Pradėsime nuo Lenkijos, šį mėnesį minėsiančios 30 metų sukaktį nuo momento, kai komunistai buvo išstumti iš valdžios per beveik laisvus rinkimus.

Tai prilygo politiniam žemės drebėjimui – ir jis buvo toli gražu ne pirmasis Lenkijoje, didžiausioje ir sunkiausiai suvaldomoje šalyje iš priklausiusių Kremliaus imperijai. Lenkai priešinosi kolektyvizacijai, išlaikė stiprų katalikų tikėjimą ir tautinę tapatybę, taip pat ne kartą buvo sukilę prieš savo valdytojus komunistus.

Triuškinamai laimėti 1989 metų birželį surengti rinkimai atvėrė kelią pirmajai per 50 metų šios šalies nekomunistinei vyriausybei, vėliau panaikinusiai planinę ekonomiką, atkūrusiai teisinę valstybę ir pradėjusiai šalies integraciją į NATO ir Europos Sąjungą.

Jie taip pat suteikė milžinišką postūmį platesnei komunizmo griūčiai, paspartino Vengrijos judėjimą į politinį pliuralizmą ir stagnuojančias šalis, tokias kaip Rytų Vokietija, pavertė verdančiais katilais. Per vėliau tais metais Čekoslovakijoje vykusias dideles demonstracijas buvo garsiai skanduojama: „Nenorim būti paskutinis tvoros baslys!“

Lenkai turi teisę klausti pasaulio, ar jis pripažįsta ir prisimena šių įvykių svarbą. Kitaip tariant, kodėl Vakarai nėra dėkingesni?

Šis klausimas daug atskleidžia. Iš dalies jis kyla iš susitelkimo į savo reikalus. Lenkija iš tikrųjų buvo svarbi, bet ne mažiau svarbios ir kitos šalys bei asmenys. Būtų galima paminėti Andrejaus Sacharovo asmeninę drąsą, Lietuvos Sąjūdį, Estijos Kongresą, Latvijos Liaudies Frontą, Ukrainos „Ruch“ ir daug kitų. Tai nėra indėlio į istoriją olimpiada.

Esu britas ir puikiai visa tai suvokiu. Viena labiausiai erzinančių mano šalies politinių diskusijų klišių yra pareiškimas, kad „1940-aisiais kovojome vieni“. Taip, tiesa, kad mes (kartu su Suomija ir Sovietų Sąjunga) išlikome vienintelės kovojusios Europos šalys, neokupuotos per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau galima suprasti, kodėl tokios valstybės kaip Graikija, Norvegija ar Lenkija, jau nekalbant apie tolimąsias sąjungininkes – pavyzdžiui, Australiją – suirzta, kai jų indėlis į šią kovą atsainiai ignoruojamas.

Tačiau Lenkijoje šis klausimas taip pat kyla iš pernelyg gerai pagrįsto atskirties ir išdavystės pojūčio. Esą Vakarai ignoruoja Lenkijos vaidmenį 1989-aisiais dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jie užmiršo sovietų įsiveržimą 1939 metų rugsėjo 17-ąją, prisidėjo dangstant Katynės žudynes, leido žlugti Varšuvos sukilimui ir Jaltoje atidavė šalį sovietams.

Šis naratyvas visuomet būdavo nenaudingas. Na, o dabar jis yra pasenęs. Lenkija nėra užmiršta Vakarų – ji yra Vakarų dalis. Daugumai žmonių, gimusių po 1980-ųjų, pati „Rytų Europos“ ir „buvusių komunistinių šalių“ idėja atrodo tokia pati keista ir neaktuali, kaip ir kalbos apie „buvusią Austrijos-Vengrijos imperiją“.

Pavyzdžiui, Lenkija tampa pagrindine JAV karine partnere žemyninėje Europoje. Lenkas Donaldas Tuskas pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai – tai vienas iš dviejų svarbiausių postų Europos Sąjungoje. Lenkijos ekonomika nuo 1989 metų išaugo trigubai. Kitaip nei visos kitos išsivysčiusios pramonės šalys, ji per pastarąjį ketvirtį šimtmečio nė karto nepatyrė recesijos. Lenkija sukūrė stiprias institucijas, joje klesti pilietinė visuomenė, sėkmingai integruojama iki milijono migrantų – daugiausiai iš Ukrainos. Vidaus politikos nesutarimai gali atitraukti dėmesį nuo šių laimėjimų, bet Lenkija dar niekada nebuvo turtingesnė, stipresnė, laimingesnė arba saugesnė.

Laimei, daugmaž tą patį galima pasakyti apie daugumą kitų buvusių pavergtųjų tautų, švęsiančių savo indėlį į šlovingas šių metų sukaktis.

Kiekviena šalis gali ir turi atsigręžti į savo istoriją – tiek keliančią pasididžiavimą, tiek gėdingą. Tačiau dabartis yra daug svarbesnė, o ateitis – daug labiau jaudinama.

Penktadienį paskelbtose vaizdo žinutėse G. Sorosas sakė, kad jei ministras pirmininkas išvarys iš Vengrijos Vidurio Europos universitetą, šis veiks užsienyje, ir vėl bus sugrąžintas į šalį, kai valdžioje nebeliks V. Orbano.

9-ame dešimtmetyje V. Orbanas, būdamas jaunas Vengrijos demokratinio judėjimo lyderis prieš žlungant komunistiniam režimui, kurį laiką pats studijavo Oksforde pagal G. Soroso stipendiją.

„Mūsų ryšiai pašlijo, nes jis tapo blogas – jis smarkiai pasikeitė“, – sakoma 87 metų G. Soroso vaizdo pranešime, paskelbtame jo įkurto Atviros visuomenės fondo (OSF) valdomame tinklalapyje.

„Anuomet jis buvo vienas iš lyderių, padėjusių kurti demokratiją. Tačiau jis pasikeitė ir transformavo demokratiją į antidemokratinį režimą“, – sakė G. Sorosas.

Pasak filantropo, V. Orbanas sukūrė „mafijos režimą“, kurio „lyderiai naudojasi savo padėtimi, kad išliktų valdžioje ir lobtų“.

„Dėl dabartinės sistemos žmonės patiria didesnę priespaudą negu per Rusijos okupaciją“, – pabrėžė G. Sorosas ir pridūrė, kad komunizmo laikais žmonėms informacijos gauti būdavo lengviau.

9-ame dešimtmetyje G. Sorosas siųsdavo Vengrijos pilietinių teisių grupėms kopijuoklių, kad žmonėms būtų lengviau gauti informacijos.

Praeitą savaitę G. Sorosas paskelbė retą pareiškimą, smerkiantį „melą“, skleidžiamą per jau kelis mėnesius Budapešto vyriausybės vykdomą kampaniją, nukreiptą prieš šio filantropo esą pernelyg palankią poziciją imigrantų atžvilgiu.

Prieš migraciją ir musulmonus nusiteikęs V. Orbanas tvirtina, kad G. Sorosas nori užtvindyti Europą migrantais. Amerikiečių milijardierius pasisako už migraciją, tačiau teigia, kad nė viena šalis negali būti priversta priimti migrantus.

Per valstybinį radiją premjeras sakė, jog artėjant balandį vyksiantiems Vengrijos parlamento rinkimams, filantropo finansuojamos nevyriausybinės organizacijos ruošiasi veikti kaip politinės partijos, siekdamos padėti susilpninti ar nuversti prieš migrantus nusiteikusią jo vyriausybę.

Jis „eBay“  nusipirko priemonių, reikalingų bombos gamybai, ir yra girdimas džiūgaujantis vaizdo įraše, kuomet sukėlė sprogimą savo namo galiniame kieme.

Ranka rašytame dienoraštyje jis įspėjo, kad bombų sprogimai gali nuaidėti gatvėse. Vyras meldėsi, kad nebūtų sučiuptas ir spėtų įvykdyti mirtininko ataką, pranešė pareigūnai.

Ahmado Khano Rahami (Ahmado Chano Rahamio) džihado dienoraštis, anot teismo dokumentų, pasibaigė atšiauria žinute: „Mirtis jūsų priespaudai.“

Federalinį teismą antradienį pasiekę kaltinimai leido pažvelgti į motyvus, anot pareigūnų, paskatinusius šį afganų kilmės JAV pilietį praeitą savaitgalį įvykdyti išpuolius Niujorke ir Naujajame Džersyje.

Manhatane sprogusi bomba sužeidė 31 žmogų.

Dvejais metais anksčiau Federalinis tyrimų biuras (FTB) domėjosi A.Kh. Rahami, bet tada nerado jokių jo ryšių su terorizmu.

Suimtasis A.Kh. Rahami vis dar ligoninėje, nes buvo sužeistas pirmadienį per susišaudymą su policija šalia baro Lindene, Naujajame Džersyje. Dar nebuvo aišku, ar įtariamasis turi advokatą, kuris galėtų pakomentuoti jam metamus kaltinimus dėl federalinių teroro nusikaltimų ir valstijos kaltinimų pasikėsinimu nužudyti policijos pareigūnus.

Per daug nesislapstė

A.Kh. Rahami užsisakė citrinos rūgšties, metalinių šratų ir elektrinių degiklių per elektroninės prekybos sistemą „eBay“, o šios prekės buvo pristatytos į jo darbovietę Pert Ambojuje Naujajame Džersyje. Ten jis dirbo iki rugsėjo 12 dienos, nurodoma teismo dokumentuose.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė„eBay Inc.“ pabrėžė, kad šios prekės yra teisėtos ir plačiai paplitusios, tačiau dabar kompanija bendradarbiauja su teisėsauga dėl tyrimo.

Kaltinamajame akte sakoma, kad viename vaizdo įraše, kuris buvo padarytas likus dviem dienoms iki sprogdinimų ir rastas A.Kh. Rahami giminaičio mobiliajame telefone, matoma kaip šis vyras padega itin degią medžiagą cilindriniame konteineryje, o triukšmingai plykstelėjusias liepsnas „lydi dūmai ir juokas“.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad dienoraštyje, kuris buvo suvarpytas kulkų per susišaudymą su policija, kaltinamasis rašė apie JAV vyriausybės žudomus musulmonų šventuosius karius ir rengiamus keršto planus.

A.Kh. Rahami viename įraše nerimavo, kad bus sučiuptas nespėjęs įvykdyti mirtininko atakos. Kitame įraše buvo kalbama apie „vamzdines bombas“ ir „bombas, kurių korpusams naudojamas greitpuodis“. Jo parašyti žodžiai „jie planuoja nubėgti mylią gatvėmis“, kaip manoma, aiškiai susijęs su pirmojo sprogdinimo vieta – labdaros bėgimo Naujajame Džersyje trasa.

„Bombų sprogimai bus girdimi gatvėse“, – rašė įtariamasis savo dienoraštyje.

Anot kaltinamojo akto, dienoraštyje taip pat užsiminta ir apie velionį džihadistų tinklo „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną, 2011 metais nukautą Jungtinėse Valstijose gimusį musulmonų dvasininką Anwarą al Awlaki (Anvarą Aulakį), palaikiusį ryšius su vietine „al Qaeda“ kuopele, ir 2009 metais žudynes Teksase Fort Hudo armijos poste surengusį buvusį kariškį Nidalą Hasaną.

Teisėsaugos akiratyje

FTB sakė, kad per sprogdinimą jie nestebėjo A.Kh. Rahami. Tačiau 2014 metais jie buvo pradėję šio vyro „vertinimą“, mažiausiai privatumą pažeidžiančią savo priemonę, nes po vieno buitinio konflikto buvo gauta informacija apie įtariamojo tėvo komentarus, sakoma FTB pranešime.

„FTB peržiūrėjo vidines duomenų bazes, atliko tarpžinybinius patikrinimus ir kelis pokalbius, tačiau nebuvo atskleista jo ryšių su terorizmu“, – teigiama pranešime.

Teisėsaugos pareigūnas, norėjęs likti nežinomu, nurodė, kad 2014 metais FTB kalbėjosi su A.Kh. Rahami tėvu, kuris baiminosi, jog jo sūnus gali būti teroristas. Tyrimo metu jis atsiėmė savo žodžius ir patikino tiesiog turėjęs galvoje, jog jo sūnus leidžia laiką su bloga kompanija.

A.Kh. Rahami tėvas Mohammadas (Mohamadas) antradienį žurnalistams sakė, kad tada paskambino FTB, nes sūnus „elgėsi tikrai blogai“: sužeidė peiliu savo brolį ir trenkė motinai. Įtariamasis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sužalojimo, nes didžioji žiuri nutarė, kad kaltinimai jam neturi būti pareikšti.

„Tačiau jie beveik du mėnesius tikrino ir pasakė, kad su juo viskas gerai ir jis nėra teroristas. Na, o dabar jie sako, kad jis yra teroristas“, – sakė A.Kh. Rahami tėvas, dirbantis šeimos restorane Elizabeto mieste Naujajame Džersyje. Paklaustas, ar jis manąs, kad jo sūnus yra teroristas, jis atsakė: „Ne. Ir FTB tai žino.“

Federaliniai agentai norėtų apklausti A.Kh. Rahami. Tačiau Naujojo Džersio įstatymų leidėjas Tomas MacArthuras (Tomas Makarturas), kuris gavo įslaptintą FTB bylą, teigė, kad įtariamasis „nebendradarbiauja“ – galbūt dėl patirtų sužeidimų.

A.K. Rahami, kuris atvyko į JAV dar būdamas vaikas, kurį laiką studijavo baudžiamąjį teisingumą viename bendrijos koledže. Vėliau 2011 metais du mėnesius dirbo neginkluotu naktiniu sargu administracinėje technologijų įstaigoje AP Naujajame Džersyje. Tuo pačiu metu jis dirbo privačioje saugos įmonėje „Summit Security“.

AP vyriausiasis apsaugos vadas Danny Spriggsas (Denis Sprigsas) sakė tik šią savaitę sužinojęs, kad A.K. Rahami pas juos dirbo ir dažnai įtraukdavo kolegas į ilgas politines diskusijas. Jų metu jis reikšdavo palaikymą Talibanui ir smerkdavo JAV kariuomenės veiksmus Afganistane. A.K. Rahami išėjo iš darbo 2011 metais, nes norėjo vykti į Afganistaną, sakė D. Spriggsas.

Iranas kiek įmanoma padės priespaudą patiriantiems žmonėms savo regione, šiitiškos respublikos žiniasklaida šeštadienį citavo šalies aukščiausiąjį lyderį didįjį ajatolą Ali Khamenei (Alį Chamenėjų), kuris sugriežtino savo retoriką prieš regioninę Teherano varžovę Saudo Arabiją.

„Jemenas, Bahreinas ir Palestina patiria priespaudą, o mes giname priespaudą patiriančius žmones, kiek tik galime“, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo A.Khamenei kreipimąsi į Irano lyderiu ir musulmoniškų šalių diplomatus.