.

„Apsisprendimą buvau padaręs jau praėjusią vasarą, po truputėlį tam rengėmės, dėliojomės darbus. Be abejo, turiu pasitikėjimą, bet aš jau šešerius metus atidaviau šiai įstaigai ir dabar atėjo laikas pokyčiams“, – BNS sakė P. Poderskis.

Jis taip pat patikino, kad sprendimas „niekaip nėra susijęs“ su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pernai pradėtu tyrimu dėl plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo – tarnyba skelbė atliekanti tyrimą dėl turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, taip pat dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingų asmenų galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo. Šiame tyrime P. Poderskis pernai buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

„Ne, tai nėra susiję. Teisėsaugos tyrimai yra kiekvieno iniciatyvesnio žmogaus valstybinėse įstaigose kasdienybė“, – sakė jis.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, P. Poderskio perėjimas į verslą yra „dar vienas įrodymas, kad sostinė tampa talentų kalve, o efektyvumu baigia pavyti verslą“.

Remigijaus Šimašiaus feisbuko nuotr.

„Povilo įdirbis skaitmenizuojant, užvedant ir motyvuojant savivaldybę veikti ne biurokratiškai yra išskirtinis. Manau, šeimininkišką, modernią ir greitą ranką pajuto visi vilniečiai. Tai neliko nepastebėta ir verslo, medžiojančio gabius vadovus. Džiaugiuosi, kad Vilnius ugdo talentus“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, naujo Administracijos vadovo bus ieškoma neskubant, nes procesai administracijoje yra sustyguoti ir „gerai išmano savo sritis“.

Vilniaus savivaldybės administracijai P. Poderskis vadovauja jau antrą kadenciją, į pareigas R. Šimašius jį paskyrė nuo 2017-ųjų lapkričio, tuomet pareigose pakeitė ekonomistę ir teisininkę Almą Vaitkunskienę. Prieš tai P. Poderskis dirbo R. Šimaišiaus patarėju informacinėms technologijoms.

Varžantis konkurse, laimėtojus lems ne nuompinigių dydis, bet įveiklinimo idėjų kokybė ir unikalumas.

„Išnuomosime 5 patalpas itin patraukliose miesto vietose. Kviečiame dalyvauti kultūros, scenos meno, teatro, kūrybinių laboratorijų, vizualiųjų menų, galerijų srityse veiklą vykdančius fizinius ar juridinius asmenis, taip pat socialinę veiklą, telkiančias socialines iniciatyvas vykdančius vilniečius.  Ieškome tokių įveiklinimo įdėjų, kurios pritrauktų kuo daugiau miestiečių, augintų aplinkui esančių bendruomenių užimtumą. Savivaldybės išnuomotos patalpos taps atviros vilniečių edukacijai, turiningam laisvalaikiui, kitoms prasmingoms veikloms“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Savivaldybės išnuomotos patalpos taps atviros vilniečių edukacijai, turiningam laisvalaikiui.

Miesto tarybos sprendimu patalpos 10 metų bus išnuomojamos S. Stanevičiaus g. 24, Naugarduko g. 20A-3, Jogailos g. 7 bei Bernardinų g. 6-12, o Algirdo g. 48 – net 20-iai, su galimybe pratęsti dar 10 metų.

Tokių įveiklinimo konkursų dėka, mieste jau atsidarė tokios erdvės, kaip Senjorų avilys (Kubiliaus g. 2) – 2019 metais įkurta unikali užimtumo erdvė vyresnio amžiaus vilniečiams, kur jie gali mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, menų, skaitomos paskaitos. Taip pat – SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23), pradėjęs savo veiklą 2020 metais. Erdvė pritaikyta kultūrinei veiklai: kultūros kūrėjų ir tyrėjų veikloms, scenos menui, muzikai, įvairioms edukacinėms dirbtuvėms, renginiams.

Kultūrai

Viešame konkurse patalpos Naugarduko g. 20A-3 išnuomojamos dešimčiai metų – kultūros, scenos meno, teatro, kūrybinių laboratorijų ir pramoginei veiklai, taip pat naujieji nuomininkai organizuos nemokamus kultūrinius renginius. Laimėjus konkursą, naujieji patalpų savininkai turės rekonstruoti patalpas bei pritaikyti jas neįgaliųjų poreikiams.

Dešimčiai metų viešo konkurso būdu scenos menų ir kitai kultūrinei veiklai vykdyti bus nuomojamos patalpos ir S. Stanevičiaus g. 24. Naujasis jų savininkas taip pat turės remontuoti bei pritaikyti patalpas specialiuosius poreikius turintiems lankytojams. Šiose patalpose miestas nori matyti profesionaliųjų scenos menų renginius (spektaklius, pasirodymus, edukacines veiklas ir pan.), skirtus toliau nuo Vilniaus miesto centro esančių bendruomenių vaikams ar socialinės atskirties grupėms priklausantiems vaikams. Taip pat tikimąsi, kad naujieji šeimininkai kiekvienais metais suorganizuos renginius skirtus profesionaliųjų scenos menų plėtrai, į kuriuos būtų nemokamai kviečiami Vilniaus miesto vaikų globos namų ar šeimynų vaikai.

Vizualiesiems menams, parodoms

Bernardinų g. 6-12 patalpos siūlomos išnuomoti dešimtmečiui vizualiųjų menų, galerijų veiklai. Jas išsinuomavus, taip pat reikės rekonstruoti bei pritaikyti patalpas neįgaliųjų poreikiams. Bernardinų g. 6-12 kasmet turės vykti vizualiųjų menų renginiai (parodos, edukacinės programas ir pan.) ir sudarytos sąlygos jose nemokamai lankytis moksleiviams ir (ar) studentams. Kiekvienais metais čia bus organizuojami vizualiųjų menų renginiai, skirti toliau nuo centro nutolusioms bendruomenėms ar socialinės atskirties grupėms, sudarant sąlygas apsilankyti nemokamai.

Socialinei veiklai

Jogailos g. 7 ieškoma nuomininkų, kurie užsiimtų socialine veikla, telktų socialines iniciatyvas ir sudarytų galimybes vystytis socialiniams verslams, bendruomenėms, organizuotų renginius. Patalpas taip pat reikės pritaikyti turintiems specialiųjų poreikių.

Kūrybai ir edukacijai

Net 20 metų (su galimybe pratęsti dar 10 metų) Vilniaus savivaldybė išnuomos Algirdo g. 48. Pastatas yra puikioje aplinkoje – šalia projektuojamo ir  atnaujinamo Šv. Stepono skvero. Pastatas turės būti pritaikytas kūrybinei-edukacinei veiklai (atviros inžinerinės kūrybinės dirbtuvės, socialinės veiklos, kūrybinių renginių organizavimas, įrangų naudojimo mokymai) vykdyti. Pastatui reikės investicijų – ne mažiau 1,5 mln. Eur. Nuomos konkurso laimėtojai turės pristatyti geriausią įveiklinimo idėją ir pateikti siūlymus, kaip bus sutvarkytos ir įrengtos patalpos, panaudojant elektroniką, mokslinę ir skaitmeninę bei medžio ir metalo apdirbimo įrangą, lazerius, 3D įrangą prototipų kūrimui.

Šiuo metu greta pastato projektuojamas Šv. Stepono skveras, kuris bus apželdintas, pritaikytas įvairioms laisvalaikio veikloms – bus pasivaikščiojimo takai, sporto aikštelės. Greta esanti gamybinė teritorija išgyvena virsmą – taps rekreacine žaliąja zona. Įveiklinta nuomojama teritorija apimtų ir bažnyčios, parko zonas. Savivaldybė jau dabar gavo daug prašymų, pasiūlymų šioje teritorijoje įkurdinti kūrybines dirbtuves jaunimo užimtumui ir edukacijai. Visa prasminga veikla prisidės prie Stoties rajono atgaivinimo.

Daugiau apie nuomos konkursus bei jų sąlygas bus skelbiama www.vilnius.lt.

Apie teismo sprendimą pirmadienį pirmosios pranešė „Verslo žinios“.

Teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių, o koncesija yra neteisėta ir nepagrįsta, bei dėl to įpareigoti nutraukti koncesijos procedūras.

„Todėl ši išvada pripažintina neteisėta ir naikintina“, – rašoma teismo sprendime, kurį matė BNS.

Tokiu būdu teismas patenkino Vilniaus miesto savivaldybės skundą VPT bei, be kita ko, priteisė 6,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išvadų.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

P. Poderskis sprendimą vertina „saikingai optimistiškai“

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS teigė teismo sprendimą vertinantis „saikingai optimistiškai“.

Jis taip pat tvirtino besitikintis, kad nauja Vyriausybė bei kitos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Centrinė projektų valdymo agentūra – bus įtikintos „puikiai pateiktų“ teismo argumentų.

„Tokiu atveju galėsime sutartį dar šiemet pasirašyti ir pradėti darbus, kas ir būtų didžiausia nauda Vilniaus miestui, o svyruojančiai ekonomikai – apie 100 mln. investicijų, kuriant ekonomiškai perspektyvų objektą“, – sakė P. Poderskis.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba būtų kainavusi apie 93,2 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

Tačiau kovą VPT neleido pasirašyti koncesijos sutarties – pasirašymas sustabdytas Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu.

Teisėsauga siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

VPT gegužę pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

Po VPT įpareigojimo ir alternatyvų analizės Vyriausybė paskelbė, jog Vilniuje yra kelios futbolo stadiono statybos galimybės, tačiau nurodė, kad jai artimesnė Nacionalinio stadiono idėja.

Prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu paragino Vilniaus valdžią su Vyriausybe sutarti dėl konkretaus bei skaidraus projekto.

Nacionalinio stadiono komplekse be stadiono planuotas dar ir lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į rinkos dalyvių, ketinančių dalyvauti pirkime, klausimus ir pasiūlymus. Pirkimas bus skelbiamas iš naujo.

Konkursas nutrauktas vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu, pirkimo metu gavus tiekėjų klausimus ir motyvuotas pastabas. Buvo svarstoma tikslinti pirkimo sąlygas bei pakeisti pirkimo sutarties nuostatas, pakoreguoti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, būsimam rangovui perduodamų rizikų apimtį. 

Tačiau minėtų pirkimo sąlygų tikslinimas tiesiogiai lemia šio pirkimo objekto ir kitų esminių pirkimo sąlygų pasikeitimą. Todėl esamas pirkimas negali būti tęsiamas ir turi būti skelbiamas iš naujo. 

„Gavom labai daug klausimų ir tokiu būdu tiesiog leisime rangovams tinkamai pasiruošti pirkimui, o ir paskatinti dalyvauti ir kitus rangovus. Labai džiaugiamės tiekėjų aktyvumu ir tikimės, kad perskelbę konkursą ir atsakę į visus tiekėjams rūpimus klausimus sulauksime didelės konkurencijos pirkime. Labai tai skatiname ir tikimės geriausio rezultato“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis. 

Patikslinus pirkimo sąlygas, pirkimas bus paskelbtas iš naujo kitą savaitę. Tikimasi, jog šis sprendimas projekto įgyvendinimo terminui įtakos neturės, nes skelbiamų derybų procesas būtų užtrukęs net ilgiau negu dabar paskelbtas atviras pirkimas. 

Buvęs subankrutavęs Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro rangovas yra atlikęs apie 40 proc. visų sutartyje numatytų darbų. Po sutarties su bankrutavusiu rangovu nutraukimo, vasario mėnesį, savivaldybės surengtoje viešoje konsultacijoje su statybų sektoriumi sulaukta didelio rangovų susidomėjimo. 

Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras turės vienus moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Aštuonių takelių 50 metrų baseinas bus skirtas plaukimui, o 25 metrų – ir šuoliams į vandenį. Centre veiks ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengta 1200 sėdimų vietų žiūrovams. Centro lankytojų lauks  šiuolaikiški persirengimo kambariai, modernūs dušai, o prie pastato – 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.   

Lazdynų baseine veiks pakeliamų dugnų sistema, leidžianti modifikuoti erdves, t. y. gylį ir tūrį, taip pat analogų Lietuvoje neturinti automatinė nelaimingų atsitikimų prevencijai skirta sistema. Baseine šuolininkai galės jaustis saugiai, nes bus įdiegtos naujausios technologijos (apsauga nuo traumų):  vandens suminkštinimo sistema ir apsauginiai fontanėliai. Taip pat bus įrengta itin moderni nano technologijomis pagrįsta vandens filtravimo sistema, o žiūrovų patogumui – moderni ir patogi LED švieslenčių sistema.

„Pradėkime nuo paprasto dalyko: virusas pas mus viduje nesigamina. T. y. nėra žmonių, kurie valgo skujuočius, iš kurių perduoda paskui virusą kitiems. Taigi, visi viruso atvejai prasideda nuo to, kad juos atveža, o tada jie išplinta populiacijoje. Labai paprasta ir iš dalies dėl to, pavyzdžiui, Naujoji Zelandija gerai susitvarkė. Labai paprasta sukontroliuoti viruso patekimą į šalį, užkardyti tai ir pan.“, – feisbuke rašė savivaldybės atstovas.

Procese būna visokių nuokrypių – žmonės, kurie yra izoliuoti, pavyzdžiui, eina sportuoti į sporto klubus, nes „nu, o ką veikt“ ir kitokių smagesnių ir liūdnesnių situacijų.

Pasak P. Poderskio, kai virusas išplinta šalies viduje – jį susekti darosi vis sunkiau. „Susekti virusą populiacijos viduje sudėtingiau – čia turi veikti epidemiologai, kurie, nors pavadinimas ir skamba sudėtingai, iš esmės daro labai paprastą bet svarbų darbą – renka susirgusio žmogaus kontaktus ir juos izoliuoja. Tai padeda padaryti savalaikis testavimas ir reakcija į tų testų rezultatus. Taigi, išlindo virusas, visus išgaudei, izoliavai, prasirgo, suvaldei. Procese būna visokių nuokrypių – žmonės, kurie yra izoliuoti, pavyzdžiui, eina sportuoti į sporto klubus, nes „nu, o ką veikt“ ir kitokių smagesnių ir liūdnesnių situacijų. Tas darbas yra paprastas, nes tai yra paprasto klausimyno praėjimas su daugeliu žmonių, tą galima daryti greičiau ar lėčiau, priklausomai nuo pasitelkiamų technologijų, veikimo būdų, proceso organizuotumo. Už šį procesą yra atsakingas NVSC ir deja, bet jų procesai, yra tokie patys, kaip sausio mėnesį, kai buvo pradėtos ranka pildyti iš Milano atskridusių žmonių anketėlės. Jos dabar turbūt trūnija kokiam nors rūsyje ar archyve, o gal buvo sėkmingai perdirbtos ir dar kartą – jau prasmingiau – panaudotos“, – situaciją komentavo P. Poderskis.

Testo darymas ir vieno ar kito skaitliuko sukimas čia nebeturi jokios reikšmės.

Savivaldybės atstovo teigimu, jeigu ir toliau daugės neatliktų epidemiologinių tyrimų, žmonių testavimas nebeteks prasmės. „Nesileisiu į darbo specifiką (o gal leisiuosi kiek vėliau), bet rezultatas akivaizdus: vėluojami atlikti „epidemiologiniai tyrimai“ – kas iš esmės yra kontaktavusių su susirgusiais nustatymas, tokių tyrimų šios dienos paties NVSC pateiktai duomenimis yra apie 1000. Taigi, sistema neveikia, nes šis skaičius turi ir gali būti skaičiuojamas vienetais ar daugiausiai dešimtimis. Kadangi ši sistema neveikia, o įvestas karantinas, galime nebeužsiimti ir žmonių testavimu – visi, kas pasijuto blogai, turi simptomų – turi maksimaliai izoliuotis ir persirgti. Pablogėjus būklei – važiuoti į ligoninę. Testo darymas ir vieno ar kito skaitliuko sukimas čia nebeturi jokios reikšmės“, – feisbuke rašė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.

„Ir labai gerai – nes kaip sykis nacionalinėje laboratorijoje baigėsi terpės, kurios turi būti naudojamos tyrimams. Jų daugiau nupirkti greitai nepavyks, nes niekur arti jų nėra ir gauti nepavyks, perorientuoti prie kitų mechanizmų – taip pat neapsimoka, nes tyrimo įranga pritaikyta būtent toms terpėms. Taigi, testavimo nauda tampa abejotina kai neišeina padaryti epidemiologinių tyrimų, tai gerai, kad bus sutaupyti reagentai ir tyrimai nebus atliekami. Ar negerai? Ar reikėjo paskaičiuoti, kai buvo plečiami mobilūs punktai, didinamos jų apimtys, kad terpių reikės daugiau? Matyt reikėjo, bet kaip ir visai gerai, kai vienos neveikiančios sistemos uždengia viena kitą, nes prie dviejų minusų gaunasi pliusas! Terpes bus bandoma gauti dabar labai greitai, kaip tai seksis – stebėsime, bet numatome, kad gali būti sutrikimų su testavimu“, – pesimistinėmis mintimis dalijosi P. Poderskis.

Laboratorija: reagentų COVID-19 tyrimams yra 54 dienoms, gali pritrūkti mėgintuvėlių

Koronaviruso tyrimams reikalingų reagentų, pagal dabartines tyrimų apimtis, turima 54 dienoms, tačiau yra tikimybė, kad neįvykus pirkimui pritrūks tyrimams reikalingų mėgintuvėlių. Apie tai trečiadienį informavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovė spaudai Simona Kalvelytė.

Intensyviai dirbama su tiekėjais ir jau šį penktadienį žadama pristatyti papildymą.

Jos teigimu, kasdien šiuo metu valstybinėse laboratorijose atliekama apie 5 tūkst. tyrimų, dar apie pusę tiek atliekama privačiose laboratorijose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis trečiadienį žurnalistams teigė, kad tyrimams reikalingų medžiagų turima dviem dienoms. Jis taip pat tvirtino, kad NVSPL dėl „medžiagų trūkumo“ ragino stabdyti registraciją tyrimams.

Tačiau jis vėliau patikslino nesantis tikras, kokių medžiagų trūksta – mėgintuvėlių ar terpių. „Aš nežinau, pasimečiau. Mėgintuvėlių turbūt“, – teigė P. Poderskis.

NVSPL vadovas: stringa mėgintuvėlių pirkimai

NVSPL direktorius Danas Bakša sakė, kad šiuo metu stringa mėgintuvėlių viešieji pirkimai, tačiau koronaviruso tyrimų procesas sutrikti dėl to bent jau kol kas neturėtų. „Šiuo metu turimais resursais tyrimų procesas nei sustoti, nei sutrikti neturėtų“, – BNS atsiųstame atsakyme teigė įstaigos vadovas.

Anot jo, neįvyko rugsėjo pabaigoje per Centrinę perkančiąją organizaciją skelbtas pirkimas dėl 410 tūkst. vienetų mėgintuvėlių.

„Jo laimėtojas atsiėmė savo pasiūlymą, nes neturi pakankamo mėgintuvėlių skaičiaus ir negalės užsakymo pristatyti laiku. To priežastį tiekėjas nurodė, kad prekių gamintojai atsisako išvežti prekes iš savo šalies“, – teigė D. Bakša.

Pasak NVSPL vadovo, antrą vietą konkurse užėmęs tiekėjas turi teisę apsispręsti per dešimt dienų. „Jei jis atsisakys pasirašyti sutartį, trečiasis tiekėjas taip pat vėl turės dešimt dienų atsakymui pateikti. Taip pirkimo procesas, kuris dėl esamo teisinio reglamentavimo ir taip yra neproporcingai ilgas, dar labiau išilgėja“, – sakė įstaigos direktorius.

Jis tvirtino, kad žinia apie negalėjimą įvykdyti pirkimo įstaigą pasiekė tik lapkričio 10 dieną.

Pasak D. Bakšos, jo vadovaujama įstaiga deda maksimalias pastangas, kad atliekamų tyrimų procesas nesustotų, todėl mėgintuvėlius ketinama įsigyti neskelbiamų derybų būdu.

„Jei to nebūtų padaryta, reikėtų stabdyti tyrimų atlikimą, o tai būtų pernelyg didelė prabanga, kai tyrimai augant užsikrėtimų skaičiui turi būti atliekami čia ir dabar, nes nuo to priklauso žmonių gydymas ir koronaviruso suvaldymas“, – teigė D. Bakša.

Pasak jo, vykdant pirkimą šiuo būdu jau apklausta daugiau nei dešimt galimų mėgintuvėlių tiekėjų, sutartys bus sudarytos su keturiais, kurie juos pristatys per minimalų laiką. „Šiuo metu mėgintuvėlių dar turime, tačiau jie rezervuoti mobiliems punktams. NVSPL specialistai deda visas pastangas išspręsti šią problemą ir paspartinti mėgintuvėlių įsigijimą, kad tyrimų procesas kuo mažiau nukentėtų“, – sakė NVSPL vadovas.

„Intensyviai dirbama su tiekėjais ir jau šį penktadienį žadama pristatyti papildymą“, – pridūrė jis.

Lietuvoje šiuo metu ištirta 1 mln. 132 tūkst. 514 ėminių.

Pastaruoju metu šalyje kasdien ištiriama keliolika tūkstančių ėminių, šis skaičius sumažėja savaitgaliais.

„Pagrindinis savivaldybės rūpestis – Antakalnio klinikinė ligoninė, kurioje yra 116 COVID-19 lovų, šiuo metu ten gydomi 88 pacientai. Kasdien konsultuojamės su Santaromis, kaip geriau šį procesą valdyti. Beveik kasdien tobulinama infrastruktūra, papildomai įvedinėjami deguonies padavimo punktai. Taip pat planuojama netrukus paleisti ir antrą korpusą ligoninėje (...) Taip pat esame pasiruošę rezervą apie 50 lovų Antakalnio 57, kurį galėtume atidaryti poreikiui esant. Šiandien matome, kad tas poreikis kasdien auga“, – teigė P. Poderskis.

P. Poderskis neslėpė, kad pagalbos iš regioninių ligoninių Vilniaus savivaldybė gauna nedaug.

Taip pat administracijos direktorius teigė, kad valstybės finansavimas Antakalnio ligoninės nepasiekė ir visa COVID-19 infrastruktūra daroma savivaldybės lėšomis.

Šiuo metu svarstoma plėsti infrastruktūrą ir šimtą lovų įrengti Antakalnio klinikinės ligoninės poliklinikos pastate.

„Jeigu susirgimų skaičius augs, tai bus tikrai prasminga ir tai galėsime padaryti be didelių kapitalinių investicijų tam tikruose tos poliklinikos skyriuose“, – sakė jis.

Reikia išvedžioti deguonies sistemas, suvežti ir supirkti lovas, suorganizuoti personalą. Personalo klausimas yra opiausias.

P. Poderskio teigimu, planuojama laikinoji ligoninė prie parodų centro „Litexpo“. Anot jo, pasirengiamieji darbai gali trukti iki 6 savaičių.

„Kadangi renginiai nevyksta, jie turės tris laisvas sales. (...) Reikia išvedžioti deguonies sistemas, suvežti ir supirkti lovas, suorganizuoti personalą. Personalo klausimas yra opiausias“, – teigė jis.

„Apie 70 proc. gydytojų poreikio būtų galima patenkinti. Tarp medikų išsiskiria nuomonė, ar šeimos medikai galėtų gydyti koronavirusą. Mes manome, kad taip (...) Kai kurios ligoninės, kuomet tampa COVID-19 gydančiomis ligoninėmis, gydytojai pasiima nedarbingumą ir dirbti atsisako, tai yra problema, ir tai visos šalies problema“, – sakė jis.

P. Poderskis pažymėjo, kad šiuo metu nagrinėjamas klausimas ir dėl karščiavimo klinikos.

„Jos funkcijas dabar atlieka visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įrengusios karščiavimo kabinetus ir būtent ten teikdamos paslaugas. Mes skaičiuojame ir galvojame apie vieną vietą, kur galėtume nukreipti visus tokius pacientus. Galbūt tai galėtų būti tas pats „Litexpo“, kur tą procesą būtų galima sklandžiai organizuoti, bet tai kainuotų šiek tiek brangiau“, – sakė P.Poderskis.

Administracijos direktorius taip pat teigė, kad vietų naujoms ligoninėms yra, bet dar nežinoma, iš kur reikės gauti tiek personalo. Anot jo, 500 vietų ligoninei reikėtų apie 150 gydytojų ir 250 slaugių bei padėjėjų.

Kol kas, anot P. Poderskio, dar nėra numatyta, kada prireiks laikinosios ligoninės.