Vyriausybė apie kitus metus kalba optimistiškai ir save drąsina. Tačiau verslininkai bei ekspertai ragina padėti į šalį rožinius akinius ir šalies ekonomikos būklę vertinti ne pagal norus, o pagal galimybes. Apie tai, ką žada Lietuvai Rusijos ekonomikos nuosmukis, vežėjų blokada ir kitos aplinkybės – pokalbis su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Pone Dargi, kitus metus vadinate naujų rinkų paieškos metais. Greičiausiai juos reikėtų vadinti Rusijos rinkos praradimo metais, nes ji tampa per daug rizikinga ir neprognozuojama?

Be jokios abejonės, Lietuvos ūkio augimui didelės įtakos turės lėtėjanti Rusijos ekonomika, naftos kainų kritimas ir neatsigaunanti Europos Sąjungos rinka. Metų ekonomikos forume buvo kreiptas didelis dėmesys į naujų rinkų paiešką. Aš neatsitiktinai pavadinau ateinančius metus pasikeitimų ir naujų rinkų atradimo metais. Jie mums bus svarbūs ir esminiai rinkų divesifikavimo prasme.

Pone Nausėda, kai kurie bankininkai klientams, turintiems verslo reikalų Rusijoje, pataria kiek įmanoma greičiau pasiekti, kad pardavimai šioje šalyje nesudarytų daugiau dešimtadalio visų pardavimų. Kaip prekiauti su Rusija, kai rublio kursas krenta 5 procentais per parą? Pavyzdžiui, vakar pardavei sūrelį, o šiandien paaiškėjo, kad jis jau kainuoja 5 procentais mažiau. Ir galo nematyti.

Nepasakyčiau, kad šiuo metu Lietuvoje yra sektorių, labai tampriai susijusių su Rusijos rinka. Galbūt šiek tiek daugiau – pieno sektorius, tačiau dabar ir čia lyginamoji dalis pradės staigiai mažėti. Didžiojoje dalyje Lietuvos ūkio sektorių Rusijos dalis vargiai perkopia dešimtadalį. Tačiau dominuoja reeksportas, vežamas į Rusiją. Paradoksalu, tačiau per 8–9 šių metų mėnesius mūsų eksportas į Rusiją išaugo, nors, atrodytų, buvo daugybė įvairių blokadų ir kitų kliūčių. Eksporto augimas susijęs su tuo, kad tam tikrų prekių grupių – laidų, kabelių, šiluminio ir vakuuminio fasavimo mašinų – sudaryti sandoriai už 600–700 milijonų litų ir išgelbėjo mūsų eksportą į Rusiją.

Tačiau dabar, kai transportas stringa, sunku įsivaizduoti, kad reeksportas galės toliau egzististuoti, nes užsakovai, laiku nesulaukę prekių, mūsų trasportininkų paslaugų atsisakys. Jeigu niekas nesikeis, ši rinka bus prarasta. Šiuo metu mūsų verslininkai kenčia ir dėl politinių faktorių, ir dėl to, kad euro zonos ekonomika, deja, niekaip neatsigauna. Dėl to ir kyla kalbų apie trečiąsias rinkas, apie realią alternatyvą ir valstybes, į kurias reikėtų skverbtis.

Pone Dargi, Rusijos nuosmukis akivaizdus, politika valdo ekonomiką, tęsiasi vežėjų blokada. Kokią įtaką tai turės Lietuvos ūkiui kitąmet?

Pramonininkų skaičiavimais, mes kitąmet vargiai pasieksime valdžios suplanuotą 3,4 procentų BVP augimą,galime prognozuoti apie 2,6 procentus ir tik tokiu atveju, jei nebus  didesnių bėdų su vežėjais.

Pramoninkų prognozės nuo valdžios planų skiriasi daugiau nei milijardu litų?

Kai mes kalbame apie naujų rinkų paiešką Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, mūsų vežėjams liūdniau, nes jie ten negali išvažiuoti. Paslaugų sektoriuje susiklosčiusios situacijos poveikis gali būti rimtesnis, todėl reikia būti labai dideliais optimistais kalbant apie didelį mūsų BVP augimą.

Pone Nausėda, ar Jūs sutinkate, kad augimo, kokį prognozuoja Finansų ministerija,Vyriausybė, kitais metais nebus ir lūkesčiai bei įsipareigojimai, prisiimti prieš visuomenę, yra sunkiai įgyvendinami?

Ekonomistai dažniausiai operuoja 3 scenarijais: optimistiniu, baziniu ir pesimistiniu. Finansų ministerija kažkodėl  remiasi akivaizdžiai optimistiniu scenarijumi. Tai ne bazinis scenarijus, kuriuo ir turėtume remtis.

Jūsų banko prognozė irgi buvo panaši?

Taip, numatėme augimą 3,2 procento, tačiau, atsižvelgiant į eksporto pokyčius, į nerimą vidaus rinkoje, manau, kad artimiausiu metu šią prognozę šiek tiek koreguosime. Labai sunku rasti priežasčių, kurios leistų kitais metais tikėtis didesnio augimo nei šiemet. Vidaus rinka labai jautriai reaguoja į bet kokį eksporto rinkų pokytį: jei su eksportu viskas gerai, po kurio laiko ir vidaus rinkoje bus gerai. Jeigu eksporto padėtis blogėja, vidaus rinka į tai sureaguos automatiškai, ypač tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva – ar per lėtesnį darbo užmokesčio augimą, ar per lėtesnį nedarbo lygio mažėjimą ir netgi vartojimo mažėjimą.

R. Dargis: Vartojimo indekso pokyčiai yra blogėjantys. Metų pradžioje buvo -9, dabar jau -17. Tikėtina, kad geopolitinė situacija ir toliau skatins žmones taupyti pinigus. Tai – ne tik Lietuvos problema. Vartojimo skatinimas aktualus visai Europai.

Tačiau esat gana skeptiškoms prognozėms dėl ekonomikos augimo, kalbėti apie vartojimo  skatinimą yra labai sudėtinga?

G. Nausėda:Vėl atsiremiame į tas pačias priežastis. Kitų metų biudžetas yra sproginėjantis per visas siūles, nes prieš pajamų planavimą  mes jau turėjome norų sąrašą. Ir tik tada ėmėme galvoti, iš kur gauti pajamų tiems norams įgyvendinti. Jeigu esant tokioms aplinkybėms mes imsime raikyti ir mokesčių naštos mažinimo programas, manau, galime ir patrūkti. Nebent rastume galimybių mažinti išlaidas. Tačiau vargu ar valdžia pripažins, kad dar įmanoma kažkokias išlaidas sumažinti. Mano manymu, rezervų tikrai yra – galima sumažinti valdymo išlaidas ne 5, o 10 procentų ir tikrai Lietuva aukštyn kojomis neapsivers. 

Pone Dargi, ar kas nors išgirs jūsų prognozes ir padarys išvadas? 

Būtų naivu tikėtis, kad dėl mūsų prognozių būtų koreguojamas biudžetas. Tačiau manau, kad kalbėti apie tai reikia.

Tačiau yra didžiulis skirtumas tarp to, kas suplanuota ir ką jūs prognozuojate.

R. Dargis: Esu įsitikinęs, kad kitų metų viduryje biudžetas tikrai bus koreguojamas.

G. Nausėda: Arba bus toleruojamas didesnis fiskalinis deficitas.