– Ar didelė problema yra pamokų praleidinėjimas?

– Turime aiškias indikacijas, kad pamokų lankomumas yra labai aktuali tema tiek mokytojams, tiek mokyklų vadovams. Mokslininkai indikuoja, kad pamokų praleidimas turi aiškią įtaką mokinių rezultatams. Mūsų duomenys rodo, kad praėjusiais mokslo metais vien iki kovo mėnesio buvo praleista iš viso per 17 mln. pamokų, iš kurių 4 mln., t. y. per 20 proc., buvo nepateisintos.

– Lyginant su ankstesniais metais, tie 17 mln. praleistų pamokų yra didesnis skaičius?

– Žiūrint praėjusių ir dar ankstesnių metų duomenis, tie skaičiai yra panašūs. Galime matyti, kad šiek tiek COVID-19 turėjo įtakos lankomumui. Kai vyko nuotolinis mokymas, lankomumas buvo tarsi pagerėjęs, matyt buvo lengviau prisijungti, dalyvauti iš namų, nors vėliau, kai vėl sugrįžome į mokyklas, matome, kad tie skaičiai grįžo į ankstesnį laikotarpį ir yra gana dideli.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dabar keisis tvarka dėl praleistų pamokų? Kada dar tėvai galės pateisinti, kada jau reikės iš gydytojo pažymos būtinai?

– Galima išskirti tris dalis. Visų pirma, kaip ir anksčiau, galės pateisinti pamokas mokyklos administracija dėl įvairių atstovavimų mokyklai, Lietuvai, t. y. sportinės varžybos ar kažkoks kitas atstovavimas. Taip pat yra numatytas ir taip vadinamas force majeure tomis aplinkybėmis, kai būna didelis šaltis, snygis. Na, ir apie ką daugiausiai kalbama, tai yra tėvų pateisinimas. Pagal atnaujintą aprašą numatoma, kad tėvai galės pateisinti patys dėl ligos penkias darbo dienas per mėnesį. Jeigu nedalyvaujama ugdymo procese ilgiau, tuomet reikia kreiptis į gydytoją.

– Net jeigu sloga, peršalimas, vaikas serga ilgiau nei penkias dienas, tada reikia iš gydytojo pažymos?

– Paprastai tie simptomai, jeigu jie tęsiasi ilgiau negu tris dienas ir nepraeina, tai net ir gydytojų rekomendacijos yra kreiptis į gydytoją ar ieškoti profesionalios pagalbos.

– Kada čia įsikiš vaiko gerovės komisija, kiek čia pamokų turi būti praleista?

Yra numatytas trijų žingsnių algoritmas.

– Yra numatytas trijų žingsnių algoritmas. Visų pirma, jeigu yra praleidžiama daugiau nei penkias dienas ir yra indikacijų, kad nėra kreipimosi į gydytoją, tėvai neinformavo, kodėl vaikas praleido daugiau negu penkias dienas, tuomet mokyklos auklėtojas ar klasės kuratorius susisiekia su tėvais ir aiškinasi situaciją, kodėl tos pamokos praleidžiamos. Jeigu tai vyksta antrą kartą, kartojasi ir dar kitą mėnesį, tuomet vaiko gerovės komisijos aiškinasi priežastis, kodėl vaikas nesilanko mokykloje. Jeigu ir tai nepadeda, galima kreiptis į savivaldybės vaiko gerovės komisiją, yra tarpinstituciniai atstovai, kurie gali siūlyti tam tikrą pagalbą. Ir tik tuomet, kai visos priemonės išnaudotos, kai yra labai aiški indikacija, kad yra pažeidžiama vaiko teisė į mokslą, tokiu atveju galima kreiptis į vaiko teises.

– Jeigu matote, kad vis tiek vaikas praleidinėja pamokas, tėvai pateisina arba ne, gydytojo raštelio nėra, kas tuomet?

– Kai yra neužtikrinama vaiko teisė į ugdymą, tuomet, kaip ir sakėme, kreipiamės į vaiko teises, o tada įsijungia visai kiti mechanizmai ir reaguojama labai greitai, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.

– Kaip tos vaiko teisės būna apsaugotos? Nes pilna atvejų, kai vaikai nelanko mokyklų, vaikai atimami iš tėvų, paskui tėvai grobia vaikus. Tai kas čia bus?

– Kiekvienas toks atvejis yra ypatingas, savitas ir, matyt, pačios vaiko teisės galėtų apie jį papasakoti detaliau. Mūsų, kaip ministerijos, tikslas yra, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau arba visai nebūtų. Tas algoritmas yra sudarytas taip, kad žinotume, kur yra vaikas ir tai sužinotume kuo anksčiau, kad iki tos situacijos neprieitume.

– Visi žinome, kad dažnai tėvai išvažiuoja su vaikais atostogauti. Sakote, penkias dienas galima pateisinti, bet dažnai būna ir dviem savaitėms. Kaip į tai mokykla žiūri? Visa šeima važiuoja atostogauti, ar tai gali būti pateisinama priežastis nelankyti pamokų?

– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija tokia, kad tokie dalykai netoleruotini t. y., kad vaikas mokslo metų eigoje, kada yra ne atostogos, turi dalyvauti ugdymo procese. Ką aš minėjau ir net moksliniai tyrimai rodo, kad tai ženkliai turi įtakos. Jeigu mokinys per dvi savaites vidutiniškai praleidžia bent vieną pamoką, jau tai turi įtakos jo pasiekimams. Ministerijos siekis yra, kad ir tėvai, ir mokiniai irgi turėtų tą poziciją ir priimtų tai, kad vaikas turi būti ugdymo procese ir kad būtų nulinė tolerancija pamokų nelankymui.

– Kokia situacija su pamokų lankymu? Ar jis iš tiesų toks mažas?

– Nedrįsčiau vertinti visos Lietuvos mastu, kiekviena mokykla turi savo tvarkas, savo susitarimus su bendruomene ir aš manau, kad jomis ir vadovaujasi. Jeigu žiūrint mūsų mokyklos kontekste, tai įstatymų projektų pakeitimai neduos nieko naujo, tik gal tą privalomybę pranešti tėvams, jei vaikas neateina į mokyklą. Bet mes ir pranešame – yra elektroninis dienynas, tą pačią akimirką vaiko nelankymas yra žymimas ir tėvai gali tą matyti. Kam čia to įstatymo reikia, aš nelabai suprantu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ministerija sako, kad ne visos mokyklos taip daro ir yra daug mokyklų, kur vaikas nelanko, gali savaitę neateiti ir tėvai nežino, o dabar bus privaloma pranešti tėvams. Kaip manote, ar tai padės?

– Aš manau, kad tai yra perteklinis dalykas. Jeigu mokyklos tingi ar negeba organizuoti tinkamai ugdymo proceso, tai bet kokia įstatyminė norma nepadės. Mūsų mokykloje tai niekas nesikeičia, mes esame susitarę netgi tokius dalykus, patys tėvai gali pateisinti vaiko praleistas pamokas, prisiimdami atsakomybę už ugdymo proceso tęstinumą ir tai pas mus veikia, mes jau seniai esame sutarę, kad ugdymo procesas nepertraukiamas ir atostogų metu tėvai negali išsivežti vaiko ir tas veikia arba iš dalies veikia. Bet tokiu būdu mes pasitikime vieni kitais, mokytojai tėvais, vaikais ir atvirkščiai. Toks bendradarbiavimas mokykloje duoda geresnių rezultatų, negu tam tikrų įstatyminių normų laikymasis, kurios vis tiek neatsižvelgs į visus niuansus.

– Tai manote, kad skaičiai nemažės?

– Aš tai vertinu skeptiškai – įneš dar daugiau chaoso, daugiau nesusipratimo ir gal net pykčio.

Daugiausia yra mokyklų bendruomenės, kurios nekomunikuoja tarpusavyje ir stengiasi, ir laukia iš valstybės kažkokios panacėjos, kad išspręs jų problemas.

– O kaip manote, kodėl tiek tų pamokų praleista? Per vienus mokslo metus 17 milijonų, 4 milijonai nepateisinta? Ar čia vaikai taip nenori eiti į mokyklą, ar tėvai atlaidžiai žiūri?

– Priklauso, kaip vertinsi mažą lankomumą. Ar tai įneša kažkokią blogybę, nežinau. Ar buvo daryta kažkokia analizė,  kad nusikalstamumas padidėjo, ugdymo procesas suprastėjo? Jeigu taip yra, tada blogai, bet tai rodo ugdymo įstaigų nemokėjimą dirbti. Aš manau, kad daugiausia yra mokyklų bendruomenės, kurios nekomunikuoja tarpusavyje ir stengiasi, ir laukia iš valstybės kažkokios panacėjos, kad išspręs jų problemas.

– Buvo pritarta, kad jeigu vaikas iki šešiolikos metų labai daug nelanko pamokų, jos nepateisintos, tada mokykla privalės pranešti Vaikų teisių tarnyboms. Kaip buvo iki šiol, ar bent dėl šito lankomumas padidės?

– Remiuosi savo mokyklos patirtimi. Pas mus yra nustatyta, kad tėvai gali pateisinti savo nuožiūra 20 dienų vaiko nelankymo per metus. Tai mes paskaičiavom, kad praktiškai tai yra pavasarinis, rudeninis ir galbūt dar žiemą koks gripas.

„Esame šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutarę pirminį variantą, kad tai galėtų būti penkios dienos, kurios būtų pateisinamos su tėvų rašteliu“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak jos, kitas praleistas pamokas turėtų pateisinti medikai. Vis dėlto ministrė pabrėžė, kad šeimos gydytojams dėl to administracinė našta nedidės.

„Dėl to vyksta darbas, kaip būtų galima automatizuotai suteikti informaciją mokykloms. Čia tikrai nereikia nei diagnozių, nei konkrečių dalykų“, – teigė J. Šiugždinienė.

Anksčiau ministrė tvirtino, kad tokia tvarka galėtų būti įvedama nuo naujų mokslo metų.

Svarstomas toks principas: jei vaikas per mėnesį praleidžia daugiau dienų, nei bus leidžiama pateisinti tėvams, tada mokykla turės gauti duomenis iš e.sveikatos.

Švietimo ministerija taip pat siekia, kad apskritai neliktų nepateisinamų pamokų.

„Svarstomas toks principas: jei vaikas per mėnesį praleidžia daugiau dienų, nei bus leidžiama pateisinti tėvams, tada mokykla turės gauti duomenis iš e.sveikatos. Jie šis reikalavimas bus pažeidžiamas, klasės auklėtojas turės perspėti tėvus. Jei antrą kartą bus pažeidžiamas reikalavimas – vaiko atvejį svarstytų vaiko gerovės komisija. Jei būtų užfiksuojamas trečias pažeidimas per metus – atvejis būtų perduodamas Vaiko teisių apsaugos tarnybai“, – BNS sakė ministrės atstovas Dainoras Lukas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol kas galutinių sprendimų nėra.

Šiuo metu atsakomybė tėvams ir moksleiviams gali būti taikoma, kai be pateisinamos priežasties praleidžiama apie pusę pamokų.

J. Šiugždinienės teigimu, pokyčių imamasi, nes „lankomumas tiesiogiai koreliuoja su ugdymosi rezultatais“.

Nuo 2019 metų visų pamokų nelankymas pateisinamas tėvų rašteliu. Iki tol tokiu rašteliu buvo galima pateisinti tik kelias dienas per mėnesį, likusios buvo teisinamos gydytojų pažyma.

Vis dėlto dėl duomenų apsaugos reikalavimų tokios pažymos nebėra išrašomos.

Kokį kartą arba du gali panaudoti gyvenimo priemiestyje trūkumus. Pavyzdžiui, dingo elektra, nesuveikė žadintuvai, visa šeima pramiegojo. Bet visa tai yra niekas, palyginti su visagalėmis transporto spūstimis. Ir kuo stipriau lyja ar sninga, kuo daugiau kalbama apie tai per visas žiniasklaidos priemones, tuo geriau. Per savaitę spūstimis gali kokias trejetą ar ketvertą pirmų pamokėlių pateisinti.

Sunkiosios artilerijos apšaudymai prasideda, kai išgirsti tokio pavyzdžio istorijas: reikėjo brolį nuvesti į darželį. Istorijos pikantiškumas atsiskleidžia, kai pradedi suprasti elementarų melą, kad nepilnamečiai nei atvesti, nei paimti jaunesnių brolių ar seserų iš darželio išvis negali. Po eilinio pokalbio su tėvais sužinai, kad pamokas praleidinėjantis pilietis apskritai nelinkęs rūpintis savo jaunesniuoju broliu.

Vis dėlto pramiegojimai, spūstys ir primityvus melas yra niekas, palyginti su salvinės ugnies sistemomis. Atostogos per mokslo metus yra ginklas, kuriam lygiavertės atsvaros šiuolaikinėje Lietuvoje dar nesukurta. Prie to galima pridėti mamų ir tėčių lankymą Norvegijoje ar Anglijoje. Juk vaikas, kurį Lietuvoje prižiūri močiutė, turi pasimatyti ir bendrauti su tėvais, kurie jau gyvena skirtingose šeimose. Žinoma, tokiose situacijose dar gali įžvelgti racionalumo grūdą. Bet ką daryti, kai tėvai pateisina praleistas pamokas fraze, esą visos praleistos pamokos jiems yra žinomos arba praleidžiamos dėl šeiminių aplinkybių. Natūraliai peršasi pastebėjimas? Kas turi vykti šeimoje, kad mokinys negali lankyti pamokų. Linksmoji tokių pateisinimų dalis yra ta, kad siuntinius paimti ar išsiųsti galima tik pamokų metu.

Įdomiausi pokyčiai, susiję su pamokų nelankymu, įvyko pandemijos metu, kai, viena vertus, susirgimai kovidu buvo registruojami ir su tuo susijusi nustatoma privaloma saviizoliacija. Kita vertus, didėjantis susirgimų skaičius paskatino tėvus toleruoti pamokų nelankymą dėl galimybės užsikrėsti kovidu. Tad visi tinginiai pradėjo laukti nuotolinio mokymosi, kurio nebuvo.

Galima pastebėti akivaizdžią tendenciją, kad peršalimų statistika staigiai kyla artėjant ilgiesiems savaitgaliams. Dar pridėkime tėvų atostogas ir suprasime: mokytis nebėra laiko.

Situacijos problematiškumas, kad, suteikus galimybę tėvams teisinti pamokas dėl ligos ir nereikalauti gydytojo pažymos, atsivėrė pandoros skrynia. Žvelgiant iš juodojo humoro pozicijos, galima pastebėti akivaizdžią tendenciją, kad peršalimų statistika staigiai kyla artėjant ilgiesiems savaitgaliams. Dar pridėkime tėvų atostogas ir suprasime: mokytis nebėra laiko.

Dabar pakartokime pateiktą algoritmą. Rugsėjį vėluojame į pirmas pamokas, nes miestų gatvėse po vasaros žymiai padidėja automobilių skaičius ir atsiranda iki tol nematytos spūstys. Paskui sekame žiniasklaidos pranešimus apie padidėjusį sergamumą viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Įdėmiai fiksuojame informaciją apie virusų plitimą. Jokių būdu nesiskiepijame prieš naują COVID-19 bangą. Ir, žiūrėk, net nepastebėjai, kad dalis rugsėjo ir spalio jau praėjo.

Vėliau stipriname imunitetą, rezervuojame viešbučius Lietuvos pajūryje Helovino, Visų Šventųjų ir Vėlinių proga. Arba išskrendame į Turkijos kurortus ir informuojame klasės vadovus, kad į pamokas pasibaigus rudens atostogoms tikrai laiku negrįšime. Tada grįžę atsiskaitome kontrolinius darbus ir garsiai piktinamės nežmoniškais pamokų krūviais mokykloje. Tiesa, greitai nusiraminame, kai pasirodo pirmosios žinios apie susirgimus gripu. Vėl poilsio akimirka. Tik neilga: juk artėja Kalėdos. Ir neduokdie, jei išplis nauja COVID atmaina, o šeima nepasiskiepijusi. Nuplauks poilsis slidinėjimo kurortuose! Tuomet drebėk žemele. Klius mokytojams už tai, kad nesukuria inovatyvios ugdymosi aplinkos, kurioje galima išmokti nieko nesimokant, ir dėl to apkrauna mokinius pertekliniais reikalavimais ir veiklomis.

Mokyklos administracija šiaip ne taip atremia pastaruosius išpuolius. Šioje sunkioje ir nenuspėjamoje kovoje vėl pagalbos ranką tiesia motina gamta. Lietuvoje, kaip įprasta, sausio pabaigoje ir vasario pradžioje stipriai atšąla. Ir ką gi, nereikia žemelės drebinti, jau vėl atsinaujina viršutinių kvėpavimo takų ligos su komplikacijomis. Gydymosi procesui įpusėjus atsėlina šv.Valentino diena – kas galėjo pagalvoti, kad paūmės pamirštas sinusitas...

Taip ir praeina vasaris ir dalis kovo. Balandį pradedama suvokti, kad papildomi darbai – rimta kliūtis vasaros atostogoms.

Tačiau pakeliui atsiranda dar vienas trikdis – šv.Velykos su vis besikeičiančia data. Kaip gali prieš atostogas nusiteikti rimtam mokymuisi?

O čia jau ir gegužis su karščiais, ir suvokimas, kad mokslo metai jau baigiasi. Tuomet supranti, kad dviem ar trimis ėjimais turi išmokti tai, ką neišmokai per visus mokslo metus. Pavyksta tiems, kurių tėvai nesuplanavo atostogų birželį. Likimo ironija, bet tuo metu vyresnių klasių moksleiviams koją pakiša ir noras užsidirbti.

Situacijos moralas labai paprastas. Pateiktas vaizdas – stipriai šaržuotas, tačiau Jo didenybė Pamokų nelankymas yra ta problema, kuri vienodina bet kokias kalbas apie ugdymo kokybės pokyčius, ugdymo turinio kaitą ir kitus dalykus.

Kaip ir iki šiol, ją nusistato mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis nuostatomis, kad patys tėvai pateisina vaiko pamokas, praleistas dėl ligos.

„Labai sveikintinas šis Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas atsisakyti pažymos. Tėvams nebereikės gaišti laiko lūkuriuojant poliklinikose, kai vaikas jau yra pasveikęs, sumažinama ir administracinė našta. Mūsų visų prioritetas yra vaikas ir jo sėkmingas ugdymas. Absoliuti dauguma tėvų rūpinasi savo vaikų sėkminga ateitimi, stengiasi sudaryti kuo geresnes galimybes mokytis, tad tikimės, kad piktnaudžiavimo atvejų nebus, tuo labiau kad mokyklose jau įsigalėjusi praktika dėl pamokų pateisinimo – kokiais atvejais nelankymą gali pateisinti tėvai, taip pat numatyti pagalbos būdai pamokas praleidžiantiems mokiniams“, – sako laikinai pareigas einanti švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visoms savivaldybėms ir mokykloms išsiuntė informaciją, primindama apie teisės aktuose numatytą pamokų nelankymo pateisinimo tvarką.

Savivaldybės, kurios pagal įstatymus ir atsakingos už vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, turi patvirtinti savo teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkas.

Mokyklos pačios turės pasitvirtinti savo mokinių pamokų ar ugdymo dienų lankomumo apskaitos tvarką ir nusistatyti praleidimą pateisinančius dokumentus, pateisinimo būdus, kuriuos gali pateikti tėvai, sakoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime. Tame pačiame dokumente galima bus nusistatyti ir didžiausią galimą pateisinti pamokų skaičių. Kiek dienų galės pateisinti tėvai, numatys pačios mokyklos, susitarusios su tėvais. Šie įsipareigojimai ir padariniai už jų nesilaikymą turėtų būti įtvirtinti ir mokymo sutartyse.

Mokyklos turės nusistatyti ir pagalbos organizavimo būdus mokiniams, kurie praleidžia pamokas. Mokinių lankomumą koordinuoja klasių vadovai, bendradarbiaudami su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija. Jiems gali būti pavesta tvarkyti lankomumo apskaitos dokumentus ir pateikti juos Mokyklos vaiko gerovės komisijai. Švietimo pagalbos specialistai, dirbantys mokyklose, nustatę mokinių nelankymo priežastis, teikia švietimo pagalbą mokiniams ir jų tėvams, konsultuoja klasių vadovus, mokytojus, planuoja priemones lankomumui gerinti. Išskirtiniais atvejais, jei šeima nebendradarbiauja ir įtariama, kad vaikui trukdoma mokytis, mokykla turi teisę kreiptis į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius padalinius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.

Sprendimus, kokiu būdu turi būti pranešama apie praleistas pamokas, pateikimo terminus, pateisinamų pamokų skaičių, priims visa mokyklos bendruomenė, pažymi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Nuo rugsėjo atsisakyti praleidimus pateisinančios medicininės pažymos ugdymo įstaigoms SAM siūlo argumentuodama Bendruoju asmens duomenų apsaugos reglamentu.

ŠMSM laikosi pozicijos, kad, nesukūrus kitokio mokinių nelankymo dėl ligos kontrolės mechanizmo, derėtų toliau išduoti medicininę pažymą.

Šią savaitę klausimą svarsčiusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje SAM atstovai teigė, kad vien pats tokios pažymos egzistavimas yra duomenų apsaugos reglamento pažeidimas.

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė tvirtino, jog asmens sveikatos duomenys gali būti tvarkomi tik su sveikata susijusiais tikslais, o pažyma skirta lankomumui žymėti.

„Tai savotiška drausminimo priemonė lankomumo paskatinimui, bet iš esmės tai nėra sveikatos priežiūros paslauga“, – sakė viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog praleistas pamokas galėtų pateisinti tėvai, kaip ir šiuo metu, kai vaikas nelanko mokyklos ne ilgiau kaip tris dienas.

„Ilgai derinom, ilgai kalbėjom, bet bendruomenėj išlieka daug baimių, nepasitikėjimų, galbūt saugumo poreikio, jeigu popierius yra, visi jaučiasi saugūs, ir mokytojai, ir medikai, o tai yra nesąmonė“, – sakė ministras.

Ministerija nurodo, kad atsisakius pažymų medikams sumažės biurokratinio darbo, taip pat eilės, nes dėl tokios pažymos pas gydytoją reikia apsilankyti du kartus – susirgus ir paskutinę ligos dieną, kuomet ji ir išduodama.

Švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė komiteto posėdyje išsakė poziciją, jog atsisakius pažymų ugdymo įstaigoms vis viena reikėtų sugalvoti mechanizmą, kaip užtikrinti lankomumo kontrolę, pvz., žyma elektroninėje sistemoje.

„Ministerija visada buvo už tai, kad būtų galima nustatyti, ar vaikas išties nelankė mokyklos dėl ligos. Alternatyva galėtų būti varnelė, kurios uždėjimas gydytojui neužtrauktų administracinės naštos, bet užtikrintų, kad mokyklos vaikas nelankė dėl ligos“, – sakė viceministrė.

„Šiuo atveju iš tiesų galbūt būtų galima svarstyti variantą, kad informaciją, jog vaikas sirgo, pateisinti nelankymą, būtų žymima elektronine forma“, – kalbėjo K. Tiesnesytė.

BNS pateiktame komentare ŠMSM nurodo, jog galima svarstyti pratęsti praleistų dienų skaičių, leidžiamų pateisinti tėvams, pvz., iki penkių dienų, bet vaikui sirgus ilgesnį laiką vis viena reikėtų žymos ir medikų.

„Iki šiol vykusiose diskusijose SAM siūlo daugiau pasitikėti tėvais ir ŠMSM su tuo sutinka. Mokyklos savo lankomumo apskaitos tvarkose jau dabar nustato, kad tėvų raštelio užtenka pateisinti neatvykimą į mokyklą iki trijų dienų. Siūloma šį terminą ilginti, pavyzdžiui, iki 5 darbo dienų. ŠMSM nuomone, jeigu vaikas po šio sutartinio termino eina pas gydytoją ir ilgiau lieka gydytis namuose, tai mokykla turi gauti informaciją, kad vaikas lankėsi gydymo įstaigoje“, – teigiama komentare.

Anot ministerijos, mokyklai perteklinės informacijos rinkti nėra nei poreikio, nei teisinio pagrindo, bet „labai svarbu rasti optimalų balansą tarp asmens duomenų apsaugos bei administracinės naštos mažinimo ir pasitikėjimo tėvais“.

Liepos 8 dieną dėl minimų pažymų planuojamas susitikimas SAM, kuriame bus kviečiami dalyvauti mokyklų vadovybių ir mokytojų atstovai.

Pokyčius pastebėjo mokytojai

Gruodį ruošdamiesi paskelbti pirmojo pusmečio rezultatus, Kretingos pranciškonų gimnazijos mokytojai pažymius ir gimnazistų praleistas pamokas lygino su savo pačių vedamais popieriniais dienynais ir elektroninio dienyno duomenimis.

Ne vienas pedagogas atkreipė dėmesį, kad kelių mokinių pažymiai nesutampa popieriniame ir virtualiame variantuose.

Elektroninėje versijoje atsirado aukštesnio balo įvertinimų.

Mokytojus dar labiau nustebino tai, kad elektroniniame dienyne dingo praleistas pamokas žymintys ženklai.

Dabar yra labai griežta tvarka.

"Ištaisytų pažymių buvo mažuma. Labiau atkreiptinas dėmesys į dingusias "n" raides. Dabar yra labai griežta tvarka, tėveliai gali pateisinti tik tris dienas. Toks yra savivaldybės nutarimas. Šie pataisymai atsirado ties įvairių klasių mokinių pavardėmis. Tas, kuris įsilaužė į sistemą, pasidalijo duomenimis su draugais. Visų niuansų dar nežinome, kol kas žinome tiek, kiek mums pasakė vaikai. Mokiniai buvo atviri, su jais bendravo direktorius ir mūsų socialinė pedagogė, bet asmeniškai su jais kalbėjo direktorius", – pasakojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rūta Jankuvienė.

Paaiškėjo, kad pažymiai ir praleistų pamokų žymėjimas pakeisti ne vieno gimnazisto naudai.

Policijai apie tai pranešta šiemet vasario 1-ąją.

Į pareigūnus kreipėsi gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Ji pranešė, kad į elektroninį dienyną buvo įsilaužta gruodžio 16 d.

Suskubo ieškoti advokatų

Vakar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje viešai pranešta, kad 2016 m. gruodį kai kuriuose gimnazijos kabinetuose buvo nelegaliai įdiegta kompiuterių duomenų šnipinėjimo programa.

Jos padedami mokiniai sužinojo mokytojų prisijungimo duomenis, pasinaudojo tuo ir neteisėtai prisijungė prie elektroninio dienyno.

Taip buvo pakeisti mokinių pažymiai ir kiti duomenys.

Pareigūnai turėjo dešimt dienų patikslinti nurodytų įvykių aplinkybes ir apsispręsti, ar yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Panašu, kad duomenų tyrimui pradėti buvo daugiau negu pakankamai, nes jis pradėtas nesulaukus dešimties dienų termino pabaigos.

Dar nesulaukę pareigūnų sprendimo prasikaltusių mokinių tėvai pradėjo ieškoti jų atžalas galėsiančių ginti advokatų.

Suaugusiesiems buvo aišku, kad 16 metų jau sulaukę jų vaikai gali būti teisiami, o tai reikštų dėmę jų biografijose.

Pasitikėjo direktoriaus pažadu

Vaikai ir tėvai tarpusavyje piktinosi ne tiek mokinių poelgiu, kiek direktoriumi.

Pasipiktinimą sukėlė tai, kad būtent didelį autoritetą ir mokinių pasitikėjimą pelnęs Pranciškonų gimnazijos direktorius kunigas Alvydas Virbalis pirmas pasikalbėjo su mokiniais, ragino juos prisipažinti ir pažadėjo, kad kaltininkai nebus baudžiami.

Po to į pokalbį su direktoriumi ir socialine pedagoge Vija Zujevaite-Srėbaliene atėjo mokinys ir pasisakė "nulaužęs" elektroninio dienyno sistemą.

Kas taisė dienyno duomenis, dar teks išsiaiškinti. Ar kiekvienas gimnazistas pataisė savo pažymius, ar suinteresuotų mokinių paprašytas tai padarė tas pats gudragalvis gimnazistas, dar tiriama.

Didžiausią kaltųjų mokinių, jų tėvų bei artimųjų pasipiktinimą sukėlė faktas, kad direktorius, būdamas kunigas, sulaužė savo pažadą – policija gavo pranešimą apie nusikaltimą ir ėmėsi tyrimo.

Pats A.Virbalis situacijos komentuoti dabar negali. Jis yra išvykęs į seniai suplanuotą kelionę pas savo bendramokslį brolį pranciškoną, šiuo metu gyvenantį Pietryčių Azijoje.

Direktoriaus pavaduotoja R.Jankuvienė tikino su vadovu be problemų bendraujanti elektroniniais laiškais.

Tačiau į dienraščio "Klaipėda" užklausą elektroniniu paštu A.Virbalis neatsakė ir per tris dienas.

Pateko tarp dviejų ugnių?

A.Virbalio draugas kunigas pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis pasakojo apie gimnazijoje susidariusią situaciją girdėjęs, bet tai esančios tik iš bičiulio girdėtos žinios.

Gimnazijos direktorius pasidalijo su vienuoliu savo širdies skausmu. Jis teigė labai išgyvenantis, nes patekęs į mokinių ir mokytojų priešpriešą.

Itin gabūs vaikai ne tik suklastoję pažymius ir panaikinę praleistas pamokas žymėjusias raides, bet ir savo veiksmais labai įžeidę pedagogus.

Logiškai mąstant, jeigu įsipareigoji ir sulaužai duotą žodį, kitą kartą žmonės tavimi nebepasitikės.

"Bažnyčios istorijoje yra buvę atvejų, kai kunigas, saugodamas išpažinties paslaptį, atidavė savo gyvybę. Jei tai nėra išpažintis, kiekvienam aišku, kad laikytis duoto žodžio yra garbės reikalas. Logiškai mąstant, jeigu įsipareigoji ir sulaužai duotą žodį, kitą kartą žmonės tavimi nebepasitikės, – svarstė G.Numgaudis. – Nežinau, ar vos prasidėjus šiam skandalui jį aiškindamasis direktorius įsivaizdavo nusikaltimo mastą. Manau, jis padarė žmogišką klaidą, kad pats aiškinosi ir pats vėlėsi į tą reikalą. Galbūt jis manė, kad tai tik pajuokavimas. Spėju, kad šiame reikale buvo daugiau mokytojų įsižeidimo ir iniciatyvos. Direktorius įsipareigojo neatsargiai pasakęs žodį. Nežinia, ar jis išlaikė duotą žodį. O gal tyrimą inicijavo patys įskaudinti mokytojai? Kiek man žinoma, atsitiko būtent taip. Žodis duotas lengvabūdiškai, o paskui reikia už jį atsakyti, ir esi bėdoje."

Iš kelionės gimnazijos direktorius grįš vasario 12 d. ir pirmadienį jau turėtų būti darbe. Galbūt tada bus aiškesnė jo paties pozicija.

Gresia ketveri metai nelaisvės

Akivaizdu, kad gimnazistų poelgį sunku lyginti su vieno ar kelių pažymių įrašymu į popierinį dienyną.

Šį kartą tai buvo suplanuotas, gerai parengtas veiksmas, ne viename, o keliuose gimnazijos kabinetuose įdiegta kompiuterių duomenų šnipinėjimo programa.

Neteisėtais būdais geresnių rezultatų siekė ne vienas, o visas būrys gimnazistų, kurių amžius leidžia tikėtis iš jų minčių ir poelgių brandos.

Policijos pradėtas tyrimas įvardijamas kaip kompiuterinės informacijos pasisavinimas ir klastojimas.

Už jį Baudžiamasis kodeksas numato kaltininkui skirti baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų.

Tačiau veikiausiai nė karto neteisti mokiniai už grotų kišami nebus.

Galbūt nuoširdžia atgaila, apgailestavimu dėl įvykdyto nusikaltimo ir pažadu daugiau niekaip nenusižengti įstatymams jie pasieks, kad būtų atleisti nuo atsakomybės.

Juo labiau kad įstatymai numato ne vieną galimybę tai padaryti.

Tačiau šių jaunų žmonių biografijos jau bus suteptos. Norėdami įsidarbinti valstybės tarnyboje, nekalbant apie aukštesnius postus, ne tik jie prisimins paauglystės pokštą.

Šis faktas bus įrašytas į kiekvieno jų biografiją ir taps neigiamu faktoriumi, lemsiančiu jų ateitį profesinėje srityje.

Beje, Kretingos pranciškonų gimnazijoje vaikai elektroninį dienyną "nulaužė" ne pirmą kartą.

Ankstesnis atvejis netapo pamoka galbūt todėl, kad kaltininkai buvo jaunesnio amžiaus, kalbant teisiniais terminais – ne subjektai, tad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Pernai šie vaikai išlipo sausi iš balos.

"Gal reikia sustabdyti jaunus žmones, kad ateityje neatsitiktų blogesnių dalykų", – kalbėdamas apie praėjusių ir šių metų sandūroje gimnazijoje įvykusį skandalą svarstė brolis Gediminas.

Gimnazijos tinklalapyje skelbiama, kad čia dirba du sielovadininkai, kurių pagrindinis uždavinys – puoselėti krikščioniškus gimnazijos bendruomenės santykius, rūpintis mokinių ugdymu pagal Katalikų bažnyčios mokymą ir pranciškoniškojo dvasingumo principus.

Kaip trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kretingos policijai pranešta, jog praėjusį gruodį į gimnazijos kabinetuose esančius kompiuterius galėjo būti nelegaliai įdiegta duomenų šnipinėjimo programa.

Pasinaudojus šia programa, paaiškėjo mokytojų prisijungimo duomenys. Neteisėtai pasinaudojus šiais duomenimis, įtariama, prisijungta prie elektroninio dienyno, kur pakeisti moksleivių pažymiai.

Kaip BNS sakė Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė, įtariama, kad pakeitimus dienyne padarė moksleiviai, kurie taip pat iš dienyno panaikino žymes apie nelankytas pamokas. Pasak jos, tai buvo pirmas toks atvejis mokykloje.

Policija pradėjo tyrimą dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Laikraštis „The Philadelphia Inquirer“ pranešė, kad moksleivis Michaelas Fenerty (Maiklas Fenertis) ketvirtadienį su savo tėčiu dalyvavo susitikime su muzikantu „Free Library of Philadelphia“ bibliotekoje.

B. Springsteenas atvyko į savo naujos autobiografijos „Gimęs bėgti“ (Born To Run) pristatymo renginį.

Norėdamas laikytis mokyklos procedūros, berniuko tėvas atsinešė iš anksto atspausdintą raštelį, kuriame paaiškinta sūnaus neatėjimo į mokyklą priežastis ir kurį B. Springsteenas pasirašė.

Tiesa, muzikantas berniukui pasakė, kad turės iš pradžių perskaityti raštelį.

Žinoma, mokyklos direktorius gavo tik atšviestą raštelio kopiją.

„Šių metų prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas, kokybinio atotrūkio tarp skirtingų mokyklų mažinimas. Šiam siekiui įgyvendinti esame numatę priemonių kompleksą: individualios kiekvieno mokinio pažangos matavimą, mokytojo kvalifikacijos tobulinimo stiprinimą, pamokos veiksmingumo didinimą, pamokų praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimą. Duomenys rodo, kad mokiniui tenka nuo 30 iki 120 praleistų pamokų per mokslo metus“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pasak ministrės, praleistos pamokos smarkiai atsiliepia moksleivių pažangumui, o gerinant lankomumą reikia pokyčių ir visuomenės mąstyme – kad praleista pamoka būtų suvokiama kaip žala.

„Ekspertai yra paskaičiavę, kad net penkios praleistos pamokos turi be galo didelę įtaką vaiko rezultatų kritimui. Europos Sąjungoje nerasite valstybės, kurioje nebūtų suvokiama, kad pamokų lankomumas yra didelė vertybė mokymo pasiekimams. Nušalinti nuo pamokų kitose valstybėse yra didelė nelaimė vaikui, šeimai, pas mus gi kol kas – lyg ir džiaugsmo gaidelė, kad nereiks eiti į mokyklą. Šiuo atveju reikia dar daug padirbėti, kad pasikeistų mąstymas – ir tėvų, ir vaikų, ir visų, kurie tik prisiliečia prie švietimo“, – kalbėjo ministrė.

Kaip vieną naujovių mokinių pasiekimų gerinimui A. Pitrėnienė minėjo ŠMM sutartis su savivaldybės bei savivaldybių sutartis su mokyklomis.

„Siūlome ministerijos sutartis su savivaldybėmis, savivaldybių sutartis – su mokyklomis, kiekvienai iš šalių prisiimant įsipareigojimus. (...) Savivaldybių administratoriai turi kelti ambicingus tikslus mokyklų vadovams, kad jau per vienerius metus būtų žymus mokyklos pokytis gerinant mokinių pasiekimus. Jau dabar ministerija teikia tikslingą metodinę pagalbą mokykloms, šiais metais pradėjome projektą, iniciatyvą savivaldybėms – ekspertai dirba su  mokyklomis, kuriose mokinių pasiekimai žemi“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.

Taip pat ministrė pažymėjo, kad nuo šių mokslo metų 1–10 klasių moksleiviai pradės mokytis pagal naują lietuvių kalbos programą, raštingumo įgūdžiams formuoti į ją grįžta diktantai, atpasakojimai, keičiamas literatūros kūrinių sąrašas.

„Nuo šių metų jau pradeda mokytis mokiniai pagal naujas, visoms mokykloms, taip pat tautinių mažumų, bendras 1–10 klasių lietuvių kalbos programas. Jose daug dėmesio skiriama skaitymo ugdymui, raštingumo įgūdžiams suformuoti. Į mokyklas sugrąžiname diktantą, atpasakojimą, į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir politinę savimonę“, – sakė ministrė.

A. Pitrėnienė taip pat džiaugėsi, kad šiais mokslo metais nemažėja pirmokų – mokyklos duris pirmą kartą pravers apie 30 tūkstančių, pernai mokyklas irgi pradėjo lankyti daugiau kaip 29 tūkst. vaikų.