Prezidiumo nutarimu, laikinuoju generaliniu direktoriumi paskirtas asociacijos patarėjas ekonomikos klausimais Gediminas Rainys, BNS pranešė asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis.

Buvęs diplomatas R. Šidlauskas įtariamas paėmęs kyšį už pažadą parūpinti ilgalaikę vizą pažįstamam Rusijos banko valdytojui Rinatui Nasirovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį leido suimti R. Šidlausklą dešimčiai dienų, o R. Nasirovą – dviem savaitėms.

Teisėsauga įtaria, kad R. Šidlauskas už kyšį pažadėjo paveikti asmenis, kad R. Nasirovui būtų išduota Šengeno viza. R. Nasirovo advokatas patvirtino, kad jo ginamasis davė 3 tūkst. eurų R. Šidlauskui, tačiau tai, pasak jo, nebuvo kyšis.

R. Nasirovui ir jo sūnui Šengeno viza kovo pabaigoje išduota Lietuvos ambasadoje Maskvoje.

R. Šidlauskas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, ėjo įvairias aukštas pareigas, ilgus metus vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui. Jis yra dirbęs Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje, 2002–2008 metais – ambasadoriumi Rusijoje.

R. Nasirovas su seserimi valdo nedidelį banką „Novyj promyšlenyj bank“. Anot Rusijos žiniasklaidos, Rusijos centrinis bankas šio banko licencijos galiojimą sustabdė 2018-ųjų vasarį dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimų.

"Penki visoje Lietuvoje veikiantys prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra stipriausia struktūriniu ir veiklos turiniu verslo organizacija Lietuvoje, turinti gausiausią realiai veikiančių narių skaičių. Esame pasirengę reikšti bendrą visų dydžių ir įvairių verslų poziciją atstovavimo, visuomeninės, ekonominės, socialinės raidos klausimais", – sako B.Žemaitis. Svarbiausi numatomi darbai – organizacijos stiprinimas, konstruktyvus dalyvavimas teisėkūros procesuose, organizacijos žinomumo Lietuvoje ir užsienyje didinimas, verslo įvaizdžio gerinimas visuomenėje.

Septynerius metus būdamas vienos gausiausių Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenės lyderiu, B.Žemaitis itin aktyviai atstovavo rūmams nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, veikė įvairiose darbo grupėse dėl teisės aplinkos gerinimo, regioninės plėtros, verslo ir mokslo partnerystės, dalyvavo ir rengė pranešimus įvairiuose verslo forumuose, inicijavo ir moderavo susitikimus su valdžios atstovais.

B.Žemaitis yra UAB "Novameta" valdybos pirmininkas. Bendrovė gamina nerūdijančio plieno įrangą profesionalioms virtuvėms, 90 proc. produkcijos eksportuojama. Darbo patirtis versle, sėkmingų įmonių valdymas, aukšti organizaciniai ir vadovavimo bei atstovavimo gebėjimai buvo reikšmingi veiksniai renkant asociacijos prezidentą iš pateiktų kandidatūrų.

Naujasis asociacijos prezidentas yra baigęs du universitetus, įgijęs gydytojo ir inžinieriaus mechaniko specialybes. Šiuo metu yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto tarybos, Kauno technologijos universiteto Verslo tarybos, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybų narys, Kauno regiono plėtros tarybos narys, "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" ambasadorius.

B.Žemaitį išrinkus LPPAR asociacijos prezidentu, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu tapo iki šiol viceprezidento pareigas vykdęs UAB "Liuks" generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius.

Z.Dargevičius į rūmų tarybą renkamas jau penkias kadencijas, nuo 2000 m. Naujasis Kauno rūmų prezidentas yra apdovanotas sidabro "Darbo žvaigžde", 2015 m. jam įteiktas Seimo apdovanojimas už nuopelnus valstybei, verslo sėkmė 2013 m. įvertinta Lietuvos eksporto prizu.

Z.Dargevičiaus bendrovė valdo "Best Western" ir "Best Baltic" tinklų viešbučius Kaune, Vilniuje, Palangoje, Druskininkuose, Panemunės pilyje. Pastarasis neseniai pateko į geriausių Europos pilių-viešbučių dešimtuką. Z.Dargevičius – Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero Kaune iniciatorius ir vienas iš aktyviausių projekto globėjų. Už tai apdovanotas rūmų "Padėkos ženklu".

Viceprezidentu vietoje Z.Dargevičiaus išrinktas rūmų tarybos narys, AB "Kauno Baltija" generalinis direktorius Vidas Butkus.

Ne apie bėdas

Kauno centrinis paštas, Karininkų ramovė ir "Pienocentras" – paprašyti išvardyti bent kelis tarpukario architektūros liudininkus, šiuos, veikiausiai, išbertumėte ilgai negalvoję.

Tiesa, šįkart nei apie vieną jų nekalbėsime. Prasidedant savaitei, žingsnį sulėtinome prie Prekybos, pramonės ir amatų rūmų K.Donelaičio gatvėje, kur bėgančius metus skaičiuoja Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB). 1937-aisiais padėjus kertinį akmenį, po metų šioje vietoje aplinkinių žvilgsnius traukė tautinio modernizmo gigantas, o atidarymo metu sveikinimo kalbą rėžė pats Antanas Smetona. 1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, rūmai nacionalizuoti. Juose buvo įkurta Centrinė valstybinė biblioteka, o dar po šešerių metų čia atkelta Kauno srities biblioteka.

Žmonės šnabždasi, kad rūmus, kurių nesuniokojo nei karas, nei bombardavimai, tebeardo biblioteka. Ilgus metus knygų fondai buvo didinami neatsižvelgiant į tai, kiek gali išlaikyti pastato konstrukcijos. Nuo svorio ėmė trūkinėti ne tik sienos, bet ir perdangos. 1959-aisiais, grįžęs iš Australijos, padėtį bandė gelbėti pastatą projektavęs architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Tąkart jis kreipėsi į valdžios vyrus, kad dalis knygų būtų perkeltos kitur.

Pastato būklė apgailėtina ir dabar. Visuose trijuose aukštuose sienos sutrūkinėjusios, atsilupusios nuo lietaus ir apimtos pelėsio.

Visgi šįsyk bibliotekos darbuotojai apie verkiančias sienas nepanoro kalbėti. Parodė ir papasakojo tai, kuo labiausiai didžiuojasi – tarpukario architektūros perlus, kuriuos slepia storos sienos, ir saugomus retus leidinius.

Užtepliotos freskos

Pirmiausiai stabtelėjome prie pagrindinio įėjimo, dirstelėjome į skulptoriaus Broniaus Pundziaus bareljefus "Pramonė" ir "Prekyba", o tada pasirėmėme į didžiulį riedulį prieigose.

Granitinis akcentas esą buvo statybos darbų vykdytojo idėja. Jį palaiminimo pastato architektas V.Landsbergis-Žemkalnis, o paklaustas, ką šis reiškia, atkirto, kad riedulys – galutinis taškas jo sumanyme.

"Eime vidun", – plačiai atvėręs duris, ranka mojo ekskursijos vedlys, KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Alvydas Surblys. Įkandin jam pro plyšį suskubome ir mes.

"Anksčiau čia buvo kitokios durys. Sunkios, metalinės, dažytos, lakuotos", – prisiminė istorikas.

Pastarosios buvo užsakytos architektų biure "Gustav Birch-Lindorens" Stokholme. Senutės durys su kilmės ženklais, anot A.Surblio, niekur nedingo – jos laikomos saugykloje. Kildami laipteliais į pirmąjį aukštą, akis pasukome dešiniau, į pastelinių spalvų piešinį ant sienos. Petro Kalpoko tapytoje freskoje "Darbas" pavaizduotas dantratis, kurį suka pramonę, prekybą ir amatus vaizduojantys augaloti vyrai. Ši freska, kaip ir bareljefai fasade buvo restauruoti daugiau nei prieš trisdešimt metų. Likusieji P.Kalpoko piešiniai ant sienų laukia geresnių laikų. Kol kas tose vietose, kur menininkas pridėjo savo ranką, kabo plakatai, kuriais kiekvienam lankytojui primenama apie užtepliotą istoriją.

Įstabūs vitražai languose

"Vokiečių okupacijos metais ant piešinių buvo užteptas ne vienas dažų sluoksnis. Laimei, prieš tai tinko buvo drėbtelėta ploniau. Todėl atrodo, kad meno kūrinius pavyks išgelbėti", – akimis paglostęs vietas, kur slepiasi freskos "Sielininkai", "Kanklininkas", "Žemės ūkis" ir "Amatai", bibliotekininkas žvilgsnį nuleido į žemę.

Pirmojo aukšto fojė anuomet grindis dengė kilimas, o jo buvimą iki šiol mena likusios nedidelės skylutės, į kurias buvo įgręžti metaliniai laikikliai.

"Laiptų šonuose, ant postamentų, stovėjo dvi masyvios vazos: B.Pundžiaus "Pramonė" ir Liudviko Strolios "Flora", – pastarąją, pasak A.Surblio, prieš kelis metus buvo galima pamatyti Keramikos muziejuje rotušėje. Dabar abi jos saugomos Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus fonduose.

Vokiečių okupacijos metais ant piešinių buvo užteptas ne vienas dažų sluoksnis. Laimei, prieš tai tinko buvo drėbtelėta ploniau.

Lipdami viršun, akimirkai stabtelėjome aikštelėje, jungiančioje pirmo ir antro aukštų laiptus. Ranka perbraukėme turėklus, puoštus art deco stiliaus pjaustiniais, atkeliavusiais iš Jono Vainausko baldų dirbtuvės. Ten pat, anot ekskursijos vedlio, buvo pagaminti ir paties V.Landsbergio-Žemkalnio projektuoti, lietuviško stiliaus baldai. Dalis jų rūmus tebepuošia iki šiol.

Tuomet kilstelėjome akis aukštyn į Stasio Ušinskio vitražą, vaizduojantį jauną statybininką. Kitas, 1937–1938 m. iš tūkstančių stikliukų kurtas paveikslas "Lietuvaitė", įsitaisęs aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų.

Nebetaisomas liftas

"Minutėlei stabtelėkite čia ir apsidairykite", – antro aukšto fojė žingsniais matavo A.Surblys.

Tada prisišliejo prie sienos, kuri kadaise glaudė Jono Buračo paveikslą "Lietuvos išėjimas į jūras". Įspūdingo dydžio meno kūrinys – Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų dovana Kaunui pastato atidarymo proga. Dabar šioje vietoje kabo mediniai stendai, pasakojantys žymiausių žurnalistų istorijas.

Pasisukęs dešiniau, A.Surblys paklibino seno lifto kabinos duris.

"Vidun nepateksite, bet pro stiklą galite dirstelėti", – pasislinkęs kiek tolėliau į šoną, istorikas atidengė lentelę ant sienos, kurioje išraityti lifto techniniai duomenys ir priminimas, kad 1938 m. įrenginio kabiną suprojektavo ir gamino AB "Neris", įrengė firma "Siemens-Holske", o lifto detalės atkeliavo iš "Schindler" firmos Lucernoje.

Įrenginys, anot pašnekovo, gerai išsilaikęs, tačiau nebekelia žmonių. Greičiausiai to ir nebedarys, mat reikiama detalė kainuoja tiek pat, kiek visas liftas.

"Susipažinkite, čia – senoji biblioteka", – atvėręs medines duris, knygų kvapą į save traukė A.Surblys. Knygų čia neskaičiavome, tik dirstelėjome į mažas dureles kairėje. Sienoje įmontuotame seife, pasak bibliotekininko, buvo laikomos ne brangenybės ar pinigai, o svarbūs dokumentai. Jų neradome, todėl kilome į trečią aukštą. Prieš tai koridoriuje žvilgtelėjome į oda trauktą pirmininko kėdę, stovėjusią jo kabinete. Antrosios, kuri puošė posėdžių salę, šiuo metu rūmuose nėra.

Reti ir seni leidiniai

Trečiame aukšte sugirgždėjo eglute klotas lakuotas parketas.

Jis čia nekeistas nuo tada, kai buvo pastatyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Batų kulniukai užkliuvo už tų pačių, kaip ir pirmame aukšte, skylučių grindyse.

"Autentiški čia ir šviestuvai. Tiesa, į trečią aukštą jie atkeliavo iš antro", – užvertęs galvą netaisyklingos formos gaubtus skaičiavo vyras, o tada tiesiu taikiniu šovė link dar vienų durų, saugančių senųjų spausdinių ekspoziciją.

Salės lubos – medinės, kesoninės, su dviem reprezentaciniais Bohemijos krištolo sietynais ir puikia akustika. Ne veltui anksčiau čia vyko svarbiausi miesto renginiai. Jie, anot bibliotekininko, tebevyksta ir dabar.

"Įdomi detalė – čia buvo pašarvota Salomėja Nėris ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė", – A.Surblys žodį perdavė kolegei, Senųjų ir retų spaudinių skyriaus darbuotojai Ramunei Dambrauskienei.

Ji pasakojo apie senųjų knygų įrišimo meną, rodė pirmuosius periodinius leidinius, ranka spalvintą pirmąją lietuvišką pasakų knygelę, šilko ir sidabro siūlais siuvinėtą knygą, kurią Kinijoje, per revoliuciją nuo ugnies išgelbėjo žinomas krepšininkas Justinas Lagunavičius, ir inkunabulus – knygas, leidinius, išspausdintus nuo spaudos išradimo XV a. vidurio iki 1501 m. Senųjų spausdinių ekspozicijoje jų yra trys. Vertingiausia ir seniausia – 1482 m. knyga "Martialis", mediniu viršeliu, trauktu ruda oda, originaliais gotikiniais metalo apkaustais ir įspaudais.

"Iš viso Lietuvoje išlikę 483 inkunabulai. Didžiausią kolekciją – 315 vienetų – turi Vilniaus universiteto biblioteka, mokslo akademijos bibliotekoje galima rasti apie 80, o Martyno Mažvydo bibliotekoje – 83 inkunabulus. Mes turime tris ir jais moksleiviams pasakojame knygos istoriją", – užsukti į svečius kvietė R.Dambrauskienė.

Per metus, anot jos, ekspoziciją aplanko iki penkiolikos moksleivių ir studentų grupių. Neretai čia užsuka universitetų dėstytojai.

Miesto specialiųjų tarnybų pranešimais, gaisrą prekybos centre „Galerija Čižova“ sukėlė netvarkinga elektros instaliacija.

Iš prekybos centro buvo evakuoti jo darbuotojai ir lankytojai – apie 5,5 tūkst. žmonių, vienas žmogus dėl nudegimų paguldytas į ligoninę, gaisras lokalizuotas ir užgesintas.

Kalniečių parke, ties S. Žukausko gatve, stiebiasi ąžuolynas. Per penkerius metus Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su miesto verslininkais, bendruomenių nariais ir kitais partneriais pasodino 90 raudonųjų ąžuolų.

Į pagalbą verslininkams atėjo Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos meistrai. Nors iki šiol ne vienas jų sodintas ąžuolas nenudžiūvo, bet jie pripažino, kad daug geresnis laikas sodinti medelius – pavasarį.

„Svarbu dabar medelius gausiai laistyti. Nors ruduo, bet laikosi sausi orai ir žemė sausa. Jei sodinsite patys, tai du-tris kartus per savaitę palaistykite“, – pasakojo urėdijos meistras Vytautas Grunskis.

Parke pasodinti raudonieji ąžuolai. Tokių natūraliai augančių mūsų miškuose būtų sunku rasti. Rudenį jų lapai ne geltonuoja, o raudonuoja, jie auga sparčiai ir gerai prigyja.

„Tai labiau dekoratyvinis augalas. Man patinka, kad žmonės juos sodindami padaro šventę ir kitiems, o medžiai džiugins tikrai ne vienerius metus“, – džiaugėsi miškininkas.

Antradienį vykusioje baigiamojoje „Pasodinkime ąžuolą“ akcijoje buvo pasodinti paskutinieji medeliai. Daugiau šioje vietoje verslininkai greičiausiai jų nebesodins. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis paaiškino, kodėl.

„Manau, kad šiemet ir užbaigsime šią akciją. Ją pradėjome prieš penkerius metus, kai šventėme rūmų atkūrimo dvidešimtmetį. Per tą laiką pasodinome 90 ąžuolų, kurie simbolizuoja 90 metų, prieš kuriuos buvo įkurti mūsų rūmai“, – kalbėjo B. Žemaitis.

Ne visiems ši akcija pasirodė prasminga. Atokiau stovėjusi senyvo amžiaus moteris piktinosi, kad verslininkai taip reklamuojasi.

„Kas čia tėra tą medelį pasodinti. Darbo mažai, o kiek dėmesio“, – niurzgėjo ji.

Paklausta, kodėl pati nesodina ir ar nesidžiaugs augančiais medžiais, ji netrukus nuėjo savo keliais.

B. Žemaitis, išgirdęs šią istoriją, tik nusijuokė.

„Tai yra mūsų dovana miestui, mūsų tradicija, kuria norime pažymėti mūsų organizaciją, o ne pavienio verslo reklama“, – kalbėjo B. Žemaitis.

Verslininkų galvose – jau kiti planai. Šalia Parodos kalno jie ruošiasi statyti paminklą verslui.

„Kipro Petrausko gatvėje, Verslo alėjoje, statysime paminklą verslui. Kol kas projektas yra derinimo stadijoje. Buvo skelbtas konkursas, o su jo darbais galima susipažinti rūmuose bet kurią dieną“ – pasakojo jis.

Prie medelių sodinimo akcijos šiemet prisidėjo ir vaikai iš Vilijampolės dienos centro, o po darbų verslininkai vaišinosi moksleivių virta kareiviška koše.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Kaune, kur Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose susitiko su šio miesto Verslo moterų tinklo atstovėmis. Kauno verslo moteru tinklas yra vienas didžiausių ir aktyviausiai veikiančių Lietuvoje. Susitikime buvo aptarti verslumo skatinimo klausimai, smulkaus ir vidutinio verslo svarba šalies ekonomikai, ES finansuojami projektai ir tarptautinių verslo ryšių plėtra.
  
"Sėkmingai didelėms ir mažoms įmonėms įvairiausiose srityse vadovaujančios moterys svariai prisideda stiprinant šalies ekonomiką ir kuriant naujas darbo vietas. Lietuvos ekonomikos augimui užtikrini būtina dar labiau skatinti veiklių moterų iniciatyvas bei sudaryti lygias galimybes vadovauti verslui", - sakė šalies Prezidentė.
   
Šiuo metu vadovės moterys sudaro apie 10 % didžiausių Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų dalį. Pasak Prezidentės, po truputį didėjantis vadovaujančių moterų skaičius - svarbus ekonomikos augimo veiksnys.
  
Prezidentė verslininkes paragino ir toliau tobulėti, diegti savo veikloje naujoves ir siekti aukščiausių rezultatų. Šalies Prezidentė taip pat palinkėjo verslininkėms būti pavyzdžiu visoms moterims, dalintis gerąja patirtimi ir plėsti vadovaujančių moterų ratą Lietuvos versle.