Evoliucijos palikimas
Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, mums visiems būdingas selektyvus, atrankinis, dėmesys. Kitaip sakant, žmonės natūraliai atkreipia daugiau dėmesio į informaciją, kuri svarbi jų veiklai, saugumui ir išgyvenimui.
"Biologiškai esame užprogramuoti stipriau reaguoti į dalykus, kurie gali sukelti grėsmę mūsų gyvenimo stabilumui, – paaiškina psichologė. – Žmogaus instinktyviosios smegenys išsivystė anksčiau nei racionaliosios. Todėl bet koks dirgiklis pirmiau pasiekia būtent tas smegenų dalis, kurios atsakingos už išgyvenimo instinktą. Tik vėliau imame racionaliai mąstyti, ar gauta informacija yra teisinga, bei vertinti esamą grėsmę. Šis reiškinys buvo itin svarbus pirmykščiais laikais, kai žmogų supo daug pavojų ir jis privalėjo mokėti greitai į juos reaguoti. Šiuolaikiniame pasaulyje mūsų išgyvenimo mechanizmai kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, išgirdę naujieną apie užsikrėtimo koronavirusu skaičius, imame bijoti iškelti koją iš namų. Vis dėlto, nors pirmykščiai išgyvenimo instinktai mumyse yra užprogramuoti, verta nerimą keliančias mintis vertinti racionaliai. Svarbu mokytis nepasiduoti kylančioms automatinėms reakcijoms į išgirstą naujieną, sustoti, įvertinti realią situaciją."
Anot pašnekovės, kadangi natūraliai kreipiame daugiau dėmesio į negatyvią informaciją, išgirdę blogą žinią imame galvoti, kad viskas aplinkui yra blogai. Tačiau tai tik mūsų smegenų pokštai. Pavyzdžiui, išgirdus apie lėktuvo katastrofą, daugeliui ims atrodyti, kad skraidyti labai pavojinga. Vis dėlto lėktuvai laikomi saugiausia transporto priemone.
Svarbu mokytis nepasiduoti kylančioms automatinėms reakcijoms į išgirstą naujieną, sustoti, įvertinti realią situaciją.
"Žiūrėdami žinias ar skaitydami naujienų portalus esame linkę įsiminti būtent negatyvią informaciją. Tačiau svarbu suprasti – žiniasklaidos misija yra pranešti visuomenei apie problemas, kad būtų galima lengviau jas išspręsti. Juk tikriausiai niekur nepamatysime straipsnio pavadinimu "Šiame mieste šiandien nieko neįvyko", – pateikia pavyzdį J.Rybakovaitė. – Žinodami, kad bauginanti, šokiruojanti informacija sulauks daugiau dėmesio, kai kurie žiniasklaidos kanalai specialiai tuo manipuliuoja. Tad labai svarbu suprasti, kad žiniose matomi įvykiai neatspindi visko, kas vyksta. Tai yra tik dalis realybės."
Pastangos: "Nerimas dėl grėsmingų situacijų yra natūralus, tačiau svarbu šiam nerimui nepasiduoti ir mokytis jį kontroliuoti", – ragina psichologė J.Rybakovaitė.
Dėmesys – blogoms naujienoms
J.Rybakovaitės teigimu, daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad žmonės linkę pasaulį matyti ir vertinti kritiškiau, nei jis yra realybėje.
"Daugumai atrodo, kad šiandien pasaulyje viskas eina vis blogyn. Apklausti respondentai tokias išvadas padarė dėl savo natūralaus polinkio labiau įsiminti neigiamą informaciją. Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, kurie žiūri daugiau televizijos ir dažnai skaito naujienų portalus, pasaulį vertina labiau neigiamai ir jį laiko grėsminga vieta, – atskleidžia pašnekovė. – Žinoma, vaistų nuo neigiamos informacijos nėra, jos išvengti nepavyks. Todėl svarbu, kad žmogus gebėtų kritiškai vertinti tai, ką išgirsta. Didžiausias pavojus kyla tada, kai asmuo ima pasaulį matyti per juodos ir baltos spalvų prizmę. Kitaip sakant, išgirdęs blogą naujieną, jis nebekreipia dėmesio į geras žinias. Tokio žmogaus požiūris į gyvenimą tampa itin juodas, negatyvus. Tad būtų naudinga riboti naujienų srautus. Pavyzdžiui, nuspręsti, kad tikrinsite naujienas tik vieną ar porą kartų per dieną, nuolatos neskaitysite interneto portaluose pasirodžiusios informacijos."
Pasak pašnekovės, reikėtų vengti formuoti savo požiūrį remiantis tik vienu informacijos šaltiniu. Suradus daugiau informacijos, bus lengviau susidaryti visą situacijos vaizdą.
Jei ėmėte jausti nerimą dėl to, ką išgirdote žiniose, J.Rybakovaitė pataria sustoti ir atsikvėpti. O tada paieškoti faktų, kurie patvirtintų arba paneigtų tą informaciją, kuri jus baugina. Svarbu paklausti savęs: kas jus, esant šiai situacijai, labiausiai gąsdina? Kas blogiausia gali atsitikti? Kokie realūs faktai patvirtina, kad iš tikrųjų gali taip būti?
"Neigiamos informacijos sukeltas įsibaiminimas dažnai kankina vyresnio amžiaus žmones. Todėl, jei pastebite, kad jūsų artimą žmogų nuolatinis naujienų sekimas ėmė neigiamai veikti, pasistenkite jam padėti. Artimam žmogui papasakokite gerų naujienų, kalbėdamiesi su juo labiau akcentuokite teigiamus įvykius. Kadangi mes labiau įsimename neigiamą informaciją, pozityvias žinias reikia labiau pabrėžti, kad į jas žmogus atkreiptų dėmesį, – pastebi pašnekovė. – Studijos rodo, kad esame linkę elgtis taip, kaip mūsų artimieji, draugai, kolegos. Todėl, jeigu bendraujant su artimuoju, spinduliuosite pozityvumą, tai gali jį paskatinti labiau atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus."
Psichologė pastebi, kad labai svarbu ir tai, kaip informacija yra pateikiama. Pavyzdžiui, per žinių laidas mes girdime daug informacijos apie naujus susirgimų koronavirusu skaičius. Pasiekimai valdant pasaulinę pandemiją akcentuojami kur kas mažiau. O juk per trumpą laiką buvo išrasti nuo viruso apsaugantys skiepai, šiuo metu kuriami ir vaistai.
"Tą pačią žinią galima pateikti iš dviejų skirtingų pozicijų. Pavyzdžiui, pabrėžti, kad tam tikra operacija 10 proc. atvejų nepavyksta. Arba pasakyti, kad net 90 proc. žmonių, kuriems ji buvo atlikta, sėkmingai pasveiko. Žinia ta pati, o jos skleidžiama emocija skirtinga, – atkreipia dėmesį J.Rybakovaitė. – Tad kalbantis su įsibaiminti linkusiais artimaisiais ar raminant patiems save verta stengtis į situaciją žvelgti iš pozityvesnės pusės."
Kai baimė ima viršų
Jei pastaruoju metu jaučiate daug nerimo, J.Rybakovaitė skatina nebijoti juo pasidalyti su aplinkiniais. Susiklosčius emocinės įtampos kupinoms situacijoms, labai svarbus artimųjų palaikymas.
"Kartu ir artimų žmonių klauskite, kas jiems kelia nerimą, ko jie bijo. Jei su nerimu patiems susitvarkyti sunkoka, nedvejokite kreiptis pagalbos į specialistus. Labai svarbus kokybiškas miegas, tinkama mityba, aktyvi fizinė veikla. Visa tai mums padeda išlaikyti fizinę ir psichologinę gerovę, valdyti kylančias emocijas, lengviau kontroliuoti savo dėmesį. Imkitės veiklų, kurios skatina laimės hormonų: serotonino, oksitocino, endorfinų, dopamino – išsiskyrimą, – skatina psichologė. – Klausykitės mėgstamos muzikos, žiūrėkite nuotaikingą filmą, leiskite laiką gryname ore, judėkite, daugiau bendraukite su artimaisiais. Nors šie patarimai atrodo labai paprasti, jie išties efektyviai padeda gerinti bendrą savijautą."
Pašnekovė pataria praktikuoti ir sąmoningumo bei dėmesingumo praktikas, medituoti. Visa tai padeda didinti laiko tarpą tarp kylančių impulsų automatiškai reaguoti į aplinkos dirgiklius ir sąmoningo pasirinkimo. Tad, išgirdus bauginančią informaciją, žmogus gali stabtelėti ir įsisąmoninti kylančias reakcijas bei mintis. Taigi didėja tikimybė, kad jis nepuls piešti blogiausių scenarijų savo galvoje, bet sustos, viską apgalvos ir įvertins realią situaciją.
"Mūsų pasaulis išgyveno gerokai baisesnių laikų, nei mes išgyvename dabar. Būta kur kas rimtesnių pandemijų, karų ir krizių. Nerimas dėl grėsmingų situacijų pasaulyje yra natūralus, tačiau svarbu šiam nerimui nepasiduoti ir mokytis jį kontroliuoti. Atidžiau rinkitės šaltinius, iš kurių gaunate informaciją, save apsupkite ne blogomis, bet geromis naujienomis. Yra nemažai žinių laidų, kuriose koncentruojamasi į pozityvius dalykus. Kodėl gi kasdienės informacijos nepasirinkti gauti iš jų? Jei naujienų laidos jus gąsdina, joms skirkite kuo mažiau laiko. Vakare geriau pažiūrėkite įtraukiantį filmą, paskaitykite knygą ar telefonu pasikalbėkite su bičiuliu", – ragina J.Rybakovaitė.
