Įtarimų dėl galimo paukščių gripo kilo, kai VMVT pradėjo gauti pranešimų apie nugaišusius savo reikmėms laikytus paukščius, praėjusį savaitgalį įsigytus Maišiagaloje, Rudaminoje ar Lentvaryje. Šiuo metu yra gauta 16 pranešimų, kad staiga gaišti pradėjo tiek naujai įsigyti, tiek ir anksčiau laikyti kartu su įsigytais paukščiai.

VMVT inspektoriai vyksta į paukščių laikymo vietas, atrenka gaišusių paukščių mėginius paukščių gripo tyrimams, ūkiams iki laboratorinių rezultatų gavimo taiko laikinus apribojimus, siekiant, kad liga nebūtų išplatinta į kitas paukščių laikymo vietas.

Jau gauti ir pirmieji Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų tyrimų rezultatai. Ištyrus vištų gaišenų mėginius, paimtus iš 8 ūkių, esančių Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių, Riešės, Pagirių, Avižienių, Kalvelių seniūnijų ir Vilniaus miesto savivaldybės Balsių ir Naujininkų bei Širvintų rajono savivaldybės Musninkų seniūnijos ūkių, patvirtintas didelio patogeniškumo H5N8 potipio virusas. Iš viso savo reikmėms čia buvo laikoma ir nugaišo per 200 paukščių.

Visos paukščių gaišenos bus saugiai sunaikintos ūkių teritorijoje, o laikymo vietos privalės būti dezinfekuojamos.

Apie susidariusią situaciją VMVT informavo Europos Komisiją ir ėmėsi būtinų veiksmų sustabdyti užkrato plitimą. VMVT direktoriaus įsakymu nuo balandžio 24 d. sugriežtinta visų prekybos vietų, kuriose vykdoma prekyba gyvais paukščiais, kontrolė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aušros Leščinskaitės - Petrauskienės teigimu, ruošiantis įsigyti vienadienių viščiukų ar kitų naminių paukščių jauniklių, visuomet pravartu žinoti kelis esminius reikalavimus.

Visų pirma, paukščius rekomenduojama pirkti iš patikimų prekiautojų - gyvais paukščiais prekiauti gali tik atitinkamus leidimus turintys asmenys ir paukštininkystės ūkiai. Visi paukščių prekiautojai turi būti įregistruojami specialiame registre. Ne mažiau svarbu ir kokioje prekyvietėje įsigyjami paukščiai, mat prekiauti galima tik tose miestų, miestelių, kaimų turgavietėse ar kitose vietose, suderintose su savivaldybėmis ar seniūnijomis.

Prekyba vienadieniais viščiukais taip pat gali būti vykdoma tiesiogiai iš patvirtintų  peryklų arba per įgaliotus atstovus įvairiuose rajonuose. Didieji Lietuvos paukštynai neaugina ir neparduoda ančių, kalakutų ir vištų dedeklių.

Perkant vienadienius viščiukus ar kitų paukščių jauniklius, reikia įvertinti, ar paukščiukai apsaugoti nuo šalčio, vėjo ir kritulių. Sušalę, perkaitę, ar netinkamai transportuoti paukščių jaunikliai patiria stresą, dėl to jie prasčiau auga, gali net kristi.

Gyvais paukščiais prekiaujantis pardavėjas turi vesti jų apskaitą ir, pirkėjui paprašius, galėtų pateikti dokumentus apie paukščių kilmę, sveikatos būklę ir veislę. Perkant nors ir vieną viščiuką, prekiautojas privalo pirkėjui išduoti dokumentą - važtaraštį, kuriame būtų visa reikalinga informacija. Tokio dokumento svarbu reikalauti dar ir todėl, kad šios informacijos reikia norint ištirti skundą dėl įsigytų netinkamų paukščių. Pavyzdžiui, jei vienadieniai viščiukai vienas po kito ima kristi arba po kelių savaičių paaiškėja, kad vietoj mėsinių viščiukų nepatyrusiam pirkėjui buvo įsiūlyti vištų dedeklių jaunikliai.

A. Leščinskaitės - Petrauskienės teigimu, didžiausią procentą VMVT gaunamų skundų sezoninės prekybos metu sudaro skundai dėl įsigytų naminių paukščių gaišimo, ir tik registruojant skundą paaiškėja, kad žmonės neturi jokių pirkimo dokumentų ar informacijos apie pardavėjus ir patyrę nuostolių, nežino kur kreiptis.

Pastebėtina, kad mūsų prekyvietėse prekiaujama ir iš Lenkijos ar kitų ES valstybių atvežtais vienadieniais viščiukais. Pasak specialistės, tokia veikla galima, tačiau visi reikalavimai prekiautojui ir paukščių sveikatai bei gerovei išlieka. Prekeivis turi būti įregistravęs savo veiklą, turėti viščiukų įsigijimą ir kilmę patvirtinančius dokumentus bei užtikrinti tinkamas transportavimo ir laikymo sąlygas.