Prezidento sveikinime rašoma, kad A. J. Bačkis visą gyvenimą demonstruoja ypatingą atsidavimą, skleisdamas Dievo žodį, ir savo pavyzdžiu įkvepia visą Lietuvą.

„Jūsų mokymas visada ir bet kokiomis aplinkybėmis rinktis meilės ir gailestingumo kelią ypač svarbus moralinio sąmyšio ir augančių įtampų laikmečiu“, – pabrėžė šalies vadovas, nurodęs, kad gilaus ir tauraus tikėjimo šviesa, kurią spinduliuoja dvasininkas, kitiems padeda nepaklysti gyvenimiškos tiesos paieškose.

Prezidentas palinkėjo kardinolui A. J. Bačkiui sveikatos, stiprybės ir ištvermės.

Prezidento sveikinime rašoma, jog A. Krikščiūnaitė yra viena plačiausiai savo išskirtinį balsą ir Lietuvos vardą pasaulyje skleidžiančių operos solisčių, kuri savo vaidmenimis ir repertuaru aprėpia ir kitus vokalinės muzikos žanrus, žavi ir nepalieka abejingų ne tik tarp muzikos srities profesionalų, bet ir plačiosios visuomenės gretose.

„Jau kūrybinio kelio pradžioje Jūsų talentą ir didžiųjų kūrinių interpretacijas pastebėjo bei įvertino kritikai, šį kelią su didžiuliu įtaigumu tęsiate ir toliau. Nepaprastai džiugu ir tai, kad mielai ir su dideliu atsidavimu atliekate ir lietuvių kompozitorių kūrinius, ne viename jų vaidmenys kurti būtent Jums“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Prezidentas padėkojo dainininkei už vokalo kultūros subtilumo, pedagoginio jautrumo, Lietuvos muzikos kultūros aktualinimo bei sklaidos ir kultūros bendruomenės telkimo veiklas ir palinkėjo sveikatos, kūrybinio polėkio, naujų idėjų ir plačių veiklos horizontų.

Valstybės vadovas padėkojo A. Gailiui už ilgametį prasmingą darbą skaitančiai Lietuvai: už atsidavimą vertėjo misijai ir parodytą jos svarbą, už kūrybiškumą, atidumą kalbai, už per tekstus stiprinamą kultūrų dialogą.

„Žodžio meistrystė vienija dvi Jūsų kūrybinės biografijos sritis – poeziją ir vertimą, ir abi jos intelektualiai praturtinta Lietuvos kultūrą, literatūrą ir kalbą. Kaip atidus, kruopštus ir talentingas moderniosios klasikos kūrinių, filosofijos veikalų vertėjas Jūs atveriate visuomenei platesnes pažinimo erdves ir dovanojate galimybę suprasti pasaulio literatūros lobyną sava kalba“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Jubiliejaus proga prezidentas A. Gailiui palinkėjo sveikatos ir stiprybės, žodžio ir minties polėkio, kūrybingos plunksnos, gražių ir šviesių metų, sakoma Prezidentūros pranešime.

Sveikinime Estijos Respublikos prezidentei Kersti Kaljulaid ir Estijos žmonėms šalies vadovas linki ilgų klestėjimo metų, sveikatos ir visokeriopos sėkmės.

„Lietuvą ir Estiją sieja pagrindinės laisvės ir demokratijos vertybės bei teisinės valstybės principai. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja, siekdamos stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą ir klestėjimą. Lietuva ir Estija buvo, yra ir bus artimiausios politinės ir ekonominės partnerės. Būdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis, pastarąjį šimtmetį kartu žengiame laisvės ir nepriklausomybės keliu, siekdamos įveikti dabartinius ir ateities iššūkius bei užsitikrinti ir kuo geriau panaudoti esamas ir naujas galimybes. Taip pat džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių“, – rašoma prezidento sveikinime.

Lietuvą ir Estiją sieja pagrindinės laisvės ir demokratijos vertybės bei teisinės valstybės principai.

Šalies vadovas pareiškė pasiryžimą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, kovos su klimato kaita, ES vidaus rinkos stiprinimo, energetinio saugumo ir kitose srityse.

Ministrė pirmininkė I.Šimonytė Vyriausybės ir Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai sveikina Estiją Nepriklausomybės dienos proga.

„Mūsų šalis jungia bendra praeitis, dabartis ir ateitis. Turime bendrus interesus daugybėje sričių ir esame tvirtai įsipareigoję Europos bei transatlantinei vienybei. Tvirtai tikiu, kad veiksminga partnerystė, paremta abipusėmis vertybėmis ir supratimu, kurių siekiame kiekvieną dieną, ir toliau bus nepajudinamas pagrindas mūsų bendradarbiavimui“, – sakoma premjerės sveikinime.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pasveikino Estijos Respublikos Rygikogo pirmininką Henną Põlluaasą ir visus Estijos gyventojus Nepriklausomybės dienos proga.

„Šiais metais, kai minime oficialių dvišalių Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos santykių 100-metį, man ypač malonu palinkėti Estijos Respublikos Rygikogui sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities visiems Estijos gyventojams“, – teigiama Seimo pirmininkės sveikinime.

Lietuvos parlamento vadovė savo sveikinime taip pat pabrėžia Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo svarbą.

„Mūsų šalys dalijasi patirtimi skirtingais lygmenimis, siekdamos to paties tikslo – kurti modernią valstybę, užtikrinančią piliečių gerovę. Sveikinu Estijos žmones visame pasaulyje ir džiaugiuosi seseriško mūsų ryšio tvirtumu“, – sako parlamento vadovė.

Prezidentas Gitanas Nausėda Suomijos vadovui Sauli Niinisto (Saulį Nynistę) skirtame sveikinime teigė, kad santykiai su Suomija Lietuvai yra nepaprastai svarbūs, tai – kaimynė regione ir patikima partnerė.

Anot G. Nausėdos, Lietuva vertina abipusį ir glaudų dialogą dvišaliu lygiu, Šiaurės ir Baltijos valstybių bei Europos Sąjungos formatais, be to, Suomija yra artima NATO partnerė.

„Mus siejanti pagarba demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybėms lemia artimą mūsų bendradarbiavimą daugelyje sričių siekiant bendrų tikslų. Šiandienos iššūkiai regione, ypač gynybos ir saugumo, branduolinės saugos, hibridinių grėsmių, strateginės komunikacijos, paramos Rytų partnerystės valstybėms srityse, reikalauja toliau stiprinti mūsų šalių saitus“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Nacionalinės šventės proga visiems Suomijos žmonėms G. Nausėda palinkėjo visapusiškos gerovės, o šaliai – ilgų klestėjimo metų.

Lietuvos ir Suomijos glaudaus dialogo svarbą pabrėžė ir kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis.

„Glaudaus mūsų šalių dialogo vystymas Lietuvai yra labai svarbus. Žmonių tarpusavio kontaktai, prekyba ir investicijos, kultūra ir švietimas, parama Europos ir Šiaurės bei Baltijos bendradarbiavimo formoms ir toliau sudaro mūsų tvirtų ryšių pagrindą“, – teigė Vyriausybės vadovas.

„Nors COVID-19 pandemija smarkiai smogė mūsų šalims ir išmėgino mūsų sveikatos sistemas, ekonomikos tvirtumą bei mūsų žmonių ir valstybių solidarumą, esu įsitikinęs, kad nacionalinių vyriausybių inovatyvūs sprendimai leis mums atremti pandemijos keliamus iššūkius ir kad krizė mus sustiprins“, – sakoma premjero sveikinime.

Nepriklausomybės diena Suomijoje minima gruodžio 6-ąją. Šią dieną 1917 metais buvo pasirašyta Suomijos atsiskyrimo nuo Rusijos deklaracija.

G. Nausėdos teigimu, socialinis darbas keičia šeimų, vaikų, jaunuolių, neįgaliųjų, senjorų bei socialinę riziką patiriančiųjų gyvenimus, stiprina bendruomenes mieste ir kaime, augina visuomenę, praneša Prezidentūra.

„Jūs sąmoningai renkatės eiti ten, kur niekas neina, ir padedate tiems, kam to reikia labiausiai“ – reikšdamas padėką socialiniams darbuotojams sako prezidentas.

Lietuvoje socialinį darbą valstybės, savivaldybių įstaigose ir nevyriausybiniame sektoriuje dirba beveik 12 tūkstančių žmonių.

L. Kukuraitis: esate arčiausiai pažeidžiamų grupių

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sekmadienį pasveikino socialinių darbuotojų profesinę bendruomenę. Rugsėjo 27-ąją minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Sveikindamas socialinius darbuotojus profesinės šventės proga, ministras pažymėjo, kad darbas su žmonėmis, jų savarankiškumo ugdymas yra pats prasmingiausias, bet kartu ir pats sunkiausias.

„Noriu padėkoti už titaniškas jūsų pastangas, kurias dedate kas dieną koronaviruso pandemijos metu. Buvote ir esate pirmosiose fronto linijose, arčiausiai pažeidžiamų žmonių grupių, esate tie, kurie neteisia, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo, kai žmonėms to labiausiai reikia. Dėkoju už jūsų kompetenciją ir profesionalumą, už atidumą ir nešališką pagalbą mūsų visuomenės nariams“, – sakoma L. Kukuraičio sveikinime.

Buvote ir esate pirmosiose fronto linijose, arčiausiai pažeidžiamų žmonių grupių, esate tie, kurie neteisia, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo, kai žmonėms to labiausiai reikia.

Ministras profesinėje darbuotojų kelionėje linki „visuomet prisiminti šv. Vincentą Paulietį, kurio dėka rugsėjo 27-oji yra paskelbta Lietuvos socialinių darbuotojų diena.“

„Šis istorinis asmuo savo veiklą skyrė vaikams, seneliams, sergantiems, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, nepasiturintiems ir neįgaliesiems dar tais laikais, kai apie gerovės valstybę niekas nekalbėjo ir nemąstė.

Dabartiniu laikotarpiu gerovės sąvoka turi kur kas platesnę prasmę, tačiau visos žmonių bendruomenės visais laikais turi sau priminti, kad atsigręžimas į kitą asmenį, empatija jam, pagalbos teikimas ir ugdymas ilguoju laikotarpiu atneša labai gražių rezultatų“, – akcentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras, atkreipdamas dėmesį, kad visuomenė pastebi ir labai vertina socialinių darbuotojų darbą.

Anot L. Kukuraičio, atlikus reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą paaiškėjo, kad 69 proc. respondentų socialinių darbuotojų veiklą vertina kaip labai naudingą arba naudingą visuomenei. „Tai liudija, kad jūsų pastangos mažais žingsneliais pasiekia tikslą, o jūsų ryšys su visuomenės nariais vis stiprėja. Linkiu toliau stiprinti profesinį vardą, rasti laiko sau, pasidžiaugti tuo, ką jau pasiekėte“, – sakoma ministro sveikinime.

Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

„Tikiuosi, kad nuosekliai plėtosime politinį dialogą, stiprinsime bendradarbiavimą dvišaliu ir tarptautinių organizacijų lygmeniu ir sukursime mūsų žmonėms naujų galimybių abipusiškai vystyti naudingus santykius verslo, inovacijų, mokslo bei kultūros srityse“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Singapūro prezidentei ir visiems šalies žmonėms G. Nausėda palinkėjo visokeriopos sėkmės ir klestėjimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Mindaugo karūnavimas 1253-iųjų liepos 6-ąją buvo lemtinga akimirka Lietuvai žengiant į Vakarus.

Prezidento sveikinimas

Mieli Lietuvos žmonės,

sveikinu Jus su Valstybės diena!

Liepos 6-oji mums leidžia mintimis grįžti į Lietuvos ištakas – lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė.

Kartu su karaliumi Mindaugu pirmąkart įžengę į Vakarus, iki šiol judame pasirinktu keliu. Išaugę ir subrendę Europos valstybių šeimoje, mes liekame atviri tiems, kurie myli laisvę ir laikosi įstatymų.

Istorija mus moko teisingų pasirinkimų: puoselėti vienybę ir savitarpio supratimą, tiesti vienas kitam ranką, o ne atstumti, kartu siekti to, kas atrodo drąsu ir sunkiai pasiekiama.

Kartais tereikia išdrįsti. Todėl šiandien kviečiu: dažniau didžiuokimės tuo, kas jau pasiekta, ir drąsiai keiskime tai, kas mums Lietuvoje nepatinka.

Visi esame istorijos kūrėjai. Tai reiškia: mums nieko nėra neįmanomo!

Gražios šventės!

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipia dėmesį, kad 2020-ieji buvo kupini progų įsitikinti, kaip operatyviai ir efektyviai Lietuvos piliečiai gali pasirūpinti savo artimaisiais, kaimynais ir visa valstybe.

„Iššūkius atrėmėme kartu kaip vieninga šalis, todėl švęskime Valstybės dieną su pasididžiavimu, nes turime kuo didžiuotis. Kelkime trispalves šios draugystės šventės proga, o atėjus vakarui, burkime artimiausius ir giedokime Tautišką giesmę kartu“, – išplatintame sveikinime paragino V. Pranckietis.

Šiandien kviečiu: dažniau didžiuokimės tuo, kas jau pasiekta, ir drąsiai keiskime tai, kas mums Lietuvoje nepatinka.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad liepos 6-oji liudija didingą Lietuvos istoriją ir primena Lietuvos ištakas.

„Brangūs Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu jus Valstybės dienos proga – būkime ištikimi mūsų pirmųjų valstybės kūrėjų darbams bei siekiams, likime amžiams įsipareigoję visomis išgalėmis, vieningai kurti stiprią, modernią ir klestinčią Lietuvą“, – sakoma Vyriausybės kanceliarijos paskelbtame S. Skvernelio sveikinime.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį išplatintame sveikinime linki piliečiams išlikti drąsiems ir stiprinti valstybę.

„Turime išlikti tais, kurie drąsiai pasitinka iššūkius, stiprina savo valstybę, nepraranda tapatybės ir nepamiršta savo šaknų net tolimiausiame pasaulio krašte“, – teigia D. Grybauskaitė.  

Valstybės dienos šventimo akcentu tradiciškai taps Lietuvos himno giedojimas šalies miestuose ir miesteliuose. Šventiniai koncertai ir parodos vyks daugelyje Lietuvos savivaldybių, himną giedoti rinksis ir lietuvių bendruomenės užsienyje.

Šventiniai koncertai ir parodos vyks daugelyje Lietuvos savivaldybių, himną giedoti rinksis ir lietuvių bendruomenės užsienyje.

Vidurdienį prie Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje Vilniuje, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopa surengs įsimintiną pasirodymą, grojant nacionalinės Eurovizijos nugalėtojo „The Roop“ kūrinį „On Fire“, šventės dalyvius pasveikins NATO oro policijos naikintuvai.

Sostinės Valdovų rūmai lankytojams pirmadienį pristatys Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto bronzos biustą, sukurtą Ukrainoje.

Kaune minėjimas vidurdienį vyks Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, o vakare prie Kauno pilies vyks Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklis Giuseppe Verdi opera „Traviata“.

Išskirtinis renginys vyks Paryžiuje, kur prie Triumfo arkos rengiama iškilminga Amžinosios ugnies ant Nežinomo kareivio kapo uždegimo ceremonija Lietuvai pagerbti.

„Šį pusmetį Kroatijai teko didelis iššūkis – pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai pasaulinės pandemijos sąlygomis. Nepaisydami sudėtingų aplinkybių, Jūs įgyvendinote užsibrėžtus tikslus ir prioritetus, ir svarbūs ES darbotvarkės klausimų sprendimai nebuvo atidėti vėlesniam laikui“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Pasak G. Nausėdos, Kroatijos pirmininkavimo metu pavyko surengti ES ir Vakarų Balkanų vadovų susitikimą ir parodyti tvirtą paramą regiono europinei perspektyvai.

„Įvertindami strateginę visos ES kaimynystės – tiek Pietuose, tiek Rytuose – svarbą, dabar turime suteikti naują strateginį postūmį ir ambiciją Rytų partnerystės politikai bei sutelktai to siekti birželio mėnesio ES šalių ir Rytų partnerystės šalių vadovų konferencijoje“, – pabrėžė G. Nausėda.

Jis taip pat pasidžiaugė sėkmingai vystomais Lietuvos ir Kroatijos politiniais ir ekonominiais dvišaliais santykiais ir išreiškė viltį, kad abi šalys juos dar labiau plėtos, kartu dalyvaudamos ES Dvynių projektuose Vakarų Balkanų šalyse, taip pat stiprindamos bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje.

G. Nausėda padėkojo už Kroatijos indėlį į Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą ir pabrėžė, kad Kroatijos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų batalione šalyje Lietuva vertina kaip solidarumo ir tvirtos draugystės simbolį.

Sveikindamas nacionalinės šventės proga G. Nausėda Kroatijai ir jos žmonėms palinkėjo sveikatos, vienybės, sėkmės ir klestėjimo.

„Mieli bendrapiliečiai, tegul geroji žinia nušviečia mūsų visų gyvenimus! Būkite sveiki ir laimingi, tegul Jūsų šeimose tarpsta santarvė ir gerovė“, – rašoma Valstybės vadovo sveikinime.

Kaip jau skelbta, viso pasaulio stačiatikiai – daugiau kaip 260 mln. – šį sekmadienį švenčia Velykas.

Šiais metais stačiatikiai Velykas švenčia savaite vėliau nei katalikai ir protestantai, jiems vadovaujantis skirtingais kalendoriais.

Kaip ir katalikai, taip ir stačiatikiai, šiemet Velykas švenčia be didelių minėjimų, bažnyčios tuščios.

Rusijos patriarchas Kirilas, vadovaujantis 150 mln. tikinčiųjų, paragino melstis namuose ir neiti į bažnyčias, kol jis neduos palaiminimo.