Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų skyriaus vadovės Patricijos Reut teigimu, šiame tyrime Lietuva yra šeštoje vietoje. 

„Dabar jau galime pasakyti, kad ne kas trečias, kaip 2014 metais, o kas antras lietuvis gali pasakyti, kad turi sugebėjimo žinių ir gali pradėti verslą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį Seime teigė P. Reut.

Pasak jos, 66 proc. žmonių verslo imasi, nes nori susikurti darbo vietą sau, o tik 2 proc. kuria inovatyvius produktus.  

„Per pastaruosius 10 metų ūgtelėjo pozityvus požiūris į verslą ir į patį verslininką. Matome, kad beveik 60 proc. paklaustųjų teigiamai žiūri į verslo pasirinkimą kaip karjerą, matome labai svarbų žiniasklaidos vaidmenį skatinant verslumą Lietuvoje, vis pozityviau ir pati žiniasklaida žiūri į verslą“, – spaudos konferencijoje teigė Lietuvos švietimo tarybos pirmininkės S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Pasak jos, ūgtelėjo ir žmonių pasitikėjimas savo žiniomis ir gebėjimais pradėti verslą, ypač tarp moterų.

„Tiek moterys, tiek vyrai – bendrai apie 40 proc. teigiamai žiūri į tas sąlygas, kurios yra Lietuvoje verslo pradžiai, bet nuo pasaulinio vidurkio dar atsiliekame“, – pridūrė Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

Pasak jos, pradėti verslą vis dar bijo penkios iš 10-ties moterų ir šeši vyrai iš 10-ties.  

Asmenys bijo pradėti verslą ir čia yra daug erdvės pokyčiams, kurie turi vykti švietimo srityje.

„Asmenys bijo pradėti verslą ir čia yra daug erdvės pokyčiams, kurie turi vykti švietimo srityje“, – tvirtino S. Mačiukaitė-Žvinienė. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina sako, kad žmonių baimė imtis verslo verčia ieškoti priežasčių, kodėl taip yra.  

„Baimė kurti savo verslą, žinoma, mums kelia nerimą ir ieškome atsakymo, kaip tą baimę nuimti nuo žmonių. Vienas iš atsakymų yra biurokratijos baimė, yra vienas iš stabdžių kuriant verslą, galimos biurokratinės procedūros ir žmonės nuleidžia rankas ir nenori veltis į tą peklą“,  – pabrėžė viceministrė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad ministerijos siūloma smulkiojo verslininko sąskaita padės minimizuoti visus biurokratinius procesus, automatizuoti buhalteriją ir mokesčių apskaičiavimą: „Žmonėms nereikės sėsti prie ekselinių lentelių ir skaičiuoti mokesčių“.

Pagal 2022 metų pasaulio verslumo indeksą Lietuva yra šešta, o ekspertai aukščiausią verslumo įvertinimą suteikė Jungtiniams Arabų Emyratams, Taivanui, Saudo Arabijai.  

Pasaulio verslumo stebėseną Lietuvoje koordinuoja Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Po daugiau kaip dešimties metų pertraukos Lietuvos įsitraukimas į ją tapo įmanomas gavus „Moody‘s Lietuva“ finansavimą ir remiant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Praėjusiais metais vykusiame tyrime dalyvavo pusšimtis šalių. 

Pirmadienį Seime vyksta nacionalinis forumas „Pasaulio verslumo įžvalgos: Lietuvos perspektyvos ir iššūkiai“.