Parodos išlydėtuvėmis pavadinę šeštadienio renginį muziejininkai sulaukė smalsių svečių ir mielų dalyvių.
Gyvi Vabalų kaimo moterų pasakojimai apie gyvenimą pelkėse buvo tarsi atskiras renginys. Jos pasakojo, kuo žmonės vertėsi, ką augino, kuo puošėsi, kaip sugyveno su giminaičiais ir kaimynais, kaip jiems sekėsi prieš karą ir sovietmečiu.
Sunykusio kaimo, dabar turinčio vos keturias sodybas, gyventoja Laima Virginija Mačėnienė neslėpė, kad jai Vabalai – pati mieliausia pasaulyje vieta.
Ekrane rodomas šio kaimo gyventojų nuotraukas moterys komentavo, pasakodamos apie jose užfiksuotus savo giminaičius. Jaukus ir be galo įdomus pokalbis priartino susirinkusiuosius prie šio ypatingo krašto žmonių.
Parodoje „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ eksponuojami daiktai slepia atskirą juos pagaminusių bei naudojusių žmonių ir krašto įvykių istoriją. Kalbėdamos apie tai muziejininkės pasakojo apie gaminius, kurie atspindi šio krašto moterų darbštumą, išradingumą, taupumą ir visas kitas geriausias savybes.
Parodos pristatymas lapkričio gale buvo lydimas dvi dienas trukusia konferencija, kur buvo kalbama ne tik apie jos eksponatus, bet ir labai įdomų ir neretai tragišką jų savininkų likimą.
Panašiai, tik gerokai kukliau, bet nė kiek ne mažiau nuoširdžiai su paroda atsisveikinta. Pertraukos metu klausytojai ir pranešėjos susėdo prie vieno stalo, vaišinosi kafija, pyragais, pasijuto vienos šeimos nariais.
Parodą iki vasario 7 dienos dar galima apžiūrėti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Vėliau jos eksponatai sugrįš savininkams – krašto muziejams.
Konferencijos medžiagą ketinama sudėti į atskirą leidinį.
