„Šiuo metu prie valstybės sienos pareigūnai dirba pavojingomis sąlygomis. Jie turi būti nuolat pasirengę atremti galimas provokacijas ar netikėtus veiksmus. Vadovaujantis šios dienos sprendimu, pareigūnams bus mokami didesni atlyginimai už jų darbą neskaičiuojant valandų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Planuojama, kad priemokos kiekvieną mėnesį būtų skirtos pasieniečiams, policijos pareigūnams, viešojo saugumo pareigūnams ir ugniagesiams, kurie tiesiogiai dalyvauja valdant ekstremalią situaciją dėl neteisėtos migracijos. Taip pat pareigūnams bus kompensuojami mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą.

Priimtas sprendimas ir dėl pareigūnų, kurie dėl įtemptos situacijos negalėjo pasinaudoti atostogomis, jeigu jie norės, jiems bus skirtas poilsis sanatorijose Palangoje ar Druskininkuose. Be to, pareigūnams, saugantiems sieną lauko sąlygomis, ketinama skirti lėšų naujai lauko aprangai.

Vyriausybė taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui kompensuoti 1255,29 tūkst. eurų, tarp jų 1130,5 tūkst. eurų, statutinių tarnybų 2021 m. liepos mėnesį patirtas darbo užmokesčio išlaidas. Vyriausybės nutarimu kompensuojamos priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo valdant ekstremalią situaciją dėl neteisėtos migracijos.

Iš Vyriausybės rezervo Valstybės sienos apsaugos tarnybai bus skirta 629,32 tūkst. eurų, Policijos departamentui – 345,19 tūkst. eurų, Viešojo saugumo tarnybai – 223,2 tūkst. eurų, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 45,81 tūkst. eurų. Patirtos išlaidos bus kompensuojamos ir Migracijos departamentui – 7,1 tūkst. eurų bei Turto valdymo ir ūkio departamentui – 4,67 tūkst. eurų.

„Vidaus reikalų sistemos statutinėms tarnyboms mokamos kompensacijas už patirtas išlaidas. Tai mūsų įsipareigojimas pareigūnams, kurie šiuo metu dirba ir padeda valdyti neteisėtos migracijos krizę. Pareigūnams šiuo metu tenka ypač dideli iššūkiai tiek rūpinantis valstybės sienos saugumu, tiek užtikrinant viešąją tvarką“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 4 141 migrantas.

„Esu dėkinga visiems darbuotojams, kurie dirbo nepaprastai svarbų darbą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Ir toliau laikausi pozicijos, kad turime darbuotojams suteikti ne tik saugias darbo sąlygas, bet ir papildomas motyvacines priemones“, – sako „Maxima LT“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.

Motyvaciniai priedai, kurių bendra suma siekia 1,08 mln. eurų, gegužės mėnesį bus išmokėti daugiau nei 8,9 tūkst. įvairių „Maximos“ grandžių darbuotojams. Didžioji dalis priedų pasieks būtent parduotuvių darbuotojus. Palyginimui, pernai gegužę „Maximos“ darbuotojams priedais buvo išmokėta 0,625 mln. eurų.

Už balandžio mėnesį darbuotojams buvo išmokėta daugiau nei 1,1 mln. eurų skatinamųjų premijų. Už kovą darbuotojams buvo išmokėta virš 1,5 mln. eurų motyvacinių priedų.

Pasak J. Bivainytės, įmonės pagrindiniu prioritetu išlieka darbuotojų bei klientų saugumas. Lietuviško prekybos tinklo darbuotojai pusmečiui yra apdrausti specialiu draudimu nuo COVID-19 infekcijos. Apsaugos priemonių savo darbuotojams ir pirkėjams „Maxima“ yra atsigabenusi specialiais užsakomaisiais skrydžiais iš Kinijos bei turi pasirašiusi kontraktus ir nuolat papildo šių priemonių likučius.

Padidintam saugaus apsipirkimo „Maximos“ parduotuvėse palaikymui nuo kovo kas mėnesį papildomai yra skiriama apie 0,4 mln. eurų.

Portalas 15min.lt rašo, kad priemokos numatytos 60 iš 175 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų. Daugumai skirtos 10 arba 20 proc. pareiginės algos priemokos. Priedai  sudaro 4,3 proc. nuo viso apskaičiuoto darbo užmokesčio.

Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius nurodė, kad kovo ir balandžio mėnesiais 25 proc. priemoka už padidėjusį krūvį, darbą savaitgaliais ir šventinėmis dienomis karantino laikotarpiu skirta 15 kanceliarijos darbuotojų. Visuomenės informavimo grupės vadovui Giedriui Surpliui priemoka nėra skirta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai  karantino laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu, tačiau veikia operacijų centras, kurio darbuotojams (teisės, logistikos, visuomenės informavimo specialistams, viceministrams, kancleriui) mokama už viršvalandžius. Iki šios dienos darbuotojams už viršvalandžius išmokėta 4 tūkst. eurų.

Anksčiau pranešta apie priedus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos politinio pasitikėjimo komandai – viceministrų ir kanclerio mėnesio atlyginimas vidutiniškai šiais metais pakilo 1 089 eurais. Darbo krūvis labai padidėjo išskirtinai tik politinio pasitikėjimo pareigūnams. Pavyzdžiui, ministerijos specialistams atlyginimas per mėnesį pakilo 200 eurų, atašė atlyginimo kilimas dar mažesnis.

Klaipėdos rajone – precedento neturintis atvejis: politikai priversti atšaukti savo sprendimą, pagal kurį tris mėnesius rajono medicinos įstaigų vadovams buvo mokami personaliniai priedai. Paaiškėjo, kad algos padidintos neteisėtai, tačiau nėra aišku, ar kas nors išsireikalaus grąžinti jau išmokėtus pinigus.

Atseikėjo dosniai

Rajono politikai gegužės pabaigoje balsavo, kad personalinio priedo skyrimo nusipelnė viešosios įstaigos Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas, Kretingalės ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Augustinas Ignotas ir Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.

Medicinos įstaigų vadovai didesnes algas gavo nuo birželio 1-osios. Jiems buvo mokamas maksimalus iki 40 proc. padidintas personalinis priedas.

Tačiau šis rajono politikų sprendimas užkliuvo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai.

"Jei nustatoma, kad finansiniai metai tokiai įstaigai buvo neigiami, tokių priedų skirti negalima. Visų šių įstaigų finansiniai metų rezultatai kaip tik ir buvo neigiami", – tikino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

Kišenę papildė priedai

Sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovų atlyginimus sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji.

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja A.Grikšienė, dirbdama vienu etatu, gauna 5,4 tūkst. litų pastoviosios atlyginimo dalies, neatskaičius mokesčių. Rajono politikai medikei buvo patvirtinę ir 2 tūkst. 160 tūkst. litų personalinį priedą. Iš viso ligoninės vyriausioji gydytoja tris mėnesius gavo 7 560 litų.

Gargždų PSPC vyr. gydytojas P.Serapinas, dirbdamas 0,75 etato, gauna 2 835 litus pastovaus atlyginimo, tačiau neilgai džiaugėsi 1 134 litų personaliniu priedu. Iš viso P.Serapinas gaudavo 3 969 litus algos.

Kretingalės ambulatorijos vyriausiasis gydytojas A.Ignotas – menkiausiai apdovanotas tarp šių rajono medikų. Vyras įstaigai vadovauja dirbdamas tik puse etato ir gauna 1 418 litų atlyginimą. Jo personalinis priedas sudarė 567 litus. O iš viso ambulatorijos vadovas gaudavo 1 985 litus.

Litai – iš svetimos kišenės

Rajono politikų drėbtelėtas precedento neturintis atvejis privertė sukti galvas teisininkus ir ministerijų klerkus.
Savivaldybė, kaip įstaigos steigėjas, turi teisę priimti tam tikrus sprendimus, tačiau šiuo atveju žinomiems Gargždų medikams atlyginimai buvo pakelti ne rajono biudžeto sąskaita.

"Taip, jie paskirstė pinigus, esančius svetimoje kišenėje. Tačiau taisykles, kaip juos skirstyti, nustato įstatymai", – pastebėjo D.Kerekeš.

Klaipėdos rajono taryba atšaukė šį sprendimą ir nuo rugsėjo medikai nebegaus padidintų priedų.
Tačiau šiandien nėra aišku, ar gydymo įstaigų vadovai neturėtų grąžinti neteisėtai gautų atlyginimų.

"Kaip medicinos įstaigos naudoja pinigus, turėtų kontroliuoti ligonių kasos, bet ar padaryta žala, turėtų spręsti jie", – aiškino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.

Pinigai pravalgyti

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Mindaugas Būta tikino, kad Valstybinėje ligonių kasoje pirmą kartą susidurta su tokiu atveju, kai tenka svarstyti, kaip susigrąžinti algoms išmokėtus pinigus.

"Ligonių kasos direktorius išleido įsakymą, kuriame išaiškinta, kas yra žala. Tačiau šiuo atveju negalime traktuoti, kad priedų skyrimas yra žala biudžetui. Jei išaiškėtų, kad įstaiga skyrė brangius, bet netikslinius ligonio tyrimus, išrašė receptus vaistams pagal ne tas indikacijas, tik tokiu atveju būtų tai traktuojama kaip žala", – situaciją komentavo M.Būta.

Kadangi sveikatos įstaigos finansavimą gauna ne tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pasak M.Būtos, sunku būtų išsireikalauti grąžinti šiuos pinigus.

"Tai pirmas toks atvejis. Kitose teritorinėse kasose tokio atvejo nebuvo. Gal savivaldybės atidžiau skirsto tokius priedus? Žiūrint iš žmogiškosios pozicijos, na, taip, gali kilti klausimas: o kodėl tuos pinigus neišleisti jauno specialisto atlyginimui? Tačiau šie pinigai jau išmokėti ir pravalgyti", – savo poziciją išaiškino M.Būta.

Sutaupė 2 mln. litų

Pastarajame tarybos posėdyje rajono politikai padidino ir kitų rajono įstaigų vadovų atlyginimus.

Nuo rugsėjo didesnę algą gaus Klaipėdos rajono paramos šeimai centro direktorė Jurinda Jasevičienė, Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė, V.Gaigalaičio globos namų vadovas Rimantas Ramanauskas.

Pastarasis gaus didžiausią atlyginimą, jam skirtas maksimalus 45 proc. dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas (bazinės mėnesinės algos dydis).

"Trims vadovams atlyginimo koeficientas padidintas 40 proc., vienam – 45 proc. Buvo teigiama, kad koeficientas padidintas iš sutaupytų pinigų. Rajono savivaldybė skelbia, kad sutaupys apie 2 mln. litų iš neišmokėtų socialinių pašalpų, kadangi sugriežtėjo kontrolė", – teigė D.Kerekeš.

Nors sutaupytus pinigus savivaldybė gali skirstyti savo nuožiūra, tačiau prioritetu turėtų būti laikomi socialiniai poreikiai.

"Ne visuomet teisėtumas yra teisingas. Nemanau, kad visos socialinės reikmės yra užtikrintos rajone, tačiau politikų valia, kaip sutaupytus pinigus išleisti", – pastebėjo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.

Storėja ir kitų piniginės

Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Papievienė ramino, kad socialinės rajono įstaigos neliks be cento.

"Iš sutaupytų pinigų joms buvo padidintos lėšos, reikalingos veiklai. Na, taip, anksčiau šių keturių įstaigų vadovų tarnybinio atlyginimo koeficientas buvo vidutinis", – aiškino J.Papievienė.

Pasak pašnekovės, Klaipėdos rajono paramos šeimai centro direktorė J.Jasevičienė, Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė V.Lygnugarienė, Priekulės socialinių paslaugų centro direktorė V.Lingienė, neatskaičius mokesčių, gaus 3 961 litą.

V.Gaigalaičio globos namų vadovo R.Ramanausko atlyginimas, neatskaičius mokesčių, sieks 4 102 litus.

"Kodėl kitiems nebuvo didintas atlyginimas? Galbūt ateityje bus numatyti priedai prie algų iš sutaupytų socialinių pašalpų. Tačiau tai gali nutikti tik paskutiniame ketvirtyje, jei tam pritars rajono taryba", – vylėsi specialistė.

Didesnes algas gaus ir keturių rajono lopšelių-darželių direktoriai, jiems pakelti tarnybinio atlyginimo koeficientai.

"Šių įstaigų vadovų atlyginimai priklauso nuo vadybinės-kvalifikacinės kategorijos, darbo stažo, pedagoginio darbo stažo. Šie vadovai buvo atestuojami ir jiems suteiktos aukštesnės tarnybinės kvalifikacinės kategorijos", – paaiškino D.Kerekeš.