Iš kitos barikadų pusės
Liaudies išmintis pataria nespjauti į šulinį, nes iš jo gali tekti gerti. 2009-ųjų spalio 19-osios išvakarėse, artėjant prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos šimtadieniui, G.Nausėda, anuomet SEB banko prezidento patarėjas, "Kauno dienoje" taip įvertino jos debiutą: "Per tą aktyvumą vidaus politikoje prezidentė kartais ima demonstruoti tokią veiklą, kuri nevisiškai būdinga valstybės vadovui. Pavyzdžiui, jos bandymas reguliuoti įkainius ryšių srityje. Kita vertus, visuomenė labai nori dabar turėti būtent tokį labai aktyvų valstybės vadovą, kuris sprendžia konkrečius reikalus. Buvo ir D.Grybauskaitės kalbų dėl kainų reguliavimo, ypač monopolizuotuose sektoriuose. Gal tai ir skamba gražiai, bet ilgainiui tai gali išvirsti į norą reguliuoti kainas tuose sektoriuose, kuriuose yra tik tariamos oligopolinės ar monopolinės tendencijos. Bijau, kad tokiu keliu mes judėtume atgal socializmo link.
Iki šiol man neaiškūs užsienio politikos prioritetai. Svarbu ir simboliška, kas pirmas atvažiuoja į svečius pas naująjį valstybės vadovą arba kur jis vyksta pirmojo vizito. Tarp pirmųjų D.Grybauskaitės svečių buvo Baltarusijos prezidentas. Tai, matyt, ne tas valstybės vadovas, kurį derėtų laikyti pavyzdžiu ar demokratijos įsikūnijimu. Ditirambų prezidentei negiedočiau, bet ir dvejeto už šimtą dienų nerašyčiau."
Šiandien, dabar jau paties G.Nausėdos šimtadienio prezidento poste išvakarėse, panašios kritikos sulaukia ir jis pats. Abu prezidentai užlipo ant baltarusiško grėblio. G.Nausėdos gerovės valstybės, o kol kas – mokesčių didinimo iniciatyvos sulaukė jo kolegų ekonomistų kritikos.
Per pirmą mūsų susitikimą Prezidentas pasakė apgailestaująs, kad manęs nepakvietė į inauguracijos pobūvį.
Tik viena klaida?
Spaudos konferencijoje savo šimtadienio proga G.Nausėda pasigedo klausimo, kokias klaidas jis padaręs. Tad pats paklausė – pats atsakė: vieną – netinkamai sudarė svečių sąrašą į savo inauguracijos šventę. Pakviesti glamūrinių žurnalų herojai, tačiau, tik kilus pasipiktinimui, paskutinę minutę – Nepriklausomybės Akto signatarai ar svarbias valstybėje pareigas užimantys asmenys.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, padėjęs prezidentūrą atnaujinti meno kūriniais, šypsosi: "Per pirmą mūsų susitikimą Prezidentas pasakė apgailestaująs, kad manęs nepakvietė į inauguracijos pobūvį. Tačiau tai Prezidento reikalas, ką pakviesti, ir čia negali būti kokių pretenzijų. Bet buvo labai žmogiška, kai taip pasakė."
Vis dėlto ekspertai rado kur kas svarbesnių ir daugiau klaidų ar bent paslydimų nei pats Prezidentas.
Atsargus elgesys
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius įžvelgia gal kiek per daug Prezidento kompromisiškumo formuojant Vyriausybę. Antra vertus, kompromisiškumu jis nesukėlė politinės suirutės valstybėje, už tai kažin ar jį būtume gyrę.
Komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus nuomone, labiau patyręs politikas būtų žaidęs žymiai agresyviau. D.Grybauskaitė po kiekvienų rinkimų turėdavo keletą savų ministrų. G.Nausėda po pasikeitimų Vyriausybėje neatrodo, kad būtų tokį vieną ar kitą gavęs. Bet gal tai jo sąmoningas sprendimas, nes kam prisiimti atsakomybę už Vyriausybę, kuri vis tiek likus metams iki rinkimų bus nepopuliari.
M.Katkaus vertinimu, Prezidentas daro tai, ką politiškai turi daryti: šiek tiek atsiriboja nuo konservatorių ir Ramūno Karbauskio, bet konstruktyviai ir gana pozityviai bendrauja su premjeru Sauliumi Skverneliu, sėkmingai išbandydamas kalkuliatoriaus ir žagrės, nors gal tiksliau – kardo, sąjungą, taip pat bendrauja su socialdemokratais, kurie bus svarbūs po Seimo rinkimų. M.Katkų kiek stebina tik susidūrimai su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi – Prezidentas neturėtų leistis į tokį lygį, bet, spėja, čia gal asmeniškumai arba komunikacijos ir Prezidento galių testavimas. Buvo ir tam tikrų improvizacijų, keistų pareiškimų, pavyzdžiui, kad remtų kokią naują partiją, kas, žiūrint iš ilgalaikių santykių perspektyvos, M.Katkaus nuomone, nėra labai teisingas dalykas
Ekspertas lygina: "G.Nausėdos bendravimo su politikais matrica panaši į V.Adamkaus – jis išlaiko centristinę poziciją. Tik klausimas, kiek jis turės ambicijų perimti daugiau valdžios svertų, ypač formuojant Vyriausybę, po Seimo rinkimų. Tada pamatysime, ar jis linkęs būti labiau simboline figūra, ar turi savo darbotvarkę. Tikrasis išbandymas jo lauks po Seimo rinkimų. Abi kadencijas D.Grybauskaitės pozicijos, taip pat ir reitinguose, po jų buvo susvyravusios, nes nauja valdžia paprastai turi didesnį svorį."
Baltarusiškos dilemos
Dalis apžvalgininkų didžiausia G.Nausėdos pirmojo 100 dienų klaida įvardijo jo užmojus suartėti su Baltarusija. A.Krupavičius primena, kad su tuo susijęs ir pirmas griežtesnis Prezidento apsižodžiavimas su kitais politikais. Kai konservatoriai užsienio reikalų ministrą, susitikusį su Baltarusijos kolega, apkaltino vos ne nacionalinių interesų išdavimu, G.Nausėda jį gynė, labai aiškiai pasakydamas, kad nereikia ieškoti, ko nepametei.
A.Krupavičius Prezidento pradėtos diskusijos dėl santykių su Baltarusija klaida nelaiko, nes jokių drastiškų vienašališkų veiksmų jis nesiėmė, net ir diskusija atsargi, vykdoma tik tam tikra žvalgyba. Lietuva ten turi daug ekonominių interesų, Baltarusijos santykiai su ES ir pasauliu keičiasi, ir negalime būti nuošalyje. Nauja, kad G.Nausėda, skirtingai nei centro dešinės partijos ir kadenciją baigusi prezidentė, Astravo atominę elektrinę nemano esant vieninteliais akiniais, pro kuriuos turėtume žiūrėti į Baltarusiją.
Užsienio politikoje Prezidentas labai aiškiai pabrėžia ne tik gerų santykių su kaimynais būtinybę – prioritetu įvardijo ir ekonominę diplomatiją. Tai, pasak A.Krupavičiaus, nėra nauja Lietuvos politikos diskurse, bet kurį laiką be reikalo primiršta.
Prezidentas gal nori parodyti, kad iš karto gali pagerinti žmonių gyvenimą.
Vis dėlto, politologo vertinimu, kol kas dar trūksta labai aiškių Prezidento užsienio politikos vektorių išdėliojimo. Jis per daug neploja ir G.Nausėdos pirmajai kalbai Jungtinėse Tautose: palyginti su Baltijos ir kitų šalių prezidentų kalbomis, ji buvo gerokai orientuota atgal – į mūsų istorines traumas, probleminius santykius, bet gerokai trūko žvilgsnio, kur eina pasaulis, vizijos ateičiai.
Vizitinė kortelė
Prezidentas sulaukė kritikos ir dėl savo siūlymų, kaip finansuoti gerovės valstybės idėją. Tiesa, ginčijamasi dėl turinio, o šis žodžių junginys nuolat skamba ir kitų politikų lūpose. A.Krupavičius giria Prezidentą, kad jis turi gana aiškią strateginę kryptį – gerovės valstybės projektą, nors sistemiškumo ir konkretumo jame kol kas trūksta.
M.Katkaus vertinimu, G.Nausėdos ekonominių pasiūlymų paketas – ryškiausia jo pirmų 100 dienų iniciatyva. "Net abejoju, ar jai reikėjo būti tokiai ryškiai. Bet Prezidentas gal nori parodyti, kad iš karto gali pagerinti žmonių gyvenimą ir atitolti nuo jam per rinkimų kampaniją mesto šešėlio, neva jis – bankų ar verslo kandidatas. Pasiūlymai drąsūs, bet nesu tikras, ar jiems pakankamai pasirengta", – sako M.Katkus. Jis primena, kad D.Grybauskaitė daugiau naudojosi sutikimų-nesutikimų teise: vetuodavo įstatymus ar inicijuodavo savo pasiūlymus per Seimą, politines partijas. G.Nausėda bando susikurti įstatymų politikos formavimo galią pačioje prezidentūroje, ir tai, pastebi M.Katkus, nauja.
Bumerangas: 2009-aisiais pats kritikavęs D.Grybauskaitės pirmąsias 100 dienų, dabar G.Nausėda sulaukia panašios kritikos. G. Skaraitienės / Fotobanko nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė kritikuoja, kad Prezidentas, tiek daug dėmesio skirdamas gerovės valstybei, deja, nieko nekalba apie kitus būdus gerovei sukurti, išskyrus didesnius mokesčius: "Pamirštama, kad gerovė visų pirma sukuriama darbu. O Prezidento mokesčių pasiūlymai iš dalies baudžia tuos, kurie veikia, susikuria darbo vietas dažnai ne tik sau, bet ir kitiems."
Siūlomi didesni mokesčiai dividendams ir kapitalo pajamoms – tai visų pirma mokesčiai Lietuvos verslui, nors Lietuvoje pelnas ir taip apmokestinamas labiau nei Latvijoje ir Estijoje. Neapmokestinamojo pajamų dydžio augimo lėtinimui, panašu, Prezidentas pritaria, o juk tai reiškia laužomą pažadą mažinti mokesčių naštą didžiajai daliai šalies dirbančiųjų.
I.Valeškaitės vertinimu, Prezidentą galima pagirti bent už tai, kad jis užregistravo tik tuos pakeitimus, kuriuos mato kaip prioritetą, palikdamas daugiau laiko diskusijoms apie kitus galimus mokesčių pakeitimus. "Labiausiai neapgalvotas ir pavojingiausias idėjas – mokesčius bankams (tiksliau – jų paskolų gavėjams) ir prekybos centrams (tiksliau – juose apsiperkantiems) Prezidentas sąmoningai gesina mesdamas ant stalo dyzelino, naudojamo žemės ūkyje, akcizo lengvatos klausimą. Galbūt tai šiek tiek nuramins valdančiuosius, kurie, panašu, visus siūlomus mokesčių pakeitimus derina prie savo rinkėjų elektorato", – sako LLRI ekspertė.
Ji pasigenda ir Prezidento įžvalgų apie sistemines švietimo, sveikatos apsaugos, biudžeto išlaidų efektyvumo didinimo reformas. Pora šimtų milijonų eurų iš siūlomo mokesčių didinimo tvarios gerovės nesukurs, o minėtų sektorių problemos, atvirkščiai, nuo jos tik tolins.
Atviras ir aktyvus
Naujasis Simono Daukanto aikštės rūmų šeimininkas akivaizdžiai demonstruoja visiškai kitokį valstybės valdymo stilių, ir daugeliui jis patinka. A.Krupavičius giria: "Prezidentas atviras, aktyvus, komunikabilus, diskutuojantis."
G.Nausėda labai aktyvus socialiniame gyvenime: atidaro gamyklas, parodas, vaikšto į renginius. "Tai žmonėms malonus pasikeitimas, palyginti su asketišku ir uždaru D.Grybauskaitės būdu", – lygina M.Katkus.
Pasak jo, G.Nausėda prezidento postą įsivaizduoja mažiau vadybinį. "D.Grybauskaitė buvo kontrolierė, stebėjo, kas vyksta, bandė kontroliuoti, kad niekas nevogtų. G.Nausėda jaučiasi ne kontrolieriumi, o kūrėju, prisidedančiu prie visuomenės raidos", – lygina M.Katkus.
Prezidentas nori būti Lietuvos vėliava, žmogumi, kuris atviras bendrauti ir su investuotojais (nors pasakyti, kad su investuotojais niekada nebuvo daroma aukščiausiu lygiu, pasak M.Katkaus, gal kiek perdėta), ir su kultūros, meno žmonėmis.
Naujos tendencijos, naujas darbo stilius, jau daug nuveiktų darbų.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius A.Gelūnas pasakoja, kaip ieškant prezidentūrai tinkamų meno kūrinių kartu su Prezidentu apėjo rūmus. "G.Nausėda pademonstravo tikrai neblogai nusimanantis Lietuvos meno istorijoje. Jis supranta kultūrą iš vidaus, yra kolekcininkas, jam maga tie dalykai. Mačiau jį kelių parodų atidarymuose, kultūros renginiuose, o jo pasakytos kalbos tikrai praturtina. Be to, prezidentūra organizavo diskusiją Kultūros politikos pagrindų įstatymui svarstyti. Su D.Grybauskaite santykiai buvo puikūs, ji mane palaikė kaip kultūros ministrą, lankėsi UNESCO. Bet ne taip labai jutau, kad jai asmeniškai rūpėtų kultūra. Ji daugiau koncentravosi į socialinius klausimus, tai irgi labai svarbu. O G.Nausėda kultūra akivaizdžiai domisi. Gal pernelyg optimistiška teigti, bet tai mažas pagrindas tikėti, kad kultūra sulauks paramos svarstant svarbius jai klausimus, taip pat ir finansavimo", – tikisi buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke taip pat giria Prezidentą, kad vizituose užsienyje jis randa laiko susitikti su lietuvių bendruomene. "Džiuginanti žinia, kad Prezidentui rūpi didžioji Lietuva, jis nenori, kad Lietuva užsidarytų tik geografinėje valstybės teritorijoje. Tai pokytis, naujiena. Anksčiau diaspora buvo traktuojama kitaip", – lygina D.Henke.
Ji pasakoja, kad ir Vokietijos, kur ji gyvena, žiniasklaida, kai čia lankėsi G.Nausėda, gyrė Prezidentą, kad Lietuva pradėjo pati ieškoti ir kviesti ES ieškoti bendrų sprendimų pabėgėlių klausimams spręsti, nors anksčiau Lietuvoje buvo kitos nuotaikos.
"Naujos tendencijos, naujas darbo stilius, jau daug nuveiktų darbų. Nenuvertinant D.Grybauskaitės dešimt metų poste, jos, kaip lyderės tarptautiniu mastu, nuopelnų, džiaugiuosi, kad Lietuva pasauliui gali pasirodyti įvairiapusė", – sako D.Henke.
Užtektų tik fotografuotis
Komunikacijos ekspertas M.Katkus, vertindamas Prezidento įvaizdį, sako, kad viską jis daro gerai. Privalumas šiam Prezidentui – pirmoji ponia, kurios neturėjome jau dvi kadencijas, ir žmonės to pasiilgę.
Pasak eksperto, G.Nausėda pasmerktas didžiuliam populiarumui, bent jau iki kitų metų Seimo rinkimų. Visi prezidentai po išrinkimo gyvena su visuomene medaus mėnesį ar net metus, bet G.Nausėdai politinis kalendorius ypač palankus: artėjantys Seimo rinkimai, populiarumas visuomenėje ir chaosas Seime jo įtaką daro didžiulę.
Kažkas jį pakritikuoja, bet, pasak M.Katkaus, kol yra R.Karbauskis ir S.Skvernelis, pagrindiniai kritikos smaigaliai bus jie, o populiarus ir nepriklausomas nuo partijų Prezidentas – tobuloje pozicijoje. "G.Nausėdai užtektų šypsotis, fotografuotis ir, net jei jis nieko nedarytų ar klystų, sakytume, kad jam sekasi labai gerai", – mano M.Katkus.
Tiesa, kaip pastebi Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys, meilės rekordo G.Nausėda dar nepagerino: D.Grybauskaitė 2009-ųjų spalį buvo pasiekusi rekordinį prezidentams 89,6 proc. palankumą, o pirmus mėnesius po išrinkimo pelnė 85–87 proc. apklaustųjų simpatijas. G.Nausėdos reitingai labai artimi V.Adamkaus pirmai kadencijai: šio simpatikų buvo 64–78 proc., o G.Nausėdos – nuo 73,7 proc. liepą iki 79,3 proc. rugsėjį.
M.Katkus primena: "Lietuvos prezidento postas labai priklauso nuo jame esančio žmogaus – nuo jo noro ir gebėjimo žaisti politinį žaidimą ir situacijos. V.Adamkus buvo vienoks, D.Grybauskaitė – kitokia, o Algirdas Brazauskas vis skundėsi, kad nieko negali nuveikti."
Per pirmas 100 dienų poste G.Nausėda parodė, kad jis bus dar kitoks nei pirmtakai, bet tikrai svarbus valstybei asmuo. "Lietuvos politikos lauke Prezidentas atrodo kaip viešosios politikos diskurso lyderis. Apie jo iškeltą gerovės valstybės siekį sukasi ir suksis dauguma politinių diskusijų ir įvykių", – neabejoja A.Krupavičius.
