Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pirmadienį Nacionalinėje Asamblėjoje gynė įstatymo projektą, kuriuo būtų dar labiau ribojamos migrantų galimybės atsivežti į Prancūziją šeimos narius, gauti pilietybę ir socialines pašalpas. Jis ragino įstatymų leidėjus nepritarti siūlymui nediskutuoti šio projekto.

Nepaisant jo prašymų, Nacionalinė Asamblėja pritarė pasiūlymui atmesti imigracijos įstatymo projektą, už tai balsavo 270 įstatymų leidėjų, 265 buvo prieš. Tai reiškia, kad maždaug 2 600 siūlomų teisės aktų pakeitimų nebus nagrinėjami. Įstatymo projektas dabar galėtų būti grąžintas Senatui arba vyriausybė galėtų nuspręsti jį atsiimti.

Kraštutinių dešiniųjų vadovė Marine Le Pen sakė esanti „patenkinta“ rezultatu, nes jis „apsaugojo prancūzus nuo migracijos potvynio bangos“. Kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjai paragino G. Darmaniną atsistatydinti. Prancūzijos kairiųjų lyderis Jeanas Lucas Melenchonas sakė, kad šis įstatymas priėjo liepto galą, o taip pat ir ministras.

Sekmadienį kalbėdamas per ceremoniją, skirtą Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-osioms metinėms, E. Macronas sakė, kad pamiršti apie teisę į prieglobstį būtų klaida. „Prancūzija išlaiko ilgametę tradiciją suteikti prieglobstį visiems, kurių teisėms kyla grėsmė jų šalyje, mes ir toliau ginsime šią prieglobsčio teisę“, – sakė E. Macronas, pabrėžęs, kad ši teisė yra „Prancūzijos Respublikos ir Europos tapatybės pagrindas“.

Įstatymo projektu buvo siekiama paspartinti prieglobsčio prašymo procedūras ir sureguliuoti dokumentų neturinčių tų sektorių, kuriuose trūksta darbo jėgos, darbuotojų statusą, taip pat palengvinti pavojingais laikomų užsieniečių išsiuntimą. Parlamentas nustatytų metinę atvykstančių migrantų skaičiaus kvotą, dokumentų neturintiems žmonėms būtų panaikinta visa pagalba, išskyrus skubią medicinos pagalbą.

Dabar sustiprėjo spėlionės, kad vyriausybė gali vėl nuspręsti taikyti Konstitucijos straipsnį, leidžiantį be balsavimo priimti teisės aktus, kaip tai šiemet jau buvo padaryta patvirtinant ginčytinas pensijų reformas. Tačiau vyriausybė nori išvengti šios labai nepopuliarios konstitucinės priemonės, galinčios paskatinti balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Įstatymo projekto kritikai teigia, kad jis stigmatizuoja musulmonus ir suteikia valstybei naujų galių riboti žodžio laisvę bei religines grupes.

Teisės aktui pritarė aiški dauguma Nacionalinio Susirinkimo deputatų.

Prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristinė partija „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche, LREM) uoliai palaikė šį įstatymo projektą. Per balsavimą už jį pasisakė 347 deputatai, 151 balsavo prieš, 65 – susilaikė.

Dabar įstatymo projektas keliaus į parlamento aukštuosius rūmus – Senatą, kur E. Macrono partija neturi daugumos.

„Tai itin stiprus sekuliarus puolimas, – prieš antradienio balsavimą interviu radijui RTL sakė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas). – Tai griežtas tekstas,.. tačiau būtinas respublikai.“

Teisės akte yra daugiau nei 70 straipsnių. Įstatymas, be kita ko, išplečia valstybės galimybes uždaryti maldos namus ir religines mokyklas, taip pat uždrausti skelbti pamokslus ekstremizmą skatinantiems imamams.

Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl Turkijos, Kataro ar Saudo Arabijos skiriamo finansavimo mečetėms, teisės aktas įpareigoja religines grupes deklaruoti didesnes aukas iš užsienio, o jų sąskaitos turi būti audituotos.

Nacionalinis Susirinkimas priėmė šį įstatymo projektą artėjant kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams ir šalyje tvyrant įtampai dėl islamistų grėsmės bei dešimtmečių senumo nesutarimų didelės Prancūzijos musulmonų bendruomenės integracijos klausimais.

E. Macronas ir G. Darmaninas kaltinami, kad bando įsiteikti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjams, išpūsdami grėsmę, kurią esą kelia religinės grupės neretai marginalizuotose imigrantų bendruomenėse.

Vyriausybė atkerta, kad grėsmė reali, atkreipdama dėmesį į besikartojančias teroristines atakas ir, anot E. Macrono, besiformuojančią „priešišką visuomenę“, atmetančią sekuliarizmą, lygybę ir kitas Prancūzijos puoselėjamas vertybes bei įstatymus.

Grėsmės

Pastarąją savaitę visa šalis sužinojo apie vieną mokytoją iš „sunkaus“ priemiesčio į pietvakarius nuo Paryžiaus, pasirodžius pranešimams, kad jam prireikė policijos apsaugos dėl gautų grasinimų mirtimi už vietos islamistų pasmerkimą.

Dešiniojo sparno partijos laiko jį žmogumi, įspėjusiu dėl ekstremistinių grupuočių pavojaus, o kairysis sparnas atkreipia dėmesį į jo provokacinius pareiškimus apie islamą ir kaltina jį grėsmės išpūtimu.

Nacionalinė žiniasklaida susidomėjo jo atveju, primenančiu apie šalį sukrėtusį mokytojo Samuelio Paty (Samiuelio Pati) nužudymą. Šiam mokytojui paauglys islamistas pernai spalį nupjovė galvą.

Prieš S. Paty internete buvo surengta neapykantos kampanija, kurią inicijavo vieno jo mokyklos vaiko tėvas, pasipiktinęs tuo, kad mokytojas per pilietiškumo ugdymo ir žodžio laisvės pamoką vaikams parodė prieštaringai vertinamų pranašą Muhammadą (Muhamadą) vaizduojančių karikatūrų.

S. Paty nužudymas paskatino į įstatymo projektą įtraukti naujo nusikaltimo – asmeninės informacijos apie žmogų atskleidimo žinant, kad tai sukels tam žmogui pavojų – apibrėžimą.

Už „separatizmo“ nusikaltimą, kuriuo vadinamas grasinimas valstybės tarnautojui siekiant „visiško ar dalinio atleidimo nuo taisyklių arba kitokio jų taikymo“, bus skiriamas įkalinimas iki penkerių metų.

„Beprecedentis smūgis“

Įsibėgėjant kampanijai prieš prezidento ir parlamento rinkimus, opozicinė dešiniojo sparno partija „Respublikonai“ (LR) ir kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ sakė, kad šis įstatymo projektas nepakankamas.

Jos ragino suvaržyti islamiškų skraisčių nešiojimą, kurį laiko islamistinių pažiūrų demonstravimu, o ne kultūrinės tapatybės ar pamaldumo išraiška.

Vyriausybė atmetė raginimus įvesti platesnį skarų draudimą, bet minimu įstatymu bus išplėstas reikalavimas dėl žmonių, dirbančių viešąsias paslaugas teikiančiose privačiose kompanijose, drabužių „religinio neutralumo“.

Kritikai sako, kad E. Macronas savo poziciją dėl islamizmo ir saugumo siekia griežtinti prieš tikėtiną naują susirėmimą su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen) per kitų metų rinkimus.

Jis neseniai stūmė iniciatyvą paprašyti aštuonių Prancūzijos musulmonų federacijų pasirašyti 10 punktų „principų chartiją“, bet trys federacijos tai padaryti atsisakė.

43 metų prezidentas taip pat kaltinamas tuo, kad per mažai kovoja su diskriminacija ir rasizmu, nors yra pažadėti naujas įstatymas ir finansavimas, turintys padėti visuomenės pakraščiuose atsidūrusioms bendruomenėms.

Sekmadienį Paryžiuje prieš minimą įstatymo projektą protestavo beveik 200 žmonių, teigusių, kad juo „stiprinama musulmonų diskriminacija“.

Sausio mėnesį mokslininkų ir aktyvistų grupė laikraštyje „Liberation“ rašė, kad šis įstatymo projektas yra „beprecedentis smūgis“ religinei laisvei ir susibūrimų laisvei.

Po S. Paty nužudymo vyriausybė pasinaudodama turimomis galiomis uždarė kelias mečetes ir dvi svarbias musulmonų organizacijas: nevyriausybinę labdaros organizaciją „BarakaCity“ ir nevyriausybinę „Collectif contre l'islamophobie en France“ (CCIF).