BFK svarstys Finansų rinkos dalyvių, Stambios prekybos ir Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčių įstatymų projektus.

Komitetui taip pat bus pateiktos ekspertų išvados, kurių paprašė Seimas, dėl šių mokesčių.  

Bankų turto mokestį pasiūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tačiau kiti valdančiosios koalicijos atstovai „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai ketvirtadienį Seime registravo Pelno mokesčio pataisas, kuriomis nuo 2020 metų sausio siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį finansų rinkos dalyvių pelno daliai, viršijančiai 2 mln. eurų. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.

BFK vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas BNS teigė, kad bankų turto mokestį siūlančio  projekto svarstymas greičiausiai bus atidedamas, o irsis į priekį nauja iniciatyva dėl pelno apmokestinimo. 

Projektus dėl stambios prekybos apyvartos ir taršių automobilių mokesčių komitetas svarstys tik tuo atveju, jeigu dėl jų sprendimą penktadienį priims Ekonomikos komitetas. 

„Jie svarsto iš ryto. Pažiūrėsime kaip suspės. Be jo (Ekonomikos komiteto – BNS) apsvarstymo nieko mes negalime daryti, turime sulaukti jų verdikto“, – BNS teigė V. Ąžuolas.

Pagal Seimo Statutą, kol paskirti papildomi komitetai projektų neapsvarsto, jų negali imtis pagrindinis – BFK, kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.

V. Ąžuolas pripažino, kad Ekonomikos komitetui neapsvarsčius šių dviejų mokesčių, nes pavyzdžiui, balsuojant nebus kvorumo, BFK jų svarstymą atidės kitai savaitei. 

„Turėsime laukti, kol apsvarstys“, – teigė komiteto vadovas. 

„Valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, jeigu ji viršys 2 mln. eurų per mėnesį (be PVM).

„Valstiečiai“ jau atsisakė idėjos automobilių taršos mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui. Seime registruotos pataisos, kuriomis iš pavadinimo siūloma išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų visuomet, keičiantis automobilio savininkui, išskyrus kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas. 

Seimo Teisės departamentas savo išvadoje pažymi, kad teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jų atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

„Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Joje pastebima, kad Lietuvos banko įstatyme yra įvardinta kur kas daugiau Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, nei yra įtraukta į projektu siūlomus mokesčio mokėtojus. „Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar yra tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui“, – savo išvadoje sako Seimo teisininkai.

Pagal siūlomą projektą, šio mokesčio mokėtojai būtų bankai; Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje; kitose negu Europos Sąjungos valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje; kredito unijos; centrinės kredito unijos; vartojimo kredito davėjai; kredito davėjai.

Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Įstatymo projekte kalbama ir apie galimą atleidimą nuo mokesčio. Pavyzdžiui, bankai, centrinės kredito unijos vienerius metus būtų atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį, šiems subjektams pradėjus taikyti gaivinimo plane, parengtame vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, numatytas priemones. Galimybė atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo numatyta, jei yra pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros ir kitais atvejais.

Projektą parengęs Seimo narys Z. Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.

Siekiant papildyti nauju mokesčiu administruojamų mokesčių sąrašą, parlamentaras taip pat kartu teikia Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą.