Komisija kitam posėdžiui nusprendė parengti vieną bendrą išvadą dėl šios situacijos, nes gavus kelis skirtingus skundus buvo pradėtos rengti kelios susijusios išvados.

„Žmonės nebesupras, apie ką tos išvados“, – sakė EPK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

Komisija vertina, ar teisėtai Seimo pirmininkas sušaukė skubų Seimo valdybos posėdį, kad surengtų balsavimą dėl nepasitikėjimo. Taip pat bus svarstoma, ar organizuodamas posėdį savo klausimu V. Pranckietis nesukėlė interesų konflikto. Komisija dar turi atsakyti ir dėl balsų skaičiavimo grupės teisėtumo.

Žmonės nebesupras, apie ką tos išvados.

Spalį Seimas dukart balsavo dėl Seimo pirmininko atstatydinimo, abu nesėkmingai.

Pirmąjį balsavimą organizavo pats V. Pranckietis, sušaukęs Seimo valdybos posėdį.

Per minėtą valdybos posėdį nutarta surengti neeilinį parlamento posėdį ir pirmą kartą balsuoti dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.

Valdantieji, nors patys buvo inicijavę nepasitikėjimo procedūrą, šį posėdį boikotavo, nes balsuoti norėjo kitą dieną, kuomet tikėjosi surinkti reikiamus balsus. Balsavime dalyvavo tik keli parlamentarai.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis tuomet į EPK kreipėsi prašydamas įvertinti V. Pranckiečio veiksmus inicijuojant posėdį jo paties atstatydinimo kausimu.

Žlugus pirmajam balsavimui, valdantieji pareiškė nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisijai ir nusprendė balsavimą pakartoti. Antrasis balsavimas dėl V. Pranckiečio atleidimo vėlgi žlugo, valdantiesiems nepavykus surinkti minimalaus privalomo 71 Seimo nario balso.

„Galima konstatuoti, kad įtaka po truputį slysta iš pono Karbauskio rankų – tiek apskritai valdančiojoje koalicijoje, tiek jo paties „valstiečių-žaliųjų“ frakcijoje. Tikėtina, kad po šio balsavimo gali suaktyvėti ir diskusijos frakcijos viduje dėl tinkamiausios elgsenos galvojant apie artėjančius Seimo rinkimus, ar tie žmonės, ypač kurie nepriklauso partijai, norės po jos vėliava eiti į kitus Seimo rinkimus “, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.

Anot jo, antradienio balsavimas rodo tai, jog „frakcijos ir partijos vadovas nebepajėgus užtikrinti disciplinos“, o tai, ar iš tiesų yra dauguma, turėtų parodyti ne V. Pranckiečio klausimas, bet laukiantis balsavimas dėl biudžeto.

„Kita vertus, galbūt dalis apskritai svarsto apie dalyvavimą rinkimuose su kažkuria kita politine jėga“, – pabrėžia R. Vilpišauskas.

Kyla valdančiosios koalicijos trapumo klausimas ir apskritai, klausimas, ar ji dar yra.

Jo kolegė, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pabrėžia, kad balsų stoka atstatydinant V. Pranckietį rodo ir valdančiųjų riziką neužsitikrinti palaikymo balsuojant dėl kitų metų biudžeto ar priimant kitus svarbius sprendimus.

„Tai yra pirmoji bloga žinia, kad valdančioji dauguma yra labai netvari ir 71 balsas yra bent jau kol kas misija neįmanoma. Ir tai kelia nerimą dėl ateityje priimamų sprendimų, kuriems to 71 balso dar gali reikėti. Tai yra ne tik Viktoro Pranckiečio klausimas, yra biudžeto svarstymai, mokesčių keitimai. Kyla valdančiosios koalicijos trapumo klausimas ir apskritai, klausimas, ar ji dar yra “, – pabrėžė ji.

R. Urbonaitė sako, kad V. Pranckiečio atstatydinime nedalyvavusi opozicija atvirai neišsako ir paramos jam, tad neturėdamas tvirto palaikymo, parlamento vadovas yra „pakabinamas ore“.

„V. Pranckietis atlaikė balsavimą, bet daugumos paramos, atsvaros Seime jis vis dėlto neturi. Manau kad pagal dabartinius ženklus, jis liks poste, bus transliuojamos žinutės apie atstovavimą ne tik Seimui, bet ir valstybei, žmonėms, bus gražios formuluotės, kurios dažniausiai – be turinio. Gali būti, kad matysime pelkę, klampų procesą, kur yra svarbesnis Seimo pirmininko vaidmuo, nes yra, pavyzdžiui, Seimo darbotvarkių klausimai valdyboje“, – tikino pašnekovė.

Ji mano, kad artėjant rinkimams, po pusmečio balsavimas gali būti kartojamas, užsitikrinus didesnį palaikymą mainais už postus, pareigybes. R. Urbonaitė priminė, kad Etikos ir procedūrų komisija dar turės nagrinėti skundus dėl antradienio posėdžio teisėtumo, taip pat dėl ketvirtadienio balsavimo, o jų įvertinimas „gali turėti savo teisines pasekmes“, bet abejoja, kad galėtų būti grįžta prie balsavimo.

R. Vilpišauskas sutinka, kad Seimo darbas bent pusmečiui gali strigti.

„Bijau, kad Seimui tai trukdys, nes turi būti konstruktyvus bendradarbiavimas tarp valdančiųjų ir Seimo pirmininko. Nemanau, kad net ir po šiandieninio balsavimo pasikeis pono Karbauskio ar kai kurių jo kolegų požiūris į Seimo pirmininką ir bus grįžta prie tokio bendradarbiavimo, koks buvo šios kadencijos pradžioje“, – teigė R. Vilpišauskas.

Liberalų nuomone, priešlaikiniai Seimo rinkimai tampa bene vienintele racionalia išeitimi iš dabartinio politinio cirko.

Seimo opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja dėl to, į ką pavirto „valstiečių“ daugumos terorizuojamas Seimas. V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad nepaisant prastėjančių pasaulinių ir šalies ekonomikos prognozių, į Seimą atkeliavusio kitų metų valstybės biudžeto ir kitų mokestinių įstatymų projektų, valdantieji parlamente, kaip užsikirtusi patefono plokštelė, kalba tik apie Seimo pirmininko atstatydinimą.

Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė.

„Kaip blogame košmare vėl ir vėl kartojasi ta pati situacija – bet kokia kaina pašalinti dabartinį Seimo pirmininką. Jo gelbėjimas niekada nebuvo ir nebus mūsų, opozicijos, misija. Mūsų, parlamentarų, uždavinys yra kurti teisinius pagrindus geresniam šalies gyventojų gyvenimui. Tačiau, deja, bet vieno žmogaus ambicijomis valdomas „valstiečių“ buldozeris jau gerą pusmetį sugeba įžiūrėti vienintelį prioritetą – dabartinio Seimo vadovo atstatydinimą. Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.

Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija primygtinai ragina Seimo valdančiuosius susitelkti į svarbiausio metų įstatymo – biudžeto – svarstymą ir nebeversti viso parlamento partinių ginčų ar asmeninių nesutarimų sprendimo lauku.

Jų teigimu, V. Pranckiečio kėdės klausimas atskleidė tai, kokia iš tikrųjų neįgali yra valdančioji dauguma, todėl, akcentuoja ekspertai, nesurengus pirmalaikių rinkimų konstruktyvus darbas parlamente yra tiesiog nebeįmanomas.

„Aš manau, kad tai vienintelė galimybė šiek tiek apsivalyti ir išpirkti tą kaltę, kuri buvo padaryta ne tik šią savaitę, bet apskritai ir formuojant Vyriausybę, ir skiriant giminaičius į aukštus postus. Tad būtų didelė klaida iš jų pusės, jei jie atmestų tokią apsivalymo galimybę“, – svarstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto.  

Politologo teigimu, idealiausias kelias iš komplikuotos ir nekonstruktyvios situacijos Lietuvos politikoje būtų – priėmus biudžetą, Seimo nariams išsivaikščioti.

„Tai būtų idealiausias variantas jei siekiama išsaugoti Seimo, kaip institucijos garbę, ir Seimo poziciją visos visuomenės akyse. Aš manau, kad idealus variantas būtų jei parlamentarai priimtų biudžetą ir pasileistų. Kitu atveju, konstruktyvaus darbo jau tikrai nenusimato, nes kovos vyksta ne tarp 3-4 partijų, bet apskritai, Seimas yra susiskaldęs todėl tai, ar Vyriausybė gali toliau dirbti lieka labai neaišku“, – svarstė A. Pukšto.

Tai būtų idealiausias variantas jei siekiama išsaugoti Seimo, kaip institucijos garbę, ir Seimo poziciją visos visuomenės akyse.

Ekspertas pridūrė, kad galiausiai nebėra aišku, ar Seime liko įstatymus leisti gebanti valdančioji daugumą.

„Valdančiųjų silpnumas matėsi jau vasarą. Valdančioji koalicija buvo labai sunkiai klijuojama ir ta keturių partijų koalicija turėjo tik simbolinę persvarą. Dabar ši simbolinė persvara ištirpo, galiausiai nebeaišku su kuo ruošiasi dirbti Seimo pirmininkas Pranckietis. Galima net sakyti, kad istorija su Seimo pirmininku tą trapią daugumą tiesiog žlugdo“, – Eltai kalbėjo VDU docentas.  

„Tad laikausi nuomonės, kad vienintelė išeitis lieka – pirmalaikiai rinkimai“, – apibendrino jis.

Apie analogišką pasiūlymą svarsto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas. Jis ketvirtadienį savo socialinio tinklo „facebook“ paskyroje taip pat užsiminė apie būtinybę skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Nepaisant R. Karbauskio manipuliacijų jam nepavyko suformuoti įgalios daugumos Seime. Opozicija perimti daugumos negali, o Seimo pirmininkas atstovauja tik pats save. Visiška krizė ir aklavietė. Premjero vietoje net neneščiau biudžeto projekto į Seimą, kai ten ne darbas, o dviejų gaidžių peštynės vyksta“, - rašo TSPMI profesorius, pridurdamas, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų būti organizuojami ir prieš priimant biudžetą.

„Reikia skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Prieš biudžeto priėmimą, ar po jo – jau detalės. Bet dar metus tampytis tokioje absurdiškoje situacijoje yra per didelė prabanga.

Metų pradžioje ar bent jau pavasario pradžioje, išrinkus naują Seimą pagaliau bus išspręsta ir kita bėda – naujai išrinkta valdžia galės pagaliau normaliai, pagal savo programą rengti kitų metų biudžetą. Nebus naktinių reformų ir skubėjimo“, – teigė T. Janeliūnas.

Visgi politologas abejojo ar toks scenarijus yra realus.

„Bėda tik, kad adekvataus mąstymo deficitas yra pats didžiausias deficitas Seime. Nei Karbauskis, nei jo ištikimi pavaldiniai neišdrįs pripažinti, kad visiškai susimovė. Pats Seimas nepasileis“, – apibendrino profesorius.

„Ačiū kolegei už tokį pasitikėjimą, bet dabar šis klausimas ir mano kandidatūros įvardijimas yra per ankstyvas. Šiandien turime Seimo pirmininką. Artėja biudžeto svarstymas – tai svarbiausia.  Dirbkime žmonėms reikalingus darbus“, – penktadienį  Eltai sakė R. Baškienė.

Jos teigimu, prioritetas yra valstybės  biudžetas, įstatymų projektai, kurių laukia Lietuvos žmonės, o ne personalijų klausimas.

„Mes šiandien turime Seimo pirmininką, sprendimų nėra priimta jokių dėl jo nepasitikėjimo. Laukia begalė darbų ir prioritetas šiandien yra ne jo klausimo sprendimas, prioritetas yra valstybės  biudžetas, įstatymų projektai. Turime pradėti atsakingiau galvoti apie tuos darbus, kurių laukia Lietuvos žmonės,  o vidiniai dalykai,  mūsų vienokių ar kitokių pareigų pasikeitimas šiame etape nėra pats svarbiausias sprendimas. Spalio  17 d. jau tikimės pamatyti įregistruotą valstybės biudžeto projektą. Tikrai yra  ką veikti“, – sakė R. Baškienė.

Šiandien turime Seimo pirmininką. Artėja biudžeto svarstymas – tai svarbiausia.  Dirbkime žmonėms reikalingus darbus.

Kada gali būti  teikiamas nepasitikėjimo Seimo  pirmininku V. Pranckiečiu klausimas, ji negalėjo pasakyti.

„Turi būti įteikiamas iniciatorių prašymas, šiandien jo dar nėra. Ar bus gautas artimiausiu metu, aš negaliu atsakyti, nes neturiu informacijos  iš iniciatorių“, – sakė R. Baškienė.

Politikė neatsakė, kaip balsuotų,  jeigu būtų svarstomas nepasitikėjimo Seimo pirmininku V. Pranckiečiu klausimas. „Iš tikrųjų pirmiausia reikia išgirsti diskusijas,  argumentus ir motyvus. Kažkokių išankstinių teiginių tikrai negalėčiau pasakyti šiandien“, – sakė R. Baškienė.

ELTA primena, kad penktadienį „Žinių radijui“ V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad valstybė nesugrius, jeigu V. Pranckietis užbaigs savo kadenciją. Vis dėlto, jos manymu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėtų tinkamų kandidatų ir savo gretose. Viena galimų kandidatūrų – Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R.Baškienė.

„Seimas nesugrius, jei šis Seimo pirmininkas pabaigs savo kadenciją. (...) Manyčiau, kad „valstiečiai“ turi ir kitų kandidatų, pavyzdžiui, Rima Baškienė, pirmoji pavaduotoja, kuri puikiai atlieka savo pareigas ir, matyt, yra tas žmogus, kuris ir yra ryšys tarps Seimo pirmininko ir visos valdančiosios daugumos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.