Ypatingas svečias – Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Jungtiniam kolektyvui diriguos LNOBT vyr. dirigentas Ričardas Šumila. 

„Kurdami šią Holokausto 80-mečiui skirtą šiuolaikinę simfoniją, mąstėme apie šimtametį žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir ekonomiką bei tą tragišką netektį, kurią dar savo akimis matė mūsų seneliai. Šiuo muzikiniu projektu siekiame pagerbti Lietuvoje gyvenusių žydų atminimą ir išreikšti solidarumą žydų bendruomenei“, – savo mintimis dalinasi idėjos autorius, senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis Tadas Daujotas.

„Kadaise Lietuvos sostinėje gyveno gausi žydų bendruomenė, todėl Vilnius yra vadinamas Šiaurės Jeruzale. Kurdami „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės” norime parodyti, kaip glaudžiai persipina lietuvių ir žydų istorija, todėl kviečiame visus į muzikinę kelionę, kurios metu bus galima išvysti svarbiausias Izraelio ir Lietuvos istorijos akimirkas“, – pasakoja kompozitorius Jievaras Jasinskis. 

„Labai džiaugiuosi, kad esu pakviestas dalyvauti šiame unikaliame projekte. Jievaras yra labai talentingas kompozitorius ir su juo dirbti be galo įdomu. Man niekada dar neteko nieko panašaus matyti, kuomet klasikinė muzika persipina su Artimųjų Rytų melodijomis bei lietuvių folkloru“, – savo mintimis dalinasi net tris egzotiškus instrumentus į Lietuvą atsivežęs multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak.

Man niekada dar neteko nieko panašaus matyti, kuomet klasikinė muzika persipina su Artimųjų Rytų melodijomis bei lietuvių folkloru.

Apie „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” scenarijų pasakodamas idėjos autorius Tadas Daujotas atskleidžia, kad šis Holokausto 80-mečiui skirtas kūrinys – tai muzikinė kelionė, kurioje pamatysime kaip gimė žydų tauta, susitiksime su Biblijos herojais Abraomu (2000 m. prieš Kristų) ir Dovydu (1000 m. prieš Kristų) bei pamatysime vieną tragiškiausių įvykių Izraelyje – Jeruzalės sugriovimą (70 m. po Kristaus), po kurio žydai turėjo palikti savo gimtinę ir išsibarstė po visas pasaulio tautas.

Toliau muzikiniu greitkeliu skriejantys žiūrovai bus perkelti į kitą pasaulio pakraštį – Lietuvą, kur išgirs Geležinio vilko staugimą (1323 m.), pamatys, kaip žydai atkeliavo į Lietuvą (XIV a.), ateis pasiklausyti Vilniaus Gaono išminties (XVIII a.) bei išvys, kaip tamsos jėgos apgaubia Lietuvą ir visą Europą (1941–1944 m.). Be abejonės, Holokausto tragedija – tai pati jautriausia „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ dalis. Bet tame chaose neužgęsta viltis ir po mirtinos tylos pasigirsta pergalingi senovinio hebrajiško rago – šofaro – garsai, skelbiantys džiaugsmingą žinią apie Izraelio valstybės atkūrimą (1948 m.). XX-ame amžiuje muzikinė kelionė suintensyvėja ir žiūrovai turi galimybę pamatyti Jeruzalės suvienijimą (1967 m.), Sovietų Sąjungos griuvimą ir Lietuvos valstybės atkūrimą (1990 m.). Simfonijos pabaiga – tai 2021 metais minimas Holokausto 80-metis.

Premjera iš LR Prezidento rūmų kiemo, rugsėjo 23 d., 19 val. bus tiesiogiai transliuojama per LRT Plius.

Spalio 3 dieną šis muzikinis projektas aplankys Biržus, o spalio 8 dieną „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ skambės Didžiosios akcijos Kauno gete 80-mečiui skirtame koncerte, kuris yra įtrauktas į „Kaunas 2022 Istorijų“ festivalio programą.

Birželio 11-osios ir 18-osios vakarais ten koncertuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientai, pranešė Prezidentūra.

„Visi jaunieji atlikėjai – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatai. Du birželio ketvirtadienio vakarus klausytojai turės galimybę klausytis fortepijono, violončelės, alto, klarneto, fagoto, obojaus ir trombono klasės mokinių atliekamų kūrinių“, – teigiama pranešime.

Koncertai bus nemokami.

Prezidentūros kiemą savo renginiams planuoja panaudoti ir šalies nacionalinės kultūros, meno įstaigos. Anot jų, tai galėtų būti viena patogiausių erdvių koncertams ar spektakliams, jei pavyktų suderinti biurokratinius klausimus dėl saugumo. Apie tai, kad jau rugpjūtį čia galėtų rodyti spektaklius, yra užsiminęs Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis.

Renginį pristatanti AGATA ir Lietuvos džiazo federacija pirmąjį rugsėjo penktadienį į prezidento rūmų parką kviečia užsukti anksčiau - dar neprasidėjus koncertams. Mėgstantys pasigilinti į muzikos istoriją turės galimybę išklausyti muzikologės Rūtos Skudienės paskaitos „Džiazo tapsmas iki „geležinės uždangos” ir po jos“.

Po paskaitos, atsivėrus parko durims, tiek vaikai, tiek ir suaugę galės sudalyvauti Mikalojaus Smulskio kūrybinėse dirbtuvėse „Įvairialypis garsas“. Garso menininkas kvies susipažinti su savo pastarųjų metų garso stebėjimais, kuriuose telpa: perdaryti žaislai, analoginiai sintezatoriai, interaktyvus menas, jautriausių vibracijų pasiklausymas, akustinis triukšmas bei harmonija.

„Paskaita, dirbtuvės ir net trijų grupių koncertai - tai puiki proga miestiečiams ir miesto svečiams atrasti Prezidento rūmų parką ir lietuvišką džiazo muziką bei su ja susipažinti artimiau. Džiazo atlikėjai neretai yra mūsų kultūros ambasadoriai užsienio šalyse, todėl labai simboliška, kad būtent jie valstybės šimtmečio akivaizdoje koncertuos Prezidento rūmų parke“, - pranešime cituojama asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

Pirmieji Prezidento rūmų parke pasirodys kvarteto „Lajos“ atlikėjai. Džiazo, world, roko ir popmuzikos žanrus pasitelkiantys muzikantai kuria kodų pilnus garsus, suliejančius tris laiko polius: praeitį, dabartį ir ateitį. Pasak pačių kūrėjų, jų muzika atsispiria nuo asmeninės, tautinės ir globalios muzikos pasaulio patirties.

Vėliau ant parko scenos lips jaunojo pianisto D. Žeromsko kvintetas. Trijų kartų muzikantus vienijantis kolektyvas - tai publikai puikiai pažįstami saksofonininkas Vytautas Labutis ir trimitininkas Mindaugas Vadoklis bei jaunosios kartos atlikėjai - kontrabosininkas Aurelijus Užameckis ir būgnininkas Jonas Gliaudelis.

Gyvos muzikos vakarą Prezidento rūmų parke užbaigs kvintetas „Cinamono 5“. Nuo Naujojo Orleano ritmų ir subtilių baladžių iki ekspresyvaus bliuzo, pripildyto roko muzikos elementų balansuojantis kvintetas skleidžia gerą nuotaiką bet kurioje scenoje, kur tenka groti. „Cinamono 5“ vardas slepia šiuo metu grojančius džiazo profesionalus - Laurą Budreckytę (vokalas), Vytį Nivinską (kontrabosas), Simoną Šipavičių (saksofonai), Žygimantą Bačkų (gitara) ir Domantą Razmų (mušamieji).

Prezidento rūmų parkas savo erdves lankytojams atveria ne kasdien. AGATA ir Lietuvos džiazo federacija džiaugiasi tokiu ilgamečiu bendradarbiavimu ir ypač laukia miesto svečių ir gyventojų, kuriems čia apsilankyti dar neteko.