Viliuje griūvančių tiltų kaip ir nėra, tik dviejų būklė prastoka – Kazbėjų tiltas uždarytas visiškai, o Valakampių tiltu automobiliai vis dar važiuoja. „Po ekspertų išvadų buvo apribotas eismas pirmose juostose, nes jos labiausiai pažeistos. Šiuo metu rengiamas projektas ir tikimės taip pat šiais metais pradėti remonto darbus“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas.

Remonto Lietuvoje reikia bent 109 tiltams.

„Jie tikrai nėra avarinės būklės, jie yra blogos būklės. Eismas per juos yra saugus ir tikrai juos galima eksploatuoti ir naudoti, tiesiog vertiname, kad artimiausiu metu jiems yra reikalingas papildomas dėmesys“, – aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau pernai ne vienas blogos būklės tiltas griuvo. Vienur problemų kilo ant jau tvarkomų tiltų, kiti griuvo dėl avarinės būklės. Ryškiausios tiltų griūtys užfiksuotos Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose ir Žiežmariuose. Specialistai aiškina, kad kaltos transporto apkrovos.

„Tilte neatsiranda pažeidos per vieną dieną. Jos atsiranda palaipsniui“, – atrodytų, akivaizdų dalyką pabrėžė VILNIUS TECH profesorius Darius Bačinskas.

Tačiau LAKD ramina, kad visi griūvantys tiltai – maksimaliai apsaugoti.

„Mes siauriname važiuojamąją dalį nukreipdami automobilius labiau į tilto ar viaduko centrinę dalį – tai pirmoji priemonė. Antroji priemonė, jau įsivertinus, kaip minėjau, srautus laikančias konstrukcijas, yra įvedami apribojimai“, – sprendimus vardijo M. Gedaminskas.

Kad sovietinė infrastruktūra pavojaus aplinkiniams nekels, žada ir Vilniaus savivaldybė: „Tiltų priežiūra yra vykdoma nuolatos. Šiais metais einamąjį remontą planuojame atlikti trims tiltams, taip pat kitų tiltų, kurių būklė, matome, blogėja, pradėti rengti projekto darbai, kad neatsitiktų taip, kad atėjus laikui mes dar nebūsime pasiruošę“, – sakė A. Visockas.

Tilte neatsiranda pažeidos per vieną dieną. Jos atsiranda palaipsniui.

Tačiau specialistų tokios žinios nenuramina, jie mato vieną išeitį – griauti senus ir statyti naujus: „Jeigu mes ribosime eismą, tai – trumpalaikis poveikis, nesvarbu, vis tiek eismas vyks. Arba mes jį turime visiškai uždaryti, arba turime sutvarkyti. Mano nuomone, išeitis vienintelė – tvarkyti“, – įsitikinęs „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.

Tik kažin, ar tam pinigų turime.

„Jeigu aš turiu seną automobilį, visąlaik noriu naujo, bet neturiu pinigų. Čia yra lėšų paskirstymo klausimas, galbūt dabar galima būtų apsiriboti ir su mažesnėmis apkrovomis“, – svarstė profesorius D. Bačinskas.

Tačiau savivaldybės tikina, kad pinigų nei tiltams, nei kitiems keliams pakankamai neatsiranda: „Mes vis pasigendame susisiekimo infrastruktūros plėtros fondo, kuris yra žadamas ir kuris vis tik neatsiranda“, – piktinosi Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė.

Užtat LAKD tikina, kad savivaldybėms skųstis nereikėtų, mat bent jau tiltams dėmesio kasmet skiria vis daugiau. „2023 m. Lietuvoje suremontuota arba rekonstruota aštuoniolika tiltų, o šiais metais planuojama, kad bus vykdomas dar 30 tiltų ir viadukų (remontas)“, – skaičiavo M. Gedaminskas.

Savivaldybių atstovai atkerta, kad planuojamų darbų nepakanka, mat tvarkomi tik tie tiltai arba keliai, kurių būklė – kritinė. „Tačiau nedaroma tai, kas iš tikrųjų labai svarbu – žvyrkelių asfaltavimas, tvarkymas kelių, kurie yra ekonomine prasme labai svarbūs“, – sakė R. Žakaitienė.

LAKD pripažįsta, kad 2017–2018 m. finansavimas tiltams buvo per mažas, mat jų tvarkymui vidutiniškai buvo skirta apie 9 mln. eurų. Šiemet LAKD žada pasitaisyti ir tiltams skirti beveik 60 mln. eurų.