Vyrui ir jo vadovautai įmonei pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei mokesčių išvengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, verslininkas taip pat kaltinamas ir dokumentų klastojimu, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Pasak FNTT, manoma, kad per pusantrų metų gautas beveik 427 tūkst. eurų siekiančias pajamas jis bandė nuslėpti apgaulingai tvarkydamas įmonės apskaitą – paslėpdamas įspūdingą kiekį sąskaitų faktūrų, transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, įplaukas ir išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų ir kt.

Skaičiuojama, kad dėl to į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 191 tūkst. eurų mokesčių.

Taip pat įtariama, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti atsakomybės kaip įmonės vadovas, suklastojo dokumentus, kurių pagrindu atleido save iš direktoriaus pareigų ir juo paskyrė įmonės akcininką, Ukrainos pilietį.

Tyrimo duomenimis, suklastojęs tariamo naujojo vadovo parašą, kaltinamasis galbūt suklastojo priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo neva naujam įmonės direktoriui perduodami įmonės dokumentai. Įtariama, kad kaltinamasis išrašė sau įgaliojimą veikti įmonės vardu.

Vykdant ikiteisminį tyrimą, laikinai buvo apribota teisė į kaltinamojo turtą, kurio vertė – per 236 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už dokumentų klastojimą – iki trejų metų.