„Teismo sprendimas mūsų nestebina, tai buvo viena iš galimų prielaidų. Šiuo metu analizuojame sprendimą ir labai tikėtina, kad jį skųsime aukštesnės instancijos teismui, nes ginčas yra sudėtingas, ši byla gali būti precedentinė ir turėti įtakos turinio blokavimui internete. Tai apima ir galimą saviraiškos bei žodžio laisvės ribojimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė interneto paslaugų bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino autorių teisių asociacijos LATGA prašymą ir nurodė interneto tiekėjams „Telia Lietuva“, „Cgates“, „Bitė Lietuva“, „Init“, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), „Balticum TV“, Penkių kontinentų komunikacijų centras ir „Splius“ blokuoti prieigą prie portalo linkomanija.net.

„Mes tikrai gerbiame autorių teises ir jų teisę ginti savo pažeistus interesus teisme, tačiau vis dėl to manome, kad šioje byloje nebuvo atsakyta į daugelį atsakovų bylos nagrinėjimo metu iškeltų tiek teisinių, tiek procesinių klausimų, o tam tikrų aspektų vertinimas, mūsų nuomone, yra ginčytinas. (...) Šiuo metu analizuojame teismo sprendimo motyvus ir neatmetame galimybės jo skųsti“, – BNS atsiųstame komentare teigė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

Jis taip pat pripažino, kad teismo sprendimas gali suformuluoti praktiką, kurį apribotų informacijos skleidimo internete laisvę. Su tuo sutinka ir su prekės ženklu „Skynet“ veikiantis Penkių kontinentų komunikacijų centras.

„Teismo siūlomos draudimo priemonės neatrodo adekvačios ir gali sudaryti prielaidas pačio interneto naudojimo draudimui Lietuvoje. Kalbant apie teismo sprendimą, planuojame atidžiai susipažinti su pateiktais argumentais, tik tada galėsime spręsti dėl tolesnių veiksmų šioje byloje, taip pat ir apskundimo apeliacine tvarka“, – BNS atsiųstame komentare teigė bendrovės atstovas spaudai Germanas Kavalskis.

Interneto ir televizijos paslaugų teikėjos „Balticum TV“ vadovas Virginijus Jurgelevičius BNS teigė nesutinkantis, jog teismo sprendimas galioja tik keliems didiesiems interneto paslaugų teikėjams.

„Keistai atrodo, kad tas įpareigojimas galioja tik keliems operatoriams, manau, kad tai nėra teisinga. (...) Jeigu nutartis galioja tik tiems išvardintiems operatoriams, o kitiems negalioja, tai čia absurdas“, – BNS sakė V. Jurgelevičius.

Vis dėto, jis pasisakė už nelegalaus turinio internete blokavimą.

„Reikia koreguoti įstatymus, nes yra žymiai svarbesnių dalykų, kuriuos reikia blokuoti. Mes Seime siūlėme Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kad būtų blokuojamos visos nelegalios interneto programos, bet niekas tų pataisų nepriėmė“, – kalbėjo „Balticum TV“ vadovas.

Kitos interneto ir televizijos paslaugų tiekėjos „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatkauskas BNS teigė manantis, jog LATGA teismo turėjo ginti tik savo atstovaujamų klientų interesams.

„Aš galvočiau, kad tiek, kiek LATGA atstovauja, turbūt tegul tiek ji ir reikalauja, kad tuos kūrinius draustų. Dabar LATGA imasi atstovauti tiems, kurie patys nesiskundžia“, – BNS sakė P. Živatkauskas, pridūręs, jog bendrovė palaikytų kitų interneto tiekėjų sprendimą skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Spalį žiniasklaida skelbė, jog teisme nagrinėjant šią bylą buvo nustatyta, jog LATGA turi sudariusi sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, o iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Teigta, kad linkomanija.net yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA.

Vilniaus apygardos teismo nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šios priemonės užkirs kelią tiesioginei ir netiesioginei Šiaurės Korėjos finansinei veiklai JAV bankų sistemoje ir užtikrins, kad jokių trečiųjų šalių operacijų, susijusių su didelėmis JAV dolerių sumomis, nebus galima įvykdyti tranzitu per JAV.

Tokiu veiksmų Amerika ėmėsi reaguodama į neseniai Jungtinių Tautų Saugumo tarybos priimtą rezoliuciją, kuria visos JT narės raginamos nutraukti bankinius santykius su Pchenjanu.

„Jungtinės Valstijos, JT Saugumo Taryba ir mūsų pasauliniai partneriai išlieka budrūs dėl rimtos grėsmės, kurią Šiaurės Korėja kelia pasaulinei finansų rinkai. Šiandienos veiksmai yra dar vienas žingsnis siekiant nutraukti bankinius ryšius su Šiaurės Korėja, ir mes tikimės, kad visos vyriausybės ir finansų institucijos pasielgs taip pat reaguodamas į naująją JT Saugumo Tarybos rezoliuciją“, – sakė JAV iždo departamento laikinasis pasekretorius terorizmo ir finansinės žvalgybos reikalams Adamas Szubinas ŪAfamas Šubinas).

Penktadienį Vilniuje atidaryta pirmoji šalyje greitojo elektromobilių įkrovimo aikštelė, skelbia bendrovė „Lesto“.

„Tai pirmoji stotelė Lietuvoje, kuria kraunant elektromobilį įkrovos laikas sieks apie 30 minučių, todėl ji turėtų stipriai pakeisti elektromobilių savininkų elgseną. Tai leis elektromobilių savininkams patogiai ir greitai „įsikrauti“ elektromobilį“, – sako „Lesto“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Vienu metu aikštelėje bus galima krauti vieną elektromobilį. Siekiant paskatinti elektromobilių stotelės naudojimą ir ištirti vartotojų elgsenos įpročius, artimiausiu metu mokestis už ja nebus imamas.

Iki šiol Lietuvoje buvo įrengtos tik lėtojo įkrovimo stotelės – pirmoji tokia Vilniuje įrengta 2011 metais šalia Energetikos ir technikos muziejaus. Šiuo metu Lietuvoje yra iki 15 elektromobilių lėtojo įkrovimo stotelių. Naudojant tokio tipo stoteles, elektromobilių įkrovimas trunka 4-8 valandas.

Eksperimentai su elektromobiliu „Nissan LEAF“ atskleidė, jog nuvažiuoti apie 1 tūkst. kilometrų prireikė 165 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad nuvažiuoti elektromobiliu 100 kilometrų paprastam elektros vartotojui kainuotų nuo 6 iki 8,5 lito, priklausomai nuo elektros energijos tarifo. Įprastu tokios klasės automobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų kainuotų apie 30–40 litų. Be to, naudojantis elektromobiliu į aplinką patenka 14 kilogramų mažiau CO2 dujų 100 kilometrų nei iškastinį kurą naudojantis automobilis.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti 42 elektromobiliai.