Gruodį Seime po pateikimo pritarus tokiai opozicinės socialdemokratų frakcijos inicijuotai pataisai, toliau projektą nagrinės Seimo komitetai. Svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyks pavasario sesijos metu.

Viena pataisų iniciatorių Vilija Targamadzė sako, kad visos dienos mokykla užtikrintų vaikams iš nepalankios socialinės aplinkos lygias starto galimybes.

„Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje matyti reikšmingi skirtumai tarp atskirų mokinių pasiekimų, kuriuos nulemia nepalanki mokinio šeimos socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, ugdymo netolygumai skirtingose mokyklose“, – per pataisos pateikimą sakė V. Targamadzė.

Įstatyme siūloma įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.

Anot iniciatorių, visos dienos mokykla sudarytų sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymuisi visą dieną saugioje aplinkoje“.

Pataisas teikiantys socialdemokratai pažymi, kad nuo 2019–2020 mokslo metų savivaldybės gali savo iniciatyva organizuoti visos dienos mokymąsi, bet visos dienos mokykla kaip kompleksinė ugdymo forma nėra nacionaliniu lygiu įteisinta Švietimo įstatyme.

V. Targamadzė taip pat atkreipia dėmesį, kad pradinio ugdymo visos dienos mokyklos modelius įtraukus į ugdymo programų bendruosius planus jiems turės būti skirtas finansavimas, išspręsti kiti organizaciniai klausimai.

Iniciatoriai taip pat sako, kad iš šiuo metu švietimui skiriamų lėšų būtų galima finansuoti dalį visos dienos mokyklai reikalingų išlaidų, nes savivaldybės nepanaudoja visų gaunamų pinigų.

Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, kad pernai savivaldybėms mokymo lėšoms buvo skirta 788 mln. eurų, o į valstybės biudžetą grąžinta 1,2 mln. eurų.

Pritarus siūlymui pokyčiai įsigaliotų nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos.

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos teigimu, mokyklos pačios galėjo apsispręsti, kokiu būdu toliau dirbti – nuotoliniu, įprastu ar mišriu.

„Tik 10 procentų pradinį ugdymą teikiančių mokyklų bent dalį pamokų pasirinko organizuoti klasėse arba įstaigos teritorijoje“, – informuoja ministerija.

Kaip BNS informavo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai, nė viena šių miestų pradinė mokykla įprastinio ugdymo šiais mokslo metais atnaujinti neplanuoja.

Tik 10 procentų pradinį ugdymą teikiančių mokyklų bent dalį pamokų pasirinko organizuoti klasėse arba įstaigos teritorijoje.

Nuo kitos savaitės mokyklose gali būti atnaujintas ir pagrindinis bei vidurinis ugdymas, tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad į jas daugumoje savivaldybių moksleiviai taip pat negrįš.

„Absoliuti dauguma savivaldybių eina tuo keliu (ir toliau mokyti nuotoliniu būdu – BNS). Kam bandyti grįžti kelioms savaitėms? Geriau baigti taip, kaip yra, išlaikant status quo“, – BNS kalbėjo jis.

Švelninant karantino sąlygas, Vyriausybė leido nuo gegužės 25 dienos į mokyklas grįžti pradinio ugdymo mokiniams.

Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams į ugdymo įstaigas leista grįžti nuo birželio 1-osios.

Kovo 16-ąją Lietuvoje paskelbus karantiną mokyklos buvo uždarytos, mokymas organizuojamas nuotoliniu būdu.

„Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms. Į tai galima pažiūrėti kaip į tam tikrą generalinę repeticiją, nes rudenį vis tiek reikės grįžti į mokyklas, tai supraskim, kad ugdymo įstaigoms tai didelis iššūkis, nes daug dalykų persitvarko“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė A. Veryga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius yra išsakęs siūlymą, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys mokiniai į mokyklą grįžtų bent dviem savaitėms, pradinukai – nuo gegužės 25 dienos, o vyresniųjų klasių mokiniai – nuo birželio 1 dienos.

„Tai nėra paprasta, ir jei įstaigos pradėtų tam ruoštis, tai reikštų savaitę - dvi grįžimo ir vaikams ugdymo procesui labai reikšmingai kažko nepakeistų, bet mokykloms pasibandyti, kaip sekasi, prieš rudenį būtų logiška, jei nebebus ligos plitimo iki tol“, – kalbėjo ministras.

Jau yra priimtas sprendimas nuo gegužės 18 dienos atnaujinti vaikų darželių darbą. Pagal patvirtintas ikimokyklinio ugdymo organizavimo taisykles, su vaikais negalės dirbti rizikos grupės žmonės, reikės laikytis grupių izoliacijos principo.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sako, kad mokyklose tikriausiai fiziškai nepavyks ir nebus reikalaujama užtikrinti tokių sąlygų, o pagrindinis iššūkis bus vyresnio amžiaus mokytojų apsauga.

„Žinant, kad dalis tėvų neves vaikų, darželiai yra laisvesni planuodami veiklas, pasidarydami mažesnes grupes ir su darbuotojais susidėliodami. Mokykloms tokio modelio pritaikyti visiškai tiesiogiai neišeis. Didžiausias iššūkis bus ne vaikai, nes vaikai nėra didelė problema, ir jų, galų gale, nenulaikysi pririšęs, jie pabendraus, pasikeis tuo virusu, jei bus apsikrėtę. Labai didelis iššūkis su darbuotojais, kurie yra vyresnio amžiaus, ir kaip jie susiorganizuotų nuotolinį klasėj mokymą ar kitą būdą“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos Šachmatų federacija bendradarbiaudama su leidykla „Šviesa“ ėmėsi įgyvendinti iniciatyvą „Šachmatai mokyklose“. Kol kas šį pilotinį projektą išbandys keturiasdešimt Lietuvos mokyklų, nors norinčių yra kur kas daugiau. Šachmatus vaikams dėstys pradinių klasių mokytojai, nebūtinai praktikuojantys šį žaidimą – jiems padės specialiai sukurtos mokymo priemonės ir konsultacijos. 

Ugdys mąstymo gebėjimus

„Idėja mokyti šachmatų nuo pat pradinių klasių, pamokų metu iš dalies atsirado kaip atsakas į naujosios skaitmeninės eros vaikų poreikius. Vienas bendras iššūkis, tenkantis įvairių šalių mokytojams yra didelis informacijos srautas, su kuriuo susiduria vaikai. Tai kelia būtinybę ugdyti įgūdžius, padėsiančius gausią informaciją sėkmingai apdoroti, mąstyti kritiškai ir išlikti kūrybingais“, – teigia viena iš projekto iniciatorių, šachmatų didmeistrė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžia, kad projekto idėja yra naudoti šachmatus kaip priemonę ugdyti vaikų intelektą bei socialinius gebėjimus. Sportinis šachmatų aspektas čia nėra toks svarbus.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šachmatai yra puiki mokymo priemonė, kurioje telpa tokios temos kaip matematika, istorija, pasaulio pažinimas. Pasitelkiant šachmatų lentą ir figūras net patiems mažiausiems galima paaiškinti geometrijos pradmenis, supažindinti su koordinačių sistemomis, ugdyti erdvinį mąstymą, įtvirtinti skaitymo, rašymo gebėjimus. Praktika rodo, kad šachmatai lavina atmintį, turi teigiamą įtaką vaikų gebėjimui susikoncentruoti ir ugdo socialines kompetencijas, pagarbą kitam, komandinę dvasią.

Tyrimai rodo geresnius mokinių rezultatus

Apie tai, kad šis intelektualus stalo žaidimas ir minties sportas, turi įtakos vaikų mokymosi pasiekimams, skelbia ne vienas mokslinis tyrimas. Vienas iš jų 2000 m. atliktas Niujorke, kuriame dalyvavo per 3000 pradinių klasių moksleivių. Rezultatai parodė, kad šachmatų mokymasis ir akademiniai pasiekimai koreliuoja: po pusmečio reguliarių šachmatų pamokų, vaikų, kurie turėjo savaitinę šachmatų pamokėlę, rezultatai standartizuotose matematikos ir gimtosios kalbos testuose ženkliai lenkė bendraamžius. Rezultatai buvo net 20 proc. aukštesni. Išsamūs tyrimai taip pat buvo atlikti Armėnijoje, Vengrijoje ir jų rezultatai patvirtina pagrindinę hipotezę, kad šachmatai gali būti labai sėkmingai naudojami kaip pagalbinė priemonė mokymo procese.

Deja Lietuva iki šiol buvo viena paskutinių Europos sąjungos šalių, kurios mokyklose nebuvo vykdoma vieningų šachmatų edukacijos programų ar projektų, tik pavienės iniciatyvos. Kitose Europos šalyse šachmatų naudojimas ugdymo procese yra įgyvendinamas įvairiai, tačiau ši praktika, pasak rengėjų, turi bendrus bruožus, padedančius pasiekti geriausią poveikį.

Šachmatus dėstys pradinių klasių mokytojai

Lietuvos šachmatų federacijos ir „Šviesos“ įgyvendinamas šachmatų pamokų projektas ypatingas tuo, kad šachmatų pamokas pagal sukurtą mokomąją knygą ir užduočių sąsiuvinį ves patys pradinių klasių pedagogai, o ne šachmatų sporto treneriai

„Norint sėkmingai dirbti su visais klasės vaikais tą padaryti geriausiai gali klasę mokantis pradinių klasių pedagogas. Manome, kad šioje situacije lengviau pedagogą išmokyti šachmatų pradmenų, nei šachmatininką išmokyti pedagogikos. Be to, integruotos pamokos skirsis nuo specializuotuose šachmatų būreliuose vykstančių užsiėmimų. Šachmatų treniruotės mokyklose ar klubuose yra skirtos auginti sportininkus, sėkmės kriterijus ir pagrindinis tikslas čia kuo greičiau išmokti žaisti, dalyvauti varžybose ir pasiekti sportinį rezultatą. Projekto mokykloms tikslai yra lavinti intelektualinius gebėjimus, ugdyti komandinę dvasią, stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, skatinti teigiamą elgesį“, – teigia Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas.

Kitaip tariant, mokytojas nebūtinai turi mokėti žaisti šachmatais, užtenka po ranka turėti kokybišką metodinę medžiagą, galimybę pasikonsultuoti ir integruoti šią veiklą į įvairias pamokas.

Didžiausias poveikis – pradinukams

„Pagal sėkmingiausią kitų šalių praktiką, šachmatai mokymo procese paprastai pasitelkiami pirmoje arba antroje klasėje. Tam paruošiamas 25-30 pamokų kursas. Lietuvoje projektą pilotuojančios mokyklos iš pradžių išbandys pirmas šešias pamokas. Jų medžiaga lengvai integruojama su matematika, pasaulio pažinimu. Kurso pabaigoje vaikai išmoks žaisti šachmatais, spręsti elementarius uždavinius, sąmoningiau suvoks uždavinio sprendimo kelią“, – teigia mokomųjų knygų ir užduočių sąsiuvinių autorė Daiva Stakauskaitė-Paneckienė.

Panašus modelis į tą, kuris bus išbandytas Lietuvoje, ypatingai sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Švedijoje, kur tradiciškai šachmatai niekada nebuvo populiarūs, tačiau pakankamai anksti buvo suvokta ir mokslu bei praktika pagrįsta jų įtraukimo į pradinukų mokymą nauda.

„Būtent pradinėse klasėse vaikai įgyja svarbiausius pagrindus jų ateičiai – tai yra gebėjimas mokytis, kūrybingumas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, todėl niekas nežino, ką veiks dabartiniai pradinukai pabaigę mokyklą, kokios bus jų profesijos ir iššūkiai. Todėl vaikams gyvenime labiausiai pravers dar pradinėse klasėse įgyti pagrindai. Šis vaikų amžius labai svarbus lavinant mąstymo aštrumą“, – teigia Jurgita Nacevičienė, „Šviesos“ direktorė.

Jai pritaria ir V. Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, kad savaitinė šachmatų pamoka projektą išbandančiose mokyklose bus skirta visiems klasės vaikams, nekovojant dėl partijos pergalės, tačiau sutelkiant dėmesį į loginius šachmatų aspektus.

„Kitų šalių sėkmės pavyzdžiai vienareikšmiškai liudija: integruodami šachmatus į mokyklų klases galime pasiekti visus vaikus, suteikdami jiems prieinamą ir smagų mokymosi įrankį. Esu įsitikinusi, kad šios idėjos potencialas mūsų mokykloms yra didžiulis“ – teigia V. Čmilytė-Nielsen.