Anot Policijos departamento, 2021 metais pagamintas automobilis „BMW 430“ apgadintas antradienį arba trečiadienį Olimpiečių gatvėje esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Pavogti jo priekiniai žibintai, išdaužtas priekinių durelių stiklas.

Nuostolis – 20 tūkst. 500 eurų.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Po projektu nepatenkintų klaipėdiečių piketo, klausimų ir ilgų diskusijų politikai galiausiai davė palaiminimą Atgimimo aikštės sutvarkymui ir požeminės aikštelės statybai.

Tarybai savivaldybės administracija siūlė dvi alternatyvas: rekonstruoti antžeminę dalį nelendant po žeme. Šiuo variantu aikštės rekonstrukcija atsieitų apie 5 mln. eurų (ES lėšos – kiek daugiau nei 2,6 mln. eurų).

Antroji alternatyva – įrengti vieno aukšto požeminę aikštelę (nuo 157 iki 184 stovėjimo vietų, priklausomai nuo jų išdėstymo). Tačiau išlaidos padidėtų per 11 mln. eurų.

Pačios požeminės aikštelės statybos vertė – daugiau nei 10,6 mln. eurų, dar pusę milijono kainuotų archeologiniai tyrimai, 138,350 tūkst. eurų – inžinerinės paslaugos. Vienos stovėjimo vietos įrengimo kaina – nuo 60 iki 70 tūkst. eurų. Bendra projekto vertė – daugiau nei 16 mln. eurų.

Kaina į neregėtas aukštumas iššoko, nes aikštelė statoma faktiškai pelkėje – atlikus išsamius geologinius grunto tyrimus paaiškėjo, kad statybą apsunkina vandeningi nestabilūs gruntai.

Prieš prasidedant tarybos posėdžiui jos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti Atgimimo aikštės klausimą iš darbotvarkės ir nukelti jį tolesniam laiku. Vis dėlto politikai balsavimu pareiškė kitokią valią.

Prieš prasidedant tarybos posėdžiui jos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti Atgimimo aikštės klausimą iš darbotvarkės ir nukelti jį tolesniam laiku.

Tiek tarybos narių, tiek visuomenės ažiotažą keliantis klausimas liko darbotvarkėje.

Pristatydamas miesto valdžios poziciją Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis ragino politikus palaikyti projektą ir pritarti variantui su požemine aikštele. Esą nereikėtų pamiršti ir savivaldybės įsipareigojimo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui įrengti papildomas 116 naujų stovėjimo vietų.

Jo teigimu, darnaus judumo planams požeminė aikštelė neprieštarauja, priešingai – padės išspręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumą miesto centre, kai į senamiestį po kiek daugiau nei dešimties metų nebegalės patekti taršios transporto priemonės.

G.Neniškio žodžiais, būtų liūdna jei nuo sovietmečio investicijų neturėjusios Atgimimo aikštės tvarkyba nepajudėtų iš mirties taško.

Tarybos nariai šiuo klausimu laikėsi dviejų pozicijų – vieni ragino nebevilkinti ir pritarti, kiti – atidėti projektą ir ieškoti kur kas pigesnių variantų.

Politikas Aidas Kaveckis siūlė administracijai paieškoti paties pigiausio sprendimo ir balsuoti už aikštės sutvarkymą su automobilių saugykla.

„Mūsų miestas, kad ir trečias, neturi būti uodega“, – išrėžė politikas.

„Ar 16 mln. eurų išlaidos – racionalus sprendimas? Jums neatrodo, kad efektyviau būtų investuoti į pietinę miesto dalį ir ten padidinti automobilių stovėjimo vietas?“ – klausė tarybos narys Viačeslavas Titovas.

Pastabų ir aštrios kritikos projektui tradiciškai pažėrė Nina Puteikienė.

Pasak G.Neniškio, realizavus projektą finansinė grąža garantuota. Jis patikino, kad bus ieškoma galimybių, kaip atpiginti ir maksimaliai sumažinti projekto sąmatą.

Atėjus balsavimo laikui V.Titovas dar sykį paprašė atidėti projekto svarstymą, tačiau jam pritarta nebuvo.

Balsuojant du kartus, didžioji dalis politikų pasisakė už tai, kad Atgimimo aikštė būtų rekonstruojama, po žeme įrengiant automobilių aikštelę.

Piketo dalyviai – Klaipėdos forumas su kitomis visuomeninėmis organizacijomis – reikalavo stabdyti Klaipėdos Atgimimo aikštės projektą ir požeminės automobilių aikštelės statybą. Tam buvo renkami ir žmonių parašai.

Pasak miesto tarybos narės Ninos Puteikienės, abu šie projektai nederinti su Klaipėdos bendruomene ir yra įgyvendinami prieš visuomenės valią.

„2015 metais buvo parengta Atgimimo aikštės ir jos gretimybių raidos galimybių studija, pristatanti keturis aikštės projektus. Buvo atlikta visuomenės apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 žmonių, 71,8 proc. pasisakė už nuosaikų aikštės raidos variantą – ją sutvarkyti, paliekant neužstatytą, numatant joje žaliąją erdvę, mažosios architektūros elementus, vietą renginiams, šeimoms su vaikais, jaunimui, apsaugant nuo nepalankių orų sąlygų, įrengiant tinkamą apšvietimą, suformuojant rekreacinę, aktyvią ir reprezentacinę zonas“, – teigė N. Puteikienė.

Esą tiek miesto politikai, tiek visuomenė pasisakė prieš požeminės automobilių aikštelės įrengimą, nes tai kardinaliai prieštarauja darnaus judumo principams, saugantiems miestų centrus nuo automobilių.

„Atgimimo aikštė turi vienyti klaipėdiečius, o ne skaldyti, turi atspindėti bendruomenės, o ne atskirų verslo ar kitų įtakos grupių interesus“, – įsitikinusi tarybos narė.

Protesto akcija buvo planuojama iš anksto, ją stebėjo ir policijos pareigūnai. Vis dėlto piketuotojai dėl savo veiksmų neišvengė vairuotojų kritikos.

Liepų gatve į darbus skubėję žmonės piktinosi sustabdytu eismu ir susidariusiomis spūstimis. Mat protesto dalyviai užėmė ne tik šaligatvį, bet ir važiuojamąją kelio dalį, marširavo pėsčiųjų perėja ir dalijo vairuotojams lankstinukus.

„Negalima siekti tiesos pažeidinėjant įstatymus. Gyvename laisvoje šalyje, piliečiai turi teisę išreikšti savo nuomonę garsiai, tačiau nereikia į tai velti niekuo dėtus žmones“, – dėstė klaipėdietis Rimas.

Apie susibūrimą prie laikrodžių muziejaus buvo informuotas ir Klaipėdos apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga.

„Eiti pėsčiųjų perėja, jei yra laikomasi kelių eismo taisyklių, galima. Tačiau dėl saugumo sumetimų specialiai stabdyti automobilius ir dalyti informacinius lapelius yra draudžiama. Kol kas informacijos dėl pažeidimų neturiu, jei įvykyje buvę pareigūnai tai patvirtins, spręsime. Šiaip jau tokie veiksmai nebuvo numatyti“, – sakė A. Leliuga.