Paskubėjo pasigirti
Eksperimentą inicijavusi mokytoja, aprašiusi gautus rezultatus, padarė išvadą, kad ištarti žodžiai, o ne tam tikri moksliniai procesai turėjo lemiamos įtakos skirtingų rūšių pelėsiui susiformuoti mišinio paviršiuje.
Minėto eksperimento eigos ir gautų rezultatų aprašas buvo paskelbtas oficialiame Jono Pauliaus II gimnazijos interneto puslapyje ir tinklalapyje svietimonaujienos.lt, kur publikuojamos su švietimu susijusios aktualijos.
Ketvirtos klasės mokytoja kartu su mokiniais nusprendė atlikti eksperimentą, kad esą įsitikintų žodžio, minties galia vandeniui. Jo metu ant trijų indų buvo užrašyti skirtingi žodžiai. Ant vieno iš jų – "Meilė, gerumas", ant antro – "Pyktis, nekenčiu", o ant trečio – "Ignoruoju". Į skirtingose klasės vietose pastatytus indus buvo įdėtas vienodas kiekis ryžių, užpiltų vandeniu.
Tekste dėstyta, kad kiekvieną dieną indui, ant kurio buvo užrašyta "Meilė, gerumas", mokiniai kalbėjo tik gražius žodžius, tokius kaip "meilė", "Dievas", "motina Teresė". Indui su užrašu "Pyktis" vaikai tyliai kalbėjo bjaurius žodžius, pavyzdžiui, "velnias", "nekenčiu", "bjaurybė". O trečiasis indas su vandeniu užpiltais ryžiais esą buvo pastatytas kampe, ant palangės – į jį visiškai nereaguota, nieko nesakyta.
Teigta, kad po mėnesio pastaruoju principu paremtas pradinukų eksperimentas gerokai nustebino rezultatais, nes inde su ryžiais ir vandeniu, kuriam buvo sakomi gražūs žodžiai, ryžiai pasidengė lengvu, lygiu, vienodu pelėsiu, apgaubiančiu, apsaugančiu ryžius. O, inde su užrašu "Pyktis", pelėsis esą buvo visiškai kitoks – su juodomis, keistomis dėmėmis. Trečiame, ignoruotame, inde, į kurį niekas nekreipė dėmesio ir nieko nesakė, esą nieko ir neįvyko – jokio pelėsio nebuvo.
"Su mokiniais padarėme išvadą: vieni kitiems turime kuo dažniau sakyti gerus, gražius, malonius žodžius, pagarbiai elgtis, nesikeikti. Nes pyktis, bjaurūs žodžiai ir mintys veikia kitą žmogų ir tą, kuris šias emocijas, žodžius skleidžia. Taigi, jei vanduo iš tikrųjų turi atmintį ir reaguoja į daugelį dalykų, susimąstyti tikrai verta", – įžvalgomis teksto pabaigoje dalijosi mokytoja.
Prieštaringai vertinamas eksperimentas net buvo reklamuojamas tinklalapyje svietimonaujienos.lt, kur publikuojamos su švietimu susijusios aktualijos.
Kilo prieštaringa diskusija
Kai informacija apie šį eksperimentą pasirodė interneto platformose ir tapo viešai prieinama, ją netruko pastebėti gamtos mokslų žinovai, socialiniame tinkle "Facebook" pakurstę diskusiją, kurioje aiškiai pabrėžta, kad mokslinių dėsnių vis dėlto nederėtų tapatinti su mistiniais dalykais ir juolab mėginti įtikinti tuo vaikus.
Visa tai galima manyti esant visuomenės, bendrąja prasme, gamtamoksliniu neišprusimu.
Be to, esą nėra nė menkiausios tikimybės, kad per mėnesį, kiek Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje truko bandymas, kuriame nors iš trijų indų nesusiformuotų pelėsis. Tai, gamtos mokslus išmanančių žmonių nuomone, galėjo nutikti tik tuo atveju, jei, pavyzdžiui, į vandenį su ryžiais būtų įpilta etilo alkoholio.
Publikacija apie eksperimento eigą ir gautus rezultatus pro akis nepraslydo ir Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentei Rigondai Skorulskienei. Pedagogė pabrėžė, kad mokyti vaikus gėrio yra puiku, tačiau ne visos formos yra pateisinamos. Kitu atveju mokslas virs paramokslu, todėl, pasak jos, bent gamtos mokslų nederėtų painioti su mistika.
"Esu fizikė. Pasikalbėjusi su chemikais darau prielaidą, jog tam, kad būtų gauti tokie rezultatai kaip šiuo atveju, kai vanduo apsitraukė pelėsiu arba liko beveik nepakitęs, mėginiai eksperimento metu galėjo būti suklastoti. Pavyzdžiui, į indą, kuris neapsitraukė pelėsiu, įpilant muilo arba kito skysčio. Neįmanoma, kad per tiek laiko mėginys su ryžiais ir vandeniu stovėdamas ant palangės nesteriliai, neapipelytų", – "Kauno dienai" sakė R.Skorulskienė.
Pasak jos, šis eksperimentas neturi nieko bendro su gamtamoksliniu ugdymu, kuris pabrėžtinai atspindimas Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos ideologijoje.
"Jeigu mokytoja su vaikais po eksperimento pirmiausiai būtų aptarusi gerų ir blogų žodžių prasmę, kuri akcentuojama rezultatus aprašančiame tekste, o po to pasikvietusi chemiką ar fiziką, paaiškinusį mokiniams pelėsio susidarymo priežastis – kada pelija ir kada ne, viskas būtų gerai. Tam, kad sudominčiau vaikus, dažnai ir pati rodau jiems įvairiausius fokusus, tačiau patraukusi jų dėmesį iš karto remdamasi mokslo principais paaiškinu, dėl ko vienas ar kitas stebuklas įvyko. Tačiau, sprendžiant iš to, kad eksperimento rezultatų aprašyme mokytoja cituoja japonų mokslininką, regis, kad ji tiki tuo, kas įvyko. Visa tai galima manyti esant visuomenės, bendrąja prasme, gamtamoksliniu neišprusimu", – teigė pašnekovė.
Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentė R.Skorulskienė pabrėžė, kad mokyti vaikus gėrio yra puiku, tačiau ne visos formos yra pateisinamos.
Tiki ištartų žodžių galia
"Tai nėra užkalbėjimas ar kažkas blogo. Mano tikslas buvo vaikų ugdymas ir auklėjimas parodant gerų žodžių įtaką žmogui. Esu skaičiusi japonų mokslininko Emoto Masaru straipsnius ir žiūrėjusi vaizdo įrašus, kaip keičiasi vandens struktūra, molekulės, pavyzdžiui, klausantis Mozarto muzikos ar ištariant gražius žodžius. O jei kalbama negražiai, keikiamasi, vandens molekulės pakeičia net savo formą", – "Kauno dienai" aiškino eksperimentą kartu su pradinukais atlikusi Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos mokytoja Rita Labanauskienė.
Anot jos, "YouTube" yra daugybė vaizdo įrašų, kuriuose rodomi bandymai pasitelkiant ryžius, užpiltus vandeniu, ir kalbant gražius žodžius šio mišinio indeliui. "70 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo, todėl teigiami žodžiai mus visus labai veikia. Jei gražiai bendrausime, kalbėsime, visi geriau jausimės", – įsitikinusi pašnekovė.
R.Labanauskienė pasakojo mokinių akivaizdoje išvirusi ryžių ir kartu su vaikais sudėjusi juos į indelius bei užpylusi vandeniu. Ant vieno indelio užrašė: "Meilė, taika", ant kito – "Pyktis", o ant trečio – "Ignoruoti" ir ėmė stebėti, kokie procesai su mišiniu vyks.
"Kad jūs žinotumėte, kaip nuoširdžiai vaikai visą mėnesį prie indelių ėjo ir tyliai kalbėjo. Indelio, kuriam buvo sakomi gražūs žodžiai, paviršius užsidengė lygiu pelėsiu. Įdomu, kad ten, kur buvo "Pyktis, nekenčiu", paviršius pasidengė bjauriomis, juodomis dėmėmis. Atrodo neįtikėtina, kad vien nuo žodžių taip pasikeitė", – kalbėjo pedagogė.
Rezultatų neklastojo?
Paklausta apie tai, ar tikrai vaikams nematant į indelius su ryžiais ir vandeniu nebuvo įdėta tam tikrų pridėtinių dalių, kurios galėtų, tarkime, neleisti ant mišinio paviršiaus susiformuoti pelėsio sluoksniui, pedagogė tvirtino, kad jokių nesąžiningų veiksmų imtasi nebuvo.
"Koks tikslas apgaudinėti vaiką? Kam man to reikia? Šio bandymo niekada anksčiau nesu dariusi, nežinojau, kas išeis", – tarstelėjo ji.
Užsiminus, kad tokio pobūdžio eksperimentas smarkiai prasilenkia su gamtamoksliniu ugdymu, kuris, kaip jau minėta, akcentuojamas gimnazijos ideologijoje, R.Labanauskienė pabrėžė, kad gamtamokslinis ugdymas nėra paremtas vien žiniomis apie pasaulį, bet ir esą susijęs su vertybinių nuostatų ugdymu.
"Manau, kad aš jau laimėjau, nes vaikai pamatė ir gavo pamoką, kaip bendrauti. Ne tik sausai kalbant, bet ir pamatant", – pokalbį baigė R.Labanauskienė.
Aprašas pašalintas
Tačiau socialiniame tinkle kilus minėtai diskusijai, o vėliau pradėjus domėtis žurnalistams, atlikto eksperimento aprašas vis dėlto buvo pašalintas tiek iš oficialaus Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos puslapio, tiek iš tinklalapio svietimonaujienos.lt.
Kaip "Kauno dienai" sakė "Švietimo naujienų" redaktorė Aušra Židžiūnienė, pastarasis sprendimas buvo priimtas sulaukus pastebėjimų iš šalies dėl abejotinų veiklų su vaikais, nesusijusių su gamtamoksliniu ugdymu, apie kurį užsiminta straipsnyje.
"Manau, kad mokytoja tiesiog pasiskaitė internete apie japonų mokslininką, ir dėl to, matyt, kilo mintis sudominti vaikus, gerinti jų motyvaciją. Ji nepagalvojo apie jokius burtus. Tai tiesiog nesusipratimas. Žmonės kažkaip įdomiai visa tai interpretuoja. Nematau čia jokios tragedijos, todėl, kad apie vandenį gausu filmukų "YouTube". Manau, kad ir vaikai, ir tėvai juos matę. Mokytojos turbūt pagalvojo, kad čia bus įdomu. Neturiu nuomonės – nei taip, nei ne. Galvoju, kad į tokius eksperimentus reikėtų žiūrėti atsargiai. Visada pagalvojant į priekį, kas iš to išeis", – paprašyta išsakyti savo požiūrį į tokio pobūdžio eksperimentus akcentavo Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė.
Pasiteiravus, ar ugdymo įstaigoje ateityje dar ketinama imtis panašaus pobūdžio eksperimentų, vadovė pabrėžė, kad gimnazijoje orientuojamasi į gamtamokslinį ugdymą – tiksliuosius mokslus, todėl eksperimentų esą tikrai bus, tačiau jie bus atrenkami atsargiai.
"Jau įspėjau ir pavaduotoją, ir mokytojas, kad labai atsargiai atsirinktų", – žadėjo pašnekovė.
Tačiau eksperimentą aprašantis tekstas vėliau buvo ištrintas ir iš oficialaus Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos puslapio, paklausus, kodėl priimtas toks sprendimas, R.Latvelienė sakė pagalvojusi, kad, jei paskelbtas turinys kelia žmonėms negeras asociacijas, jo nereikia.
Jono Pauliaus II gimnazijoje pradinukai buvo priversti įtikėti žodžių galia vandeniui.
Nuomonės apie minėtoje ugdymo įstaigoje atliktą bandymą pasitelkiant būdą, kai įtikima, kad ištariamais žodžiais galima paveikti vandeniu užpiltus ryžius, "Kauno diena" teiravosi ir Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovų. Tačiau pastarieji atsisakė vertinti aptariamą situaciją teigdami, kad Kauno Jono Pauliaus II gimnazija nėra Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, todėl situaciją vertinti ir imtis priemonių turėtų gimnazijos steigėjas.
