„Lietuvoje turime sukaupę ilgą patirtį nuo pat veiklos pradžios prieš beveik 30 metų. Nuolat stebime, kaip keičiasi mūsų klientų įpročiai, bendradarbiaujame su šimtais Lietuvos tiekėjų ir kartu analizuojame, kokių prekių pasiūla būtų patraukliausia ir aktualiausia būtent mūsų klientams, nes tik jiems ji ir yra kuriama. Galiu drąsiai pasakyti, kad visą prekių asortimentą, kurį matote mūsų parduotuvių tinkle, atrenka ne prekes užsakantys komersantai, o patys pirkėjai“, – sako V.Drulienė.

Kiekvienoje šalyje – unikalus asortimentas

„Maximos“ parduotuvės veikia Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Parduotuvės konceptą, klientų aptarnavimo standartą, net reklamines kampanijas perkelti į kitą šalį galima gana lengvai ir šie sprendimai dažniausiai veikia sėkmingai, tikina V.Drulienė, tačiau asortimentas, kuris populiarus Bulgarijoje, dažnai neaktualus Latvijai, o tai, ką perka Lietuvos pirkėjai nerūpi Estijos pirkėjams. Tad Lietuvoje sukauptos klientų įpročių patirties perkelti į kitas šalis nebuvo galima: „Žinodami, ką perka pirkėjai Lietuvoje, tikrai negalėjome atspėti, kaip, pavyzdžiui, elgsis pirkėjai Estijoje. Atidarę parduotuves kiekvienoje šalyje, ten iš naujo turime kaupti patirtį ir analizuoti pirkėjų įpročius.“

Paklausta, ar šiandien užtenka parduotuvių lentynose turėti kelias pieno ar duonos rūšis, V.Drulienė apsipirkimą palygina su restorano pasirinkimu, atostogų planavimu ar patiekalu vakarienei.

„Ar jums norisi kasmet vykti atostogų į tą pačią vietą? Tikriausiai ne, nes daug įdomiau atrasti kažką naujo. Restoranas, puikiai tinkantis darbo dienos pietums, dažnai neatrodo toks patrauklus kalbant apie šventinę savaitgalio vakarienę. Na, o greitai išvirti koldūnai eilinės dienos vakare, neatrodo tinkamas pasirinkimas kalbant apie vakarienę užsukus svečiams. Pats nuostabiausias dalykas yra galimybė rinktis – kiekvieną kartą būtent tai, kas tuo metu atrodo geriausias pasirinkimas. Tai pastebime ir mūsų klientų apsipirkimo įpročiuose. Be to, dažnai vienoje šeimoje gali būti skirtingi poreikiai ir pomėgiai, skoniai, kurie taip pat turi didžiulės įtakos, kaip klientai renkasi prekes ir kodėl jie nori viską rasti vienoje parduotuvėje“, – sako V.Drulienė ir pastebi, kad gebėjimas patenkinti kuo daugiau skirtingų klientų poreikių ir yra parduotuvių sėkmės paslaptis.

Menas pasirinkti

Įvairūs tyrimai rodo, kad žmogui svarbu turėti galimybę rinktis, nes kasdien vartojamas daiktas paprasčiausiai per ilgesnį laiką atsibosta. Įsivaizduokite, jei kasdien pusryčiams visus metus gautumėte savo mėgstamiausią patiekalą ar maisto produktą, kiek ilgai jis teiktų jums džiaugsmą. Įdomu tai, kad net jei klientai tam tikrų produktų neperka ar perka rečiau, jiems vis tiek svarbu, kad jų būtų lentynose.

Kasdien visame „Maximos“ tinkle apsilanko virš 500 tūkst. pirkėjų. Pasak tinklo komercijos vadovės, klientams itin svarbi šviežio maisto kategorija, kurios net 80 proc. „Maximos“ parduotuvėse sudaro Lietuvos gamintojų produkcija.

„Kas antra mūsų parduotuvėse parduota prekė yra lietuviška. 2019 m. atlikta lojalių klientų apklausa parodė, kad didžiausiais lietuviškos produkcijos pranašumais įvardijami šviežumas, didesnė nauda šalies ekonomikai, natūralumas ir geresnis skonis. Atsižvelgdami į tai, prieš kelerius metus įrengėme „Linkėjimai iš kaimo“ lentynas, į kurias iš 62 skirtingų vietos gamintojų atkeliauja beveik 600 prekių, taip pat bendradarbiaujame su beveik tūkstančiu Lietuvos tiekėjų“, – sako V.Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Nė dienos be daržovių, vandens ir ledų

Pasak prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovo Andrej Pometko, dar iki kalendorinės vasaros pradžios stebimas išaugęs šviežių daržovių poreikis, kuris išlieka visą vasarą.  

„Dar pavasarį, vos sulaukus šviežio vietos augintojų derliaus, matome, kad pirkėjai daržoves – ridikėlius, svogūnų laiškus, pomidorus, agurkus, morkas – tiesiog šluoja. Vasaros metu poreikis stabilizuojasi ir išlieka gana pastovus. Pastaraisiais mėnesiais prie išties paklausių daržovių būtų galima priskirti kopūstus, salierus, žaliąsias cukinijas, svogūnus ir, žinoma, bulves. Jei minėtų populiariausių daržovių bendrai per metus nuperkama net apie 3 tūkst. tonų, tai kone pusę šio kiekio sudaro būtent bulvės“, – pasakoja A. Pometko.

Neatsiejamu vasaros atributu tampa ir ledai. Anot A. Pometko, karštomis dienomis juos mielai perka ir valgo tiek vaikai, tiek suaugusieji.

„Esant karštiems orams, ledų pardavimai auga žaibiškai – mūsų tinklo duomenimis, vasaros metu jie apytiksliai šokteli net 160 proc. Nors ledų populiarumas tiesiogiai priklauso nuo orų, įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip siūlomos nuolaidos ar akcijos. Šio deserto asortimentas kasmet plečiasi, stengiamės pasiūlyti įvairių naujovių. Šių metų favoritai pagal pardavimus vis tik išlieka klasikiniai vanilinio plombyro ledai. Tiesa, pirkėjai noriai ragavo ir šios vasaros naujovių, pavyzdžiui, rugiagėlių skonio ledus su slyvų įdaru, ledus iš beržų sulos su vėsinančiais mėtų lapeliais arba juodaisiais serbentais“, – pasakoja prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovas. 

Kaip ir kasmet, gaivintis alinančių karščių akistatoje, pirkėjams padėjo vanduo, vaisvandeniai ir netgi vaisiai.

„Šią vasarą šoktelėjusius stebėjome vandens ir vaisvandenių pardavimus – jų nupirkta maždaug 70 proc. daugiau nei ne sezono metu. Be to, pirkėjai vasaros metu noriai renkasi ir gaivinančius vaisius – ypatingo dėmesio šiemet ir vėl sulaukė arbūzai bei melionai“, – teigia A. Pometko.

Taupančius laiką gelbėjo jau pagamintas maistas

Ryški šios vasaros tendencija – valgymo lauke kultūros populiarėjimas. Šiltuoju metų laiku, anot  A. Pometko, tai rodo ne tik išaugę šašlykų ir marinuotų mėsos gaminių, skirtų kepimui ant laužo, pardavimai, bet ir jau pagamintų maisto patiekalų ir pusgaminių paklausa.

„Šią vasarą inicijavome kampaniją „Visi į lauką“, kurios metu žmones skatinome dažniau išeiti į lauką ir atrasti valgymo lauke malonumą. Skubančius miesto gyventojus raginome bent pietų pertraukas perkelti į artimiausią žaliąją zoną ir pasimėgauti naujais potyriais, o pakeliui apsirūpinti valgyti jau paruoštus gaminius: nuo trikampių sumuštinių, įvairių šviežių salotų, tortilijų, daržovių ir vaisių rinkinukų iki sultinio ar šaltibarščių“, – teigia pašnekovas. 

Vietoj plastikinių vienkartinių indų renkasi popierinius

Pasak A. Pometko, valgymui lauke šią vasarą tautiečiai skyrė iš tiesų daug dėmesio. Tai rodo ne tik įvairių maisto produktų, bet ir vienkartinių indų pardavimai.

„Ypač maloniai nustebino išaugę vienkartinių popierinių indų pardavimai, o tai liudija, kad tautiečiai, vasarodami ir mėgaudamiesi pikniko malonumais, tampa kur kas sąmoningesni, vartoja mažiau plastiko. Savo ruožtu nuo rugpjūčio mėnesio reguliaraus parduotuvių asortimento nebepildome vienkartiniais plastikiniais indais ir šiaudeliais – kai kuriose parduotuvėse prekiaujama tik jų likučiais, tačiau netrukus jų prekyboje nebeliks visiškai. Matome, kad pirkėjai jau dabar noriai renkasi aplinkai draugiškesnius gaminius, todėl jų asortimentą toliau plėsime ir šalia pagamintų iš popieriaus ar cukranendrių pasiūlysime ir daugiau alternatyvų“, – pastebi A. Pometko.

Lietuvos prekybos tinklai pernai sumažino rusiškų prekių asortimentą - nors palyginti su 2013-aisiais, konditerijos gaminių iš cukraus ir kakavos, gaminių iš miltų pernai iš Rusijos importavome 20-30 proc. mažiau, vaisių, riešutų, arbatos ar javų į Lietuvą įvežama kur kas daugiau, rodo Statistikos departamentas.

Pernai Baltijos šalių mažmeninės prekybos lyderės „Maxima“ lentynose buvo galima rasti 1226 skirtingų Rusijos gamintojų pavadinimų prekes - penktadaliu mažiau nei 2013 metais, tačiau  paklausesnės nei anksčiau buvo kai kurios Ukrainoje pagamintos prekės, pavyzdžiui, ukrainietiškų saldainių ir kitokių saldumynų pardavimas tinkle pašoko net 44 proc., penktadienį praneša „Lietuvos rytas“.

„Iki“ parduotuvėse Rusijoje pagamintų produktų dalis praėjusiais metais irgi šiek tiek sumažėjo, o ukrainietiškų atsirado daugiau, užtat tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų prekių pasirinkimas „Norfoje“ nėra labai gausus - pajamos iš šių šalių produktų sudaro vos 1 proc. viso tinklo apyvartos, o 2014 metais, palyginti su 2013 -aisiais, jų pardavimas sumažėjo apie 5 proc.

„Rimi“ tinkle rusiškų prekių paklausa pernai irgi traukėsi, tačiau jos ir taip sudarė vos procentą viso asortimento. 

Anot pardavėjų, iš rusų produkcijos labiausiai mėgstama degtinė ir ikrai, iš ukrainietiškų - padažai ir saldumynai.