Tai Eltai patvirtino teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.

„Ikiteisminio tyrimo teisėja nutarė prokuroro prašymą tenkinti ir pratęsė įtariamajam paskirtosios kardomosios priemonės – suėmimo terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 24 dienos iki kovo 24 dienos“, – nurodė G. Janonis.

Teismo posėdis dėl kardomosios priemonės taikymo Š. Stepukoniui vyko nuotoliniu būdu.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas per 20 dienų gali būt apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Anksčiau Š. Stepukonis buvo suimtas 14 dienų.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š. Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

Privalomi formalumai

Netrukus turėjo baigtis dar rugpjūčio pabaigoje to paties Kauno apylinkės teismo trims šios bylos įtariamiesiems – Lukui Ščerbinskui, Tadui Mučinskui ir Juozui Minkevičiui skirtas trijų mėnesių suėmimas. Prie pabaigos artėjo ir spalio pabaigoje tik vienam mėnesiui, o ne dviem, kaip prašyta, Karoliui Kavaliauskui pratęstas suėmimo terminas.

Šiandien minėtame teisme buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė vėl prašė pratęsti visos minėtos ketveriukės suėmimą dar dviem mėnesiams – kad perdavus, kaip planuojama, šių metų pabaigoje šią bylą teismui, dar liktų laiko spręsti tolesnį klausimą dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems ir pačiam teismui.

Teisėja Sigita Kazlauskienė, nagrinėjusi prokurorės prašymus pratęsti J. Minkevičiaus ir K. Kavaliausko suėmimus dar dviem mėnesiams, juos tenkino pilnai.

Tokius pačius prašymus dėl L. Ščerbinsko ir T. Mučinsko nagrinėjusi teisėja Vaiva Nevardauskienė, baigiantis darbo dienai, pratęsė dviem mėnesiams ir šių įtariamųjų suėmimus. 

Taigi, Kauno apylinkės teismas šiandien tenkino visus keturis prašymus dėl suėmimų pratęsimų.

Didesnė problema

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, su didesnėmis problemomis susidurta dėl šios bylos nukentėjusiųjų, kurie, pagal nusikalstamo pasaulio taisykles, nelinkę bendrauti su teisėsauga.

Pavyzdžiui, Rytis Sadauskas, laikomas pagrindiniu šio išpuolio taikiniu, atvykęs tada pats į Kauno klinikas, nes iš įvykio vietos ten greitosios medikų buvo nuvežtas tik Egidijus Smailys, buvo linkęs teigti, kad nukentėjo per eismo įvykį.

Kaip jau rašyta, Tadas Petrošius, grįžęs pasibaigus savaitgaliui po trumpalaikės išvykos į namus į bausmės atlikimo vietą Alytaus kalėjime, vietiniams pareigūnams teigė, kad šiems užkliuvę jo sužalojimai yra esą buityje patirta trauma.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Kaip jau rašyta, po tokios minėtų nusikalstamo pasaulio atstovų pozicijos į pagalbą šioje byloje pasitelkti teismo medicinos ekspertai. Šių paprašyta įvertinti R. Sadausko ir kartu su juo tą vidurdienį restorano lauko terasoje sėdėjusių ir taip pat nukentėjusių asmenų sužalojimus pagal medicinos dokumentus, užpildytus po jų apžiūrų.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kartu su minėtais asmenimis tada buvusi moteris nuo užpuolikų bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau vienas iš išpuolio dalyvių pagrasino sulaužyti jai nosį.

Nukentėjo tada, kaip jau rašyta, ir vienas iš įtariamųjų dalyvavus šiame išpuolyje – Vitalijus Zakrževskis, kuriam teisėsaugininkams nežinomu įrankiu buvo sužalota gerklė.

Iškalbingas šleifas

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, po išpuolio Laisvės alėjoje teisėsaugininkai vėl grįžo prie 2018-ųjų rugpjūčio išpuolio Nuokalnės gatvėje, per kurį buvo apšaudytas automobilis „BMW X5“, kurį vairavo galimas įtariamasis įvykių Laisvės alėjoje organizavimu.

Per minėtą įvykį Nuokalnės gatvėje, tik laimingo atsitiktinumo dėka, nesunkiai į koją buvo sužalota šio asmens mažametė dukra.

Yra duomenų, kad būtent rugpjūčio 25-osios įvykiai Laisvės alėjoje yra įsisenėjusio konflikto, susijusio su minėtu išpuoliu Nuokalnės gatvėje, tęsinys.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, sužalotos mažametės „BMW X5“ keleivės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimų, nes tokių planų šeima neatsisako.

Tiesa, ar galų gale apsispręsta atnaujinti minėtą ikiteisminį tyrimą dėl „BMW X5“ apšaudymo, kuriame įtariamuoju buvo R. Sadausko aplinkai priskiriamas V. N., laikoma paslaptyje.

Besislapstančių padaugėjo?

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, turi teisėsaugininkai klausimų R. Sadauskui ir dėl už mėnesio po įvykių Laisvės alėjoje sudegusio namo Kauno rajone – Vijūkuose, kuriame, kaip jau rašyta, gyveno vieno iš įtariamųjų surengus minėtą išpuolį brolio šeima. Tačiau prisišaukti R. Sadausko, linkusio teigti, kad jis – užsienyje, į apklausą nepavyksta.

Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Minėtame ikiteisminiame tyrime dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu įtarimas lig šiol niekam nepareikštas. Galimai ir dėl jau minėtos priežasties. Nes, kaip paaiškinta, šis ikiteisminis negali būti sujungtas su išpuolio Laisvės alėjoje byla, nors nukentėjusieji per gaisrą įsitikinę, kad tai buvo kerštas už tai, nes toje pačioje byloje tas pats asmuo būti nukentėjusiuoju ir įtariamuoju negali.

Nerasti lig šiol ir likę trys įtariamieji, kurie, sulaikius įtariamus jų bendrininkus, o kitiems patiems atvykus į policiją, tada pasislėpė.

Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J. Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

„Teisėjų kolegija nesutiko su gynybos argumentais, kad nuteistajam negali būti skirtas suėmimas, nes jis netrukus atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir akcentavo, kad byloje dar nėra galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo dėl nuteistojo kaltės ir bausmės“, –  rašoma teismo pranešime.

Taip pat pažymėta, kad pagal ankstesnį nuosprendį suėmimas J. Meliui turėjo būti taikomas iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra – iki tol, kol bus išnagrinėti apeliaciniai skundai.

„Todėl vien nuteistojo prašymas pradėti atlikti jam paskirtą, bet dar negalutinę bausmę negali pakeisti ankstesnio teismo sprendimo ir apriboti teismo teisės paskirti suėmimą, kai yra suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos“, – pabrėžiama pranešime.

2019 metų kovo gale Sausio 13-osios bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvusiam sovietų karininkui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis ir pradėjo atlikinėti.

Kadangi į bausmės terminą įeina ir laikas, kurį J. Melis praleido suimtas – nuo 2014-ųjų kovo vidurio, šį ketvirtadienį jis bus jau atlikęs visą jam paskirtą bausmę.

Sulaukus apeliacinių skundų, Sausio 13-osios bylos ėmėsi Apeliacinis teismas, sprendimas joje turėtų būti skelbiamas kovo 31 dieną.

Skunde prokurorai prašo J. Meliui skirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tad ir suėmimo pratęsimo jie teismo prašė tam, kad būtų užtikrintas tokio nuosprendžio vykdymas, jei prokurorų argumentai teismą įtikintų.

Anot prokurorų, J. Melis yra užsienio šalies pilietis, todėl paleistas į laisvę gali pasislėpti nuo griežtesnės bausmės.

Pats nuteistasis ir jo gynėjai su prokurorų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba skirti su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę.

J. Melis 2014-ųjų kovą buvo sulaikytas, kai vyko per valstybės sieną.

Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti pernai rugsėjo viduryje.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė pernai vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

J. Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvavo ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Kaip BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė, teismas patenkino prokuroro Šarūno Astrausko prašymą ir pratęsė suėmimą trims mėnesiams nuo liepos 14 dienos.

Penktadienį vykusio posėdžio metu prokuroras teigė, kad skyrus švelnesnę kardomąją priemonę, kaltinamasis gali slėptis nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

„Manau, kad šių pagrindų buvimą iš esmės sąlygoja nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, jų padarymo aplinkybės (...) Šios veikos buvo kruopščiai planuojamos, jos nebuvo atsitiktinės“, – teigė Š. Astrauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad G. Beržinskas gamino savadarbius sprogmenis iš medžiagų, kurias galima įsigyti „tiek prekybos centruose, tiek internetu“, moka tai daryti, sulaikymo metu turėjo daugiau paruoštų sprogmenų savo namuose ir į internetą įkėlė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad nepavykęs sprogimas – ne pabaiga.

Pats kaltinamasis ir jam atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika teismo prašė skirti intensyvią priežiūrą.

G. Beržinskas teismą tikino neketinantis vykdyti naujų nusikaltimų ir teigė, kad jam prieš du mėnesius buvo diagnozuota liga, tad švelnesnė kardomoji priemonė reikalinga geresnei sveikatos priežiūrai užtikrinti.

Šiuo metu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso, ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, užtikrinimui.

Teismo teigimu, tai, kad kaltinamajam už jam inkriminuojamas veikas gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės, leidžia manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bandyti jų išvengti ir slėptis nuo teismo.

Anot teismo, nors G. Beržinskas anksčiau nėra teistas, studijuoja ir turi gyvenamąją vietą, tačiau nusikaltimų, kuriais jis įtariamas, pobūdis, pavojingumas ir pakankamai ilgas jų padarymo laikotarpis suteikia pagrindą manyti, kad jis gali daryti ir naujas nusikalstamas veikas.

„Šiuo metu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso, ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, užtikrinimui“, – pranešė teismas.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

1999 metais gimęs G. Beržinskas kaltinamas pernai spalio 6 dieną prie pastato Vilniuje J. Balčikonio gatvėje, kur įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union“, sienos palikęs savadarbį sprogmenį bei juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurškęs užrašus „FK DIVISION“, „SIEGE“ ir svastikos ženklą.

Jis buvo sulaikytas spalio 15 dieną per specialią operaciją, kurioje dalyvavo „Aro“ pareigūnai. Jo namuose rasta bei iš neteisėtos apyvartos išimta jau paruošta sprogdinti didelės galios sprogstamoji medžiaga ir cheminės medžiagos, iš kurių galima pagaminti savadarbį didelės sprogstamosios galios mechanizmą.

Per kratas taip pat rastas tinkamas šaudyti savadarbis šaunamasis ginklas bei C kategorijos ginklo dalis, ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistinė ir nacionalsocialistinė literatūra bei simbolika.

Teisėsaugos duomenimis, vaikinas save priskiria ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų „Feuerkrieg Division“ grupuotei.

Pirmasis posėdis šioje baudžiamojoje byloje numatytas rugpjūčio 31 dieną.

25 metų Šiaurės Airijos gyventojui Maurice'ui Robinsonui (Morisui Robinsonui), dar vadinamam Mo, šeštadienį buvo pateikti kaltinimai dėl 39 migrantų netyčinio nužudymo, taip pat sąmokslo vykdyti prekybą žmonėmis, sąmokslo prisidėti prie nelegalios migracijos ir pinigų plovimo, nurodė Esekso policija.

Tuo metu, kai liūdinčios šeimos Vietname meldėsi už savo dingusius sūnus bei dukteris, o kai kurių dingusiųjų tapatybės buvo paskelbtos internete, į šiaurės rytus nuo Londono esančiame Čelmsforde prieš teismą vaizdo tiltu stojęs M. Robinsonas jokio pareiškimo nepadarė.

Lapkričio 25 dieną jis turėtų atsakyti į jam pareikštus kaltinimus Londono Old Beilio teisme.

Policija iš pradžių manė, kad trečiadienį Esekso grafystėje vilkiko priekaboje-šaldytuve aptiktos aukos – aštuonios moterys ir 31 vyras – buvo kinai, tačiau vėliau su pareigūnais susisiekė keletas vietnamiečių šeimų, išreiškusių susirūpinimą, kad tarp žuvusiųjų gali būti jų giminaičių. Pirminė informacija buvo paneigta, ir dabar manoma, kad daugumą aukų sudarė vietnamiečiai.

Gedulas Vietname

Šis tragedija dar kartą atkreipė dėmesį į siaubingus pavojus, su kuriais gali susidurti geresnio gyvenimo Europoje ieškantys nelegalūs migrantai, ir vėl sukėlė diskusijas Britanijoje, kaip išvengti panašių nelaimių ateityje.

Jungtinėje Karalystėje pradėtas tyrimas dėl 39 žmonių nužudymo yra didžiausias nuo tada, kai tyrėjai atliko tyrimą dėl 52 gyvybes nusinešusių  2005 metų liepos 7-osios mirtininkų sprogdinimų Londone.

Pareigūnai pradėjo rinkti DNR mėginius iš dviejose skurdžiose Vietnamo provincijose gyvenančių šeimų, kurių artimieji, kaip manoma, galėjo atsidurti tarp 39 žuvusiųjų.

Vietnamo pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Britanija išsiuntė dokumentus, turinčius jiems padėti atlikti nelengvą užduotį – nustatyti tikrąsias žuvusiųjų tapatybes, kadangi dauguma migrantų veikiausiai turėjo padirbtus pasus.

„Jungtinės Karalystės pareigūnai atsiuntė mums keturis komplektus aplankų, susijusių su mirtimis Esekso sunkvežimyje... tapatybių nustatymo koordinavimui“, – sakė Vietnamo užsienio reikalų ministro pavaduotojas Bui Thanhis Sonas (Bui Tanis Sonas).

Vietnamo užsienio reikalų ministerija renka informaciją apie įtariamas aukas, iš kelių šeimų paimta plaukų ir kraujo mėginių, sakoma pranešime.

Jungtinės Karalystės pareigūnai šeštadienį Dubline suėmė dar vieną su šia byla siejamą asmenį. Tuo metu trys anksčiau šioje byloje suimti asmenys buvo paleisti už užstatą.

Manoma, kad šeštadienį Dubline sulaikytas asmuo yra iš Šiaurės Airijos ir eina trečią dešimtį, nors oficialiai informacija apie jo tapatybę neskelbiama.

Už griežtesnę sienų apsaugą per 2016 metų „Brexit“ referendumo kampaniją pasisakęs britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pirmadienį pasirašė užuojautų knygoje ir padėjo gėlių į rytus nuo Londono esančiame Greiso mieste, kur buvo rastas sunkvežimis.

Vidaus reikalų ministrė Priti Patel turėtų atsakinėti į parlamentarų klausimus, susijusius su šia byla.

Ši tragedija sukrėtė ištisas bendruomenes vidurio Vietname, kur gedinčios šeimos laukia kokių nors žinių apie dingusius savo artimuosius.

Vietnamo žiniasklaida informavo, kad 24 sunkvežimyje rasti žuvusieji gali būti vietnamiečiai, nors pareigūnai šio skaičiaus nepatvirtino.

Iš centrinės Vietnamo dalies į Britanija nelegaliai išvažiuoja nemažai migrantų, ieškančių geresnio gyvenimo užjūryje.

Migrantai iš Vietnamo dažnai nelegaliai dirba manikiūro salonuose arba pogrindiniuose kanapių ūkiuose. Paprastai jie būna nemažai įsiskolinę ir darbdavių išnaudojami.

Tokį sprendimą teismas priėmė praėjusią savaitę, BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

A. Paleckis nelaisvėje laikomas nuo pernai spalio.

Teisėsauga praėjusių metų gruodį paskelbė atliekanti tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtarimai pateikti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui A. Paleckiui.

Tąkart pranešta, kad suimta yra ir daugiau asmenų, tačiau jų tapatybės neatskleistos.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis anksčiau sakė, kad Rusijos žvalgybos organizacijai įtariamų šnipinėjusių asmenų veikla „buvo nusitaikiusi į visuomenei jautriausias vietas, tarp kurių yra ir vadinamoji 1991 metų sausio 13-osios byla“.

2012 metais A. Paleckis buvo nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą. Taip teismas įvertino 2010 metais jo pasakytus žodžius: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus.“

2008 metais įsteigtas Socialistinis liaudies frontas bei jo buvęs vadovas A. Paleckis ne kartą minėti viešose Lietuvos žvalgybos ataskaitose dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Žvalgyba yra vadinusi Socialistinį liaudies frontą Rusijai palankia politine partija, rašiusi apie partijos atstovų dalyvavimą prieš JAV ir NATO nukreiptose prorusiškose propagandinėse akcijose.

Teismo posėdžiai įvyko praėjusią savaitę, BNS sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.

Trys Lietuvos piliečiai įtariami už atlygį šnipinėję Rusijai. Jie įtariami teikę informaciją apie karinius ir strateginius objektus pagal Rusijos žvalgybų tarnybų užsakymą.

Įtariamieji suimti vykdant du atskirus ikiteisminius tyrimus. Du asmenys sulaukė įtarimų viename tyrime, vienas – kitame.

Pirmajame tyrime įtarimai pateikti Šiauliuose gyvenančiam civiliui tarnautojui, anksčiau dirbusiam Lietuvos karinėse oro pajėgose, ir Lietuvos piliečiui, turinčiam nuolatinį leidimą gyventi Rusijoje.

Antrajame ikiteisminiame tyrime įtariamas civilis Lietuvos pilietis, už atlygį teikęs informaciją apie karinius objektus, susijusius su kariniu jūrų laivynu.

„Tyrimo metu atlikta dešimtys kratų, surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad tie veiksmai buvo atliekami už atlygį Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijai“, – yra sakęs Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Rolandas Kiškis.

Tyrimą Lietuvos teisėsauga pradėjo pagal karinės žvalgybos informaciją.

Įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

„Nepaisant to, kad šnipinėjimo veika vykdyta teikiant neįslaptintą informaciją ir sulaikyti asmenys neturėjo būtinybės turėti leidimų dirbti su įslaptinta informacija, tačiau tai nepaneigia pačios šnipinėjimo veikos pavojingumo ir grėsmės valstybės saugumui“, – yra sakęs Karinės žvalgybos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas.

„Žala padaryta vien pateikus reikšmingus duomenis“, – savo ruožtu sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas R. Kiškis.

Anot karinės žvalgybos vadovo, taip pat rinkta informacija apie kitus galimus užverbuoti asmenis.

Anot prokuratūros, iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėję. Penki asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.