Kalėjimo prižiūrėtojų pareigybių aprašymuose nenurodyta, kad pareigūno prievolė visais jam prieinamais būdais skatinti kalinius pabėgti. Taip pat nenurodyta, kad, kaliniams atsisakius pabėgti, galima pabėgimo planą kurstyti pinigais, siūlyti pašalinti grotas ir pan.
Faktas. Teisėja kalėjimo pareigūnus išteisino, nes, anot jos, jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (Patikslinimas: tokio pareigūnų elgesio motyvas buvo sukompromituoti kalėjimo vadovybę ir pakeisti ją sau priimtinesne).
Faktas. Peripetijos kalėjime panašios į absurdo literatūros klasiką, kai (perfrazavus D. Charmsą) nebeaišku, ar policininkas slepiasi už krūmo ir tyko pro šalį einančio nusikaltėlio, ar nusikaltėlis slepiasi už policininko ir tyko pro šalį einančio krūmo.
Faktas. Peripetijos kalėjime yra realios, aprašytos „Kauno dienoje“ (publikacija „Nepavykusio perversmo Pravieniškėse byla...“).
Ne mažiau absurdiškai atrodytų, jei kaliniai kreiptųsi į kalėjimo vadovybę dėl jų atžvilgiu galimai panaudoto mobingo – naudojantis tarnybine padėtimi bandymo išstumti iš kaliniams įprastos aplinkos.
Karikatūriškus svarstymus apie mobingą (tai iki šiol nėra teisiškai apibrėžta sąvoka) skatina dažnos pastangos daug kur įžvelgti kyšančius mobingo skvernus, užmirštant, kad mobingas yra užbaigto solidaus kostiumo visuma.
Pasirodo, mobingą galima patirti net besiilsint sanatorijoje. Apie tai viešai pasakojo vienoje gydykloje besigydžiusi moteris, anot kurios, jai teko susidurti su „mobingu pacientui“.
Atsitinka taip, kad čiumpi už įtariamo mobingo skverno, bet nutveri velniai žino už ko.
