Į ligoninę kreipęsis vyras įtaria, kad gali būti užsikrėtęs koronavirusu.

Jonavos gydytojų teigimu, simptomai leidžia įtarti, kad tai gali būti virusinė infekcija, praneša LRT.lt.

Pasak ligoninės atstovų, kol kas visi duomenys yra tikrinami. 

Pirminiais duomenimis, asmuo greičiausiai yra lietuvis, kuris darbo reikalais lankėsi Italijoje.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, antradienio pavakarę vyras jau buvo Kaune. Jis pervežtas į Kauno klinikinę ligoninę. Šios atstovas plačiau situacijos kol kas nekomentuoja.

„Nenorime pažeisti paciento privatumo, kelti bereikalingos panikos, tad  kol kas susilaikome nuo bet kokių komentarų“, – teigė ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas. Jis minėjo, kad informacija bus pateikta tuomet, kai jau bus aiškios išvados, serga pacientas koronavirusu, ar ne.  

Mėginiai dėl koronaviruso tiriami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Atsakymas gaunamas per 7 valandas.

Primename, kad vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė po pirmadienį įvykusio Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pranešė, kad Vyriausybei siūloma prevencijos sumetimais dėl koronaviruso skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.

Antradienio duomenimis, dėl koronaviruso Lietuvoje stebimi 790 žmonių.

Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Ilmos Plynytės, žmonėms, kurie naktį miega ramiai ir pakankamai, tačiau atsibudę ryte vis tiek jaučiasi pavargę, patariama pasitikrinti geležies kiekį kraujyje.

„Kai trūksta geležies, sutrinka deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, todėl organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Dėl to atsiranda nuovargio ar silpnumo jausmas, o galiausiai gali išsivystyti mažakraujystė“, – paaiškina I. Plynytė.

Geležis svarbi ne tik energijai palaikyti. Kai šio elemento mūsų organizme trūksta, gali kamuoti ir galvos skausmas, plaukų slinkimas, pakitę skonio pojūčiai ar lūpų kampučių trūkinėjimas.

Svaigsta galva – trūksta kalio

Jeigu kartu su nuolatiniu nuovargiu papildomai jaučiamas raumenų skausmas ar širdies permušimai, tikėtina, jog organizme yra kalio stoka. Ignoruojant šiuos simptomus ir kalio trūkumą, gali grėsti net apalpimas.

„Apalpimas paprastai pasireiškia tada, kai organizmas išsenka, trūksta skysčių ir dėl to sutrinka smegenų veikla. Kadangi kalis yra svarbus tinkamai skysčių pusiausvyrai organizme, alpstame ir esant jo stygiui“, – išskiria priežastis farmacijos specialistė.

Pasak jos, pajutus staigų silpnumą, reikėtų gerti mineralinį vandenį, kuriame gausų ištirpusių druskų, tarp jų ir kalio. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad patalpoje būtų pakankamai oro ir smegenims netrūktų deguonies.

Per daug – pavojinga

Pagrindiniai geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušinio trynys, o kalio gausu šviežiuose vaisiuose bei daržovėse. Jei šių produktų jūsų virtuvėje mažai – svarbių elementų trūkumas labai tikėtinas.

Nuovargis yra ir vienas iš vitamino D trūkumo simptomų. Tačiau šio vitamino populiarumui augant, svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis jo kiekis pasireiškia panašiais ženklais kaip ir trūkumas. Todėl prieš vartojant papildus su šiuo vitaminu verta išsitirti. Pasak farmacininkės, visų svarbių elementų perdozavimas yra nemažiau pavojingas, kaip ir jų trūkumas, tad jaučiant rimtus negalavimus ir didelį nuovargį pirmiausia verta atlikti kraujo tyrimą.

„Geriant geležies preparatus gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Iš pradžių rekomenduojama geležies preparatus vartoti valgio metu, tačiau jei simptomai išlieka – būtina keisti preparato dozę“, – stebėti simptomus pataria I. Plynytė.

Jei medžiagų iš tiesų trūksta, geležies preparatus patariama vartoti ne tik kol hemoglobino koncentracija kraujyje taps normali, bet ir dar papildomai bent 3 mėnesius, kad susidarytų šio elemento atsargos. O jaučiant kalio stygių, rekomenduojama vartoti sudėtinius preparatus su magniu, tuomet organizmas geriau pasisavina trūkstamus elementus.

Maistas kaip vaistas

Pastaraisiais metais išpopuliarėjus sveikai gyvensenai, tapo įprasta pirmenybę teikti natūraliems, organiškiems ir mažiau apdorotiems maisto produktams. Sveika mityba turi didelę reikšmę gyvenimo kokybei ir sveikatai: vieni mitybą keičia norėdami pakoreguoti kūno formas, kiti – pagerinti savijautą, treti specialiomis dietomis saugosi nuo įvairių ligų. Dažnai nesutariama, ar valgiaraštį reikėtų papildyti vitaminais bei maisto papildais. Mitybos specialistų teigimų, tai priklauso ne tik nuo maisto, kurį valgome, bet ir nuo kiekvieno žmogaus organizmo bei savijautos.

Medikai pataria periodiškai atlikti pagrindinius kraujo, šlapimo tyrimus, stebėti savo savijautą, odą, plaukus, stengtis valgyti maistingą, šviežią maistą, maitintis reguliariai. Svarbu laiku pastebėti organizmo mums siunčiamus signalus. „Trūkstant naudingų medžiagų, kamuoja nuolatinis nuovargis, kuris apima vos atsikėlus, taip pat vargina raumenų skausmas, dažni peršalimai, kas mėnesį pasireiškiantis herpeso virusas, šerpetojanti oda, slenkantys, lūžinėjantys plaukai, nemiga. Tai nėra liga ir organizmo būklę nesunkiai galima pagerinti pakeitus mitybą, vartojant subalansuotus maisto papildus. Kai vitaminų ir mikroelementų pakanka, žmogus atgauna pusiausvyrą, gyvenimo džiaugsmą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Rūta Armonienė.

Anot jos, savo racioną patartina vertėtų nuolat papildyti įvairiais vitaminais, amino rūgštimis, tam tikrais periodais vartoti maisto papildus, stiprinančius imunitetą, gerinančius darbingumą, mažinančius rudeninės depresijos simptomus. „Papildus bei vitaminus galima pasirinkti pagal sezoniškumą, atsižvelgiant į metų laiką, tačiau geriausia vartoti subalansuotus maisto papildus, kuriuose yra visko, ko reikia ir reikiamomis dozėmis. Jei žmogus turi sveikatos problemų – jį vargina peršalimas, raumenų uždegimas ar sąnarių skausmai, galima rinktis specifiškai veikiančius preparatus“, – pataria vaistininkė. Maisto papildų nerekomenduojama vartoti valant organizmą ar badaujant.

Dauguma žino, ko jiems reikia

Pasiūloje esant tokiai gausybei produktų, dažnas maisto papildus renkasi remdamasis draugų ar artimųjų rekomendacijomis, įsiminusia reklama. Vaistininkė sako, kad tai nėra blogai, nes žmonės šiame informacijos amžiuje yra ganėtinai apsiskaitę, domisi savo sveikata. Dažniausiai į vaistinę klientai ateina jau žinodami, ko jiems reikia. „Galbūt jaunesniems, neturintiems laiko dažniau prireikia mūsų patarimo“, – sako vaistininkė R. Armonienė. Pasak jos, dažniausiai žmonės prašo konsultacijų dėl preparatų vartojimo instrukcijų bei kainų.

Išsirinkti reikalingus vitaminus ar papildus vaistininkas padeda išsiaiškinęs, ką žmogus valgo, ar maitinasi reguliariai ir pakankamai. „Galbūt jis valgo tik pietus ir vakarienę, nepusryčiauja. Taip pat klausiame, kokią dalį žmogaus maisto raciono sudaro daržovės, ar jis geria šviežiai spaustas sultis. Su kiekvienu žmogumi kalbamės individualiai“, – sako vaistininkė. Šaltuoju metų R. Armonienė pataria vartoti preparatų su ežiuole, multivitaminų su eleuterokokais – pagal poreikį. Pavyzdžiui, moksleiviams tinka vartoti protinę veiklą aktyvinančių, imunitetą stiprinančių, antidepresiškai veikiančių papildų. Svarbu atminti, kad preparatus su ežiuole galima vartoti ne nuolatos, o ciklais: 20 dienų vartoti, po to daryti 10-ies dienų pertrauką. Teisingai vartojami ežiuolės preparatai stimuliuoja kraujo ląstelių, atsakingų už imunitetą, gamybą ir sužadina organizmo atsaką.

Vaistininkė sako, kad vien su maistu gauti visų reikalingų medžiagų yra gana sudėtinga. „Valgome kasdien, taigi visų naudingų medžiagų, vitaminų žmogaus organizmui reikia nuolat. Viskas priklauso nuo žmogaus mitybos ir savijautos: maisto papildų nebūtina vartoti nuolat, tačiau organizmui geriau, kai jis pastoviai gauna to, ko jam reikia. Be papildų galima apsieiti, pavyzdžiui, vasaros ar rudens metu, jei valgome daugiau šviežių vaisių ar daržovių. Tačiau reikia prisiminti, kad šie vertingi būna ne visus metus, o žiemą jų vertė net perpus mažesnė. Maitintis taip, kad organizmui visiškai nieko netrūktų, įmanoma, bet sudėtinga“, – sako vaistininkė R. Armonienė.

Sveika gyvensena besidominti Lietuvos kino aktorė ir „Natural Pharmaceuticals“ ambasadorė Gražina Baikštytė sako, kad pirmieji pokyčiai turėtų prasidėti nuo savęs pažinimo ir mielai dalinasi 5 patarimais, kuriais pati vadovaujasi kiekvieną dieną.

1. Klausykitės savo organizmo

Anot aktorės, siekiant puoselėti gerą savijautą, pirmiausia reikia įsiklausyti į savo organizmą.

„Kiekvienas turi pats atrasti, ko jam reikia, kad kiekvieną dieną jaustųsi gerai, nestokotų energijos. Aš visada klausau savo organizmo – jis man pasako, kaip su juo elgtis, ką ir kiek valgyti“ – teigė G. Baikštytė.

Ji prisipažįsta – įpusėjus dienai kartais pritrūksta energijos, tačiau kavos gerti nepuola – pirmenybę teikia popietės miegui. „Jei jaučiu nuovargį, einu trumpam pamiegoti. Užtenka 20–30 minučių – ir vėl kupina energijos. Svarbu neperlenkti lazdos: jeigu pamiegu ilgiau nei 40 minučių, jaučiuosi dar blogiau“, – sakė G. Baikštytė.    

2. Prieš pusryčius išgerkite stiklinę vandens

G. Baikštytė išduoda – kiekvienas jos rytas prasideda stikline vandens: „Tai geras įprotis. Išgėrus stiklinę vandens, nuplaunamas visas virškinimo traktas, tonizuojamas skrandis. Geriu drungną, kambario temperatūros vandenį ir nemaišau jo su niekuo – nei su citrina, kaip daug kas pataria, nei su medumi. Tai labiau tinka mano skrandžiui“.    

Tuo tarpu kava G. Baikštytė nepiktnaudžiauja. „Ryte pusryčiaudama išgeriu puodelį kavos. Dieną kavą geriu retai – nebent energijos palaikymui, jei neturiu galimybės pasimėgauti pokaičio miegu. Ieškantiems alternatyvos kavai patariu gerti žaliąją arbatą – ji taip pat stimuliuoja organizmą“.

Beje, mėgstamą kavą aktorė gardina cinamono, imbiero miltelių, gvazdikėlių ir kardamono prieskonių mišiniu, kurį pati pasigamina namuose. „Tai ne tik suteikia subtilesnį skonį kavai, bet ir degina riebalus bei ypač tinka turintiems žemą spaudimą“, – patarimais dalinosi aktorė   

3. Maitinkitės saikingai ir visavertiškai

Žinoma kino aktorė sako, kad jokių valgymo ar maisto derinimo principų ji nesilaiko, svarbiausia – saikas. 

„Niekada nesu atsisakiusi jokių produktų, nes manau, kad kur kas svarbiau yra maitintis saikingai, o ne save varžyti. Negaliu suvalgyti daug vienu metu – organizmas man pats pasako, kad geriau po nedaug, bet dažniau“, – prisipažino G. Baikštytė. 

Maitinantis aktorei svarbu ir visavertiškumas. „Organizmas reikalauja vitaminų, todėl nuolat vartoju vaisius ir daržoves bei natūralius maisto papildus – vitamino C, magnio + B6, multivitaminų tabletes“, – kalbėjo G. Baikštytė.        

Kiekvienam produktui savas laikas – vitaminus moteris geria tik iš ryto ir griežtai laikosi režimo – kiekvieną rytą, 10–15 minučių po valgio. Egzotinius vaisius G. Baikštytė taip pat renkasi tik pirmoje dienos pusėje ir stengiasi jų nevalgyti vėlai vakare. 

4. Atraskite mėgstamą sporto šaką

Žinoma Lietuvos moteris pripažįsta, kad sporto klubai – ne jai. „Anksčiau eidavau į sporto salę, tačiau ilgainiui supratau, kad lankytis masinėse vietose, kur tenka sportuoti su nepažįstamais – ne man. Todėl renkuosi sportą namie, – teigė G. Baikštytė. – Kad pamiltum sportą, reikia atrasti tai, kas prie širdies – kai veikla maloni, tai ir motyvacija didesnė.“

Jau daug metų aktorė namie atlieka „Body Flex“ kvėpavimo pratimus. „Jaučiu teigiamą poveikį – tai stiprina pilvo, nugaros, stuburo raumenis, dailina apimtis. Ypač tinka dirbantiems sėdimą darbą“, – sakė ji.

5. Nugalėkite blogus įpročius

G. Baikštytė pripažįsta, kad norint gerai jaustis, svarbu atsikratyti to, kas kenkia blogai savijautai.

„Mane ypač paveikia stresas ir nuovargis, kartais nuo to sutrinka net virškinimas. Tačiau didžiausias mano geros savijautos priešas – bloga nuotaika. Žinau, kad tam visada yra priežastis. Blogos savijautos priežastis gali būti per daug kaloringas maistas. Jei atsikeliu ryte ne ta koja iš lovos, iš karto pradedu galvoti, ką vakar vakare valgiau“, – sakė ji.

Anot aktorės, vienas tokių kenkėjų jai – sūris. „Labai mėgstu sūrį, o jis – kaloringas, todėl jei suvalgau per didelį kiekį, atsikeliu apsunkusi, blogos savijautos. Maistas labai svarbus savijautai, todėl turime stengtis nugalėti blogus savo įpročius“, – mintimis dalinosi G. Baikštytė.  

Aktorė Jennifer Lawrence (Dženifer Lorens) byuvo rimtai sunegalavusi prieš savo naujo filmo „Joy“ premjerą sekmadienio vakarą, pranešė amerikiečių žiniasklaida.

Nors pribloškiančiu ilgu baltu apdaru pasipuošusi aktorė žengdama raudonu kilimu Niujorke nerodė jokių negalavimo ženklų, pasirodo, dar prieš kelias valandas ji tikrai nebūtų galėjusi stoti prieš kameras.

Pasak „New York Post“, Jennifer tą dieną dėl ligos teko atšaukti keletą susitikimų, tačiau jai pavyko atvykti į sekmadienio premjerą.

„Ji sirgo ir vėmė“, – sakė vienas šaltinis laikraščiui.

Nors, pasak J.Lawrence artimo šaltinio, puošnaus renginio metu jis vis dar buvo gana silpna, pirmadienį žvaigždė „jautėsi daug geriau“.

Jau ne pirmą kartą 25 metų aktorei tenka sukaupus jėgas slėpti savo negalavimus. Prieš pat filmo „Bado žaidynės. Ugnies medžioklė“ (The Hunger Games: Catching Fire) premjerą Los Andžele 2013 metais Jennifer dėl pilvo skausmų buvo patekusi į ligoninę.

Nors dabar Jennifer gal ir jaučiasi dar ne visai stipri, yra kas jai visada pakelia ūpą, tai dainininkė Adele (Adel). „Oskaru“ apdovanota aktorė lapkričio 15 dieną stebėjo dainininkės koncertą Niujorko salėje „Radio City Music Hall“, kuris jai paliko didelį įspūdį. Savo mėgstamą dainininkę ji net yra palyginusi su kalėdiniu patiekalu.

„O, Dieve! Baikit, aš tuoj pravirksiu“, – sakė ji Garrettui (Garetui) iš „Z100“. – Tuoj apsipilsiu ašaromis apie tai kalbėdama. Man jau bėga seilės“.

„Adele yra daugelio pripažįstama geriausia. Niekada nemačiau nieko panašaus per visą savo gyvenimą. Buvau restorane ir tariau: „tie briuseliniai kopūstai yra tokie pat skanūs kaip Adele dainavimas“, o padavėjas nustebęs padėkojo“, - pasakojo ji.

Lietuvos medikai ir vaistininkai artėjančioms Joninėms jau pasirengę. Jų teigimu, po vasaros švenčių, į gydymo įstaigas ir vaistines užsuka ne tik žmonės su sveikatos problemomis, bet, deja ir užplūsta gausus būrys, apsinuodijusių alkoholiu, patyrusių sužalojimus ar kitas traumas būnant neblaiviems. Sveikatos specialistai primena, kad alkoholio vartojimas šiltuoju metų laiku yra itin pavojingas, todėl ragina savo sveikata pasirūpinti iš anksto.

Statistika byloja, kad 2014 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,7 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai 0,2 litro mažiau nei 2013 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai 147 mažiau negu 2013 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardio­miopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų. Deja, viena iš progų pagalvoti ir pamatyti alkoholio vartojimo žalą mūsų šalyje yra šventinės nedarbo dienos ir taip vadinami „ilgieji“ savaitgaliai. Viena iš tokių švenčių bus naktį iš antradienio į trečiadienį minimos Joninės.

„Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje, bet kurios šventės „pažymėjimas“ neįsivaizduojamas be alkoholinių gėrimų, o dėl to visų pirma labai kenkia geriančiojo sveikata. Bet koks alkoholio vartojimas, ypač ilgalaikis, yra pavojingas sveikatai, todėl gausaus alkoholio vartojimo reikia vengti net ir švenčių metu. Kuo ilgiau ir kuo daugiau žmogus vartoja alkoholio, tuo ryškesni visų jo organizmo sistemų pokyčiai“, – pastebėjo šeimos gydytoja Raimonda Gabrinaitytė.

Medikės teigimu, vartojant alkoholį, pirmiausia pakinta žmogaus psichinė būklė, vėliau sutrinka ir kitos organizmo funkcijos: išsiplečia kraujagyslės, sutrinka vandens ir elektrolitų balansas. „Alkoholis, vartojamas net nedideliais kiekiais, nuodija kepenis, kenkia širdžiai, kasai, centrinei nervų sistemai. Ypač pavojingas alkoholio vartojimas šiltu oru. Tokiu būdu netenkama daug skysčių, gali atsirasti kraujotakos sutrikimų, gali varginti galvos skausmai, kyla insulto ar infarkto grėsmė“, – pabrėžė R. Gabrinaitytė.

Apie alkoholio žalą gydytojams antrina ir vaistininkai. Vaistininkė Jūratė Švarcaitė atkreipė dėmesį, kad, išgėrus alkoholio, šilumos smūgio tikimybė padidėja net 15 kartų. Be to, alkoholis skatina inkstus šalinti skysčius – kūnas netenka dar daugiau vandens ir mineralinių medžiagų. Tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus, atsirasti širdies nepakankamumo požymių. Tad susigundantiems per karščius vartoti alkoholį,  rekomenduojama gerti daug nealkoholinių skysčių. Tam ypatingai tinka mineralinis vanduo.

Be išvardintų grėsmių sveikatai, alkoholio vartojimas taip pat yra viena pagrindinių nuskendimų atviruose vandens telkiniuose priežasčių. „Ilgųjų savaitgalių šventes daugelis praleidžia prie vandens telkinių atsipalaiduodami ir vartodami alkoholinius gėrimus. Dažnai gaivinamasi alumi ar alkoholiniais kokteiliais, todėl svarbu nepamiršti, kad per karščius alkoholį organizmas pasisavina greičiau, nes tuomet greitėja medžiagų apykaita. Žmogus greičiau apgirsta, o, apsvaigus nuo alkoholio, darosi sunkiau įvertinti savo galimybes ir jėgas, tad, besimaudant kyla pavojus patirti galvos, stuburo traumas, nuskęsti – įspėjo šeimos gydytoja.

„Tam, kad vasaros šventės praeitų be sveikatai žalingų padarinių, patartina apskritai vengti alkoholio, jei jis vartojamas, svarbu nepamiršti pavalgyti ir kartu gerti daug vandens ar kitų nealkoholinių gėrimų – taip sulėtinamas alkoholio įsisavinimas bei sumažinama kūno dehidratacijos rizika“, – patarė vaistininkė J. Švarcaitė.

Jos teigimu, po šventinių dienų, ilgųjų savaitgalių, vaistinėse ženkliai pagausėja pacientų, kurie teiraujasi kaip „gydyti“ pagirias ar apsinuodijimą. „Žinoma yra įvairių „liaudies“ patarimų ir ‚receptų. Svarbiausia rekomendacijos , jeigu šventės metu padauginote ir ryte skauda galvą, gerti daug vandens. Svarbiausia jokiu būdu „nesigydyti tuo, nuo ko susirgai“. Taip pat svarbu yra žinoti, kad negalima vartoti alkoholio su energiniais gėrimais ir kai kuriais vaistais dėl itin sunkių šalutinių poveikių organizmui. Iškilus klausimams, esant sunkesniems negalavimams visada ateikite į vaistinę, kur vaistininkas visada duos profesionalų patarimą. “, – pažymėjo vaistininkė.