„Esame atsargiai optimistiški, matome, kad vadinamoji ekonominė spyruoklė yra įsitempusi: yra ribojimų, veikiančių tam tikras ekonomikos šakas. (...) Iš esmės ši spyruoklė atsilaisvins, kai tie ribojimai bus nutraukit. Manome, kad yra didelė galimybė, kad ekonominis atšokimas bus pakankamai stiprus, iš esmės tai matėme ir praėjusių metų vasarą“, – teigė SEB banko makroekonomikos apžvalgos konferencijoje teigė T. Povilauskas.
Ekonomistas pažymėjo, kad prognozuojamas šiųmetis 1,8 proc. ekonomikos augimas gali išryškėti 2022 metais.
„Tikimės, kad ekonomika šiemet augs 1,8 proc. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad manome, jog tas turtas matematiškai matysis ypač 2022 metais, kai prognozuojame tikrai didesnį nei 4 proc. ekonomikos augimą“, – teigė jis.
Vis dėlto T. Povilausaks pabrėžė, kad pirmą šių metų ketvirtį reikėtų tikėtis ekonomikos nuosmukio.
„Pirmą ketvirtį šalies BVP metinio pokyčio nuosmukis neišvengiamai bus didesnis, negu buvo praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, (...) mano prognozė yra -3,2 proc. Tai priklauso nuo to, kiek tęsis ribojimai. Bet matome, kad situacija yra gerėjanti, ir kad tie ribojimai tikriausiai vasarį-kovą palaipsniui bus atitraukiami“, – tikino ekonomistas.
T. Povilauskas teigė, kad ekonomikos augimas trečią ir ketvirtą šių metų ketvirčiais gali būti didesnis, nei šiuo metu prognozuojama.
„Kalbant apie metinį pokytį, trečią ir ketvirtą ketvirtį, (prognozuojama, kad – ELTA) turėsime spartėjantį augimą, ekonomika bus 2-3 proc. didesnė negu prieš metus. (...) Manau yra tikimybė, kad būtent trečią ir ketvirtą ketvirčius ekonomikos augimas bus spartesnis negu dabar darome prielaidą, kad viskas daug sparčiau atsigaus, kalbant apie labiausiai nukentėjusius sektorius“, – teigė jis.
Anot ekonomisto, dar šių metų antrą pusmetį šalies ekonomika galimai pasieks priešpandeminį lygį
„Šiemet yra labai didelė tikimybė, kad šių metų antrą pusmetį šalies BVP jau bus grįžęs į priešpandeminį lygį. O didžiausia rizika, kurią matome, yra tai, kad dėl viruso mutacijos, ar pernelyg mažo skiepijimosi greičio (...) ateinantį rudenį ar žiemą vėl grįžtume prie ribojimų“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie infliaciją šalyje, T. Povilauskas teigė, kad šiemet ji augs.
„Lietuvoje tikimės infliacijos paspartėjimo. Praėjusiais metais vidutinė infliacija buvo 1,1 proc., šiais metais ji bus neišvengiamai didesnė“, – teigė jis, pridurdamas, kad tai daugiausia lemia energetinių išteklių brangimas.
„Artimiausiu metu bus stengiamasi padidėjusias žaliavų kainas permesti ir vartotojams. Dėl to tikimės, kad, jei dar sausį-vasarį metinė infliacija bus pakankamai nedidelė, tuomet jau pradėsime lipti į viršų, ir jau balandį perlipsime 1 proc. infliaciją. Ir vėliau jau perlipsime ir 2 proc. metinę infliaciją“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu nekilnojamojo turto (NT) paklausos augimas, pasak T. Povilausko, stebimas ir toliau.
„Jau praėjusių metų pabaigoje matėme, kad tiek Vilnius, tiek Kaunas, tiek Klaipėda spalio-lapkričio mėnesiais NT sandorių skaičiumi pradėjo lenkti 2019 metų lygį. (...) Šių metų sausio rezultatas įspūdingas visuose miestuose, Vilniuje ypatingai – virš 600 naujų butų jau rezervuota ar parduota“, – teigė jis.
„Tai – aiškus įrodymas, kad pinigų rinkoje yra, žmonės jaučiasi pakankamai gerai ir stengiasi užbėgti įvykiams už akių“, – pridūrė T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, NT pardavimams toliau sparčiai augant, dar šių metų antrą pusmetį gali pradėti kilti NT objektų kainos.
„Jeigu toks mastas pardavimų bus, koks buvo lapkritį-gruodį-sausį, gali būti, kad tų projektų pasiūla pirminėje rinkoje sparčiai mažės, ir NT vystytojai nespės taip greitai „paleisti“ projektų. O ir dabar matome, kad yra labai daug projektų, kai dar nepradėjus kasti duobės jau daug butų rezervuota. (...) Ženklų, kad kainų augimas gali įsibėgėti šių metų antrą pusmetį, yra vis daugiau“, – teigė T. Povilauskas.
