Kaip antradienį pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, 2016 metais A. Šimaitienė, siekdama apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, klaidindama nukentėjusiuosius dėl savo ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, trims Latvijos piliečiams pateikė pasiūlymą jų vykdomiems projektams gauti finansavimą iš užsienio finansinių institucijų.

Įsteigusi jokios veiklos nevykdžiusią įmonę, A. Šimaitienė 2017 metų pradžioje su latviais pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią nukentėjusieji iš viso jai sumokėjo daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

Anot pranešimo, sutartinių įsipareigojimų – gauti finansavimą iš užsienio finansinių institucijų – buvusi teisėja nevykdė ir neketino vykdyti, o jai sumokėti pinigai naudoti kitiems mokėjimams atlikti bei nuteistosios asmeninėms reikmėms.

Teismas nustatė, kad, siekdama, jog nukentėjusieji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas, A. Šimaitienė teikė jiems išgalvotą informaciją apie sutarties vykdymą bei pasirašė skolos grąžinimo sutartį, kurios taip pat neketino vykdyti, suprasdama, kad apgaule įgyto didelės vertės turto negalės grąžinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Pagal juos buvusi teisėja Latvijos piliečiams turės bendrai atlyginti didesnę nei 287 tūkst. eurų turtinę bei neturtinę žalą.

Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių vykdymą, prokurorų nutarimais paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai kaltinamosios turtui, įskaitant ir teisę į Europos Žmogaus Teisių Teismo jai kitoje byloje priteistą 77 tūkst. eurų. Šie apribojimai, teismo sprendimu, palikti galioti iki A. Šimaitienės visiško atsiskaitymo pagal priteistus civilinius ieškinius.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Tai ne pirmas nuosprendis, kuriuo buvusi Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo teisėja A. Šimaitienė pripažįstama kalta dėl sukčiavimo. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 metų balandžio nuosprendžiu jai buvo skirta 7500 eurų bauda. Naują nusikalstamą veiką ji padarė dar neišnykus teistumui.

A. Šimaitienė teisėja nebedirba nuo 2006 metų.

Už teisėjo vardo pažeminimą ją 2011 metais iš pareigų atleido prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prieš tai, 2006-aisiais prezidentė buvo sustabdžiusi jos, kaip teisėjos, įgaliojimus.

Nustatyta, kad A. Šimaitienė vilkino su skolų išieškojimu susijusias bylas, o su butų privatizavimu lengvatinėmis sąlygomis, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą susijusias bylas nagrinėjo aplaidžiai ir skubotai, vadovavosi neegzistuojančiais dokumentais, melagingais liudytojų parodymais.

Ši precedento neturinti byla yra atidžiai stebima visoje šalyje.

45-erių Jennifer Crumbley (Dženifer Krambli) ir jos 47-erių vyras Jamesas (Džeimsas) yra pirmieji mokyklos šaulio tėvai, kuriems Jungtinėse Valstijose pareikšti kaltinimai netyčine žmogžudyste dėl jų vaiko veiksmų.

J. Crumbley buvo nuteista dėl visų keturių kaltinimų netyčiniu nužudymu, kurie jai buvo pateikti po pusantros dienos trukusio prisiekusiųjų svarstymo Pontiake, Mičigano valstijoje.

Bausmė jai bus paskirta balandžio 9 dieną. Moteriai gresia iki 15 metų kalėjimo. Jos vyras kovą bus teisiamas atskirai.

Ji galėjo papasakoti mokyklai apie tai, kad jos sūnus anksčiau turėjo sunkumų ir prašė pagalbos.

Jų 17-metis sūnus Ethanas Crumbley (Itanas Kramblis) atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už 2021 metų lapkričio 30 dieną įvykdytą šaudymo išpuolį Oksfordo vidurinėje mokykloje, per kurį žuvo keturi moksleiviai.

Tėvai nupirko sūnui 9 mm kalibro „SIG Sauer“ pistoletą, kuriuo jis įvykdė išpuolį, ir buvo apkaltinti, kad nekreipė dėmesio į perspėjimus, išduodančius jį turint psichikos problemų.

Baigiamojoje kalboje prokurorė Karen McDonald (Karen Makdonald) prisiekusiesiems teigė, kad J. Crumbley nesugebėjo „elgtis atsargiai, nors to būtų galėjęs išvengti visiškai paprastas dalykas“.

„Ji galėjo užrakinti šaudmenis. Ji galėjo užrakinti ginklą, – sakė K. McDonald. – Ji galėjo pasakyti mokyklai, kad ką tik padovanojo jam ginklą.“

„Ji galėjo papasakoti mokyklai apie tai, kad jos sūnus anksčiau turėjo sunkumų ir prašė pagalbos“, – pridūrė prokurorė.

Gynybos advokatė Shannon Smith (Šenon Smit) paprieštaravo, kad J. Crumbley negali atsakyti už savo sūnaus veiksmus.

„Niekas negalėjo to tikėtis, – sakė Sh. Smith. – Ar tikrai kiekvienas iš tėvų gali būti atsakingas už viską, ką daro jo vaikai?“

„Šis atvejis labai pavojingas tėvams“, – pridūrė ji.

33 metų Lucy Letby (Liusi Letbi) buvo apkaltinta nužudymu dėl penkių berniukų ir dviejų mergaičių mirties bei pasikėsinimu nužudyti dar kelis kūdikius, kai ji 2015–2016 metais dirbo Česterio Grafienės ligoninėje šiaurės vakarų Anglijoje.

Ji buvo kaltinama įvairiais būdais tyčia žalojusi naujagimius, be kita ko, įšvirkšdama oro į kraują ir per nazogastrinius zondus leisdama orą arba pieną į skrandį.

Ji taip pat buvo kaltinama kūdikių nuodijimu, į intraveninį maitinimą pridėdama insulino ir pažeisdama kvėpavimo vamzdelius.

L. Letby neigė visus kaltinimus.

Septynių moterų ir keturių vyrų prisiekusiųjų žiuri svarstė 22 dienas, kol priėmė nuosprendį. Vienas prisiekusysis dėl asmeninių priežasčių buvo atleistas iš posėdžio, o vėliau teisėjas likusiems 11 prisiekusiųjų suteikė galimybę priimti nuosprendį ne vienbalsiai, o dešimčiai žmonių pritarus.

Prisiekusieji dar rugpjūčio 8-ąją priėmė pirmuosius sprendimus dėl moters kaltės, apie kuriuos nebuvo galima pranešti dėl teismo nutarties.

Perskaičius pirmuosius nuosprendžius, L. Letby teisiamųjų suole vos tramdė ašaras. Penktadienį ji nedalyvavo teisme, kur nuskambėjo galutiniai prisiekusiųjų sprendimai.

Galiausiai jie ją išteisino dėl dviejų kaltinimų, o dėl kitų šešių negalėjo priimti sprendimų. Prokurorai paprašė 28 dienų apsvarstyti, ar prašyti pakartotinio bylos nagrinėjimo dėl šių kaltinimų.

Bausmė L. Letby bus paskirta pirmadienį. Kaip pranešama, savo advokatams ji pasakė, kad tądien teisme jos nebus, tačiau jai gresia galimybė niekada neišeiti į laisvę.

Aukų šeimos bendrame pareiškime, perskaitytame prie Mančesterio karūnos teismo šiaurės Anglijoje, teigė, kad tai, kas įvyko, juos tiesiog pribloškė.

„Teisingumas buvo įvykdytas“, – pridūrė jie, tačiau įspėjo: „Šis teisingumas nepanaikins mūsų visų patirto didžiulio skausmo, pykčio ir sielvarto.“

Tuo metu JK sveikatos apsaugos sekretorius Steve'as Barclay (Stivas Barklėjus) penktadienį paskelbė apie nepriklausomą tyrimą po to, kai L. Letby buvo pripažinta kalta.

S. Barclay sakė, kad šis tyrimas padės aukų tėvams ir šeimoms „gauti atsakymus, kurių jiems reikia“, ir „padės... nustatyti, kur ir kaip nebuvo laikomasi pacientų saugos standartų“.

Tai pirmoji tokia byla Lenkijoje.

Lenkijoje galioja vienas iš griežčiausių Europoje nėštumo nutraukimo įstatymų ir visi abortai yra draudžiami, išskyrus išžaginimo ir incesto atvejus arba kai kyla pavojus motinos gyvybei ar sveikatai.

„Kalta: dėl pagalbos teikimo“, – po nuosprendžio socialiniame tinkle „Twitter“ parašė organizacija „Abortion Dream Team“, kurios viena iš įkūrėjų yra J. Wydrzynska.

Priduriama, kad ji buvo nuteista aštuonis mėnesius po 30 valandų per mėnesį dirbti viešuosius darbus.

J. Wydrzynskai grėsė iki trejų metų įkalinimo bausmė dėl kaltinimų pagalba atliekant abortą ir neteisėtu vaistų laikymu.

Prie teismo kalbėdama su žurnalistais ji teigė pateiksianti apeliacinį skundą.

„Nesijaučiu kalta... Nesutinku su nuosprendžiu“, – sakė moteris.

Ji pridūrė, jog ir toliau atsakinės į organizacijos telefono skambučius, kad padėtų moterims, kurioms reikia pagalbos.

Minėtoji grupė teigė, kad pernai padėjo atlikti 44 tūkst. abortų.

Kaip ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra, Vilniaus apylinkės teismas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir tarnybos pareigų neatlikimo pripažino kalta N. B. ir skyrė jai galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.

Buvusiai sporto klubo direktorei skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ji turės sumokėti daugiau kaip 900 eurų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 metų rugsėjį, kai Vilniuje Kareivių gatvėje esančiame sporto klube „Impuls“ po pirmosios plaukimo treniruotės nuskendo 7-erių metų berniukas.

Tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra, jį atliko Vilniaus policijos kriminalistai.

Teismas nurodė, kad tuometė sporto klubo vadovė nesilaikė sporto klubo vidaus teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pradėjusi neleisti tėvų, kurių vaikai treniruojasi, į baseino zoną, ji nenustatė, kas atsakingas už vaikų priežiūrą prieš treniruotę bei po jos.

Juose buvo numatyta galimybė tėvams palydėti nepilnamečius vaikus į treniruotę baseine ir ją stebėti, o po treniruotės padėti vaikams nusiprausti ir persirengti.

„Pradėjusi neleisti tėvų, kurių vaikai treniruojasi, į baseino zoną, ji nenustatė, kas atsakingas už vaikų priežiūrą prieš treniruotę bei po jos. Sudarydama jai pavaldžių darbuotojų darbo grafiką, tą lemtingą dieną N. B. vieną plaukimo instruktorę paskyrė budėti ir kaip baseino prižiūrėtoją, neatsižvelgdama į tai, kad ji negalės tinkamai stebėti baseino lankytojų bei užtikrinti jų saugumo tuo pačiu metu vesdama grupinę vaikų treniruotę“, – nurodė prokuratūra.

Teismas konstatavo, kad tuometei klubo vadovei netinkamai atlikus savo pareigas bei neužtikrinus plaukimo treniruotes lankančių vaikų saugumo, be tinkamos priežiūros liko mažametis berniukas.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Apgavo valstybę

Ji pripažinta kalta padėjusi bendrininkams pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o savo elgesį vertinusi nekritiškai, nebuvusi nuoširdi ir išsisukinėjusi, bandydama išvengti atsakomybės.

Pasak teismo sprendimo, prieš penkerius metus R. Zaborė ne tik formaliai, bet ir faktiškai vadovavo statybų bendrovei.

Kartu su bendrininkais ji pateikė netikrus dokumentus atlikti statybos darbus, tačiau jų neatliko. Nepaisant to, išrašė ir kitai bendrovei perdavė pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus iš viso daugiau nei už 400 tūkst. eurų sumą.

R. Zaborė daugiau nenusikalto, nepažeidė ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos probacijos sąlygų, moteris dirba.

Be to, pasak teismo sprendimo, R. Zaborė padėjo įrašyti neteisingus duomenis apie Klaipėdoje registruotos įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikti juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčio daugiau nei už 41 tūkst. eurų sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.

Teismui abejonių nekilo

Kartą ši moteris jau buvo teista su tais pačiais asmenimis, todėl šioje byloje ne kartą aiškino, kad yra antrą kartą teisiama už tą patį.

Tačiau teismas pasisakė, kad pirmojoje byloje ji nuteista už fiktyvius sandorius tarp bendrovės, kuriai pati vadovavo, ir kitos įmonės bei su tuo susijusiu dokumentų klastojimu.

Sprendime teigiama, kad dokumentų klastotės panaudotos apgaulingai tvarkant apskaitą bei išvengiant mokesčių. Pirmojoje byloje minimi nusikaltimai savo esme ir turiniu visiškai skirtingi nuo antrojoje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų.

Teismas pasisakė, kad R. Zaborės ir kelių su ja teistų asmenų kaltė visiškai įrodyta ir teismui nekėlė abejonių, todėl jai ir skirta bausmė.

Laisvės neatėmė

Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad moteris teista už panašaus pobūdžio nusikaltimus, nors šiame nuosprendyje aptartus nusikaltimus įvykdė dar būdama neteista.

Teismo sprendime pabrėžta ir tai, kad R. Zaborė ne kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Moteris įvykdė tyčinius nusikaltimus, vienas jų vadinamas sunkiu, kitas – nesunkiu.

Jos vaidmuo, teismo teigimu, bendrininkų nusikaltimuose buvo mažiau reikšmingas nei kitų kaltinamųjų. Tačiau, kita vertus, vykdydama tyčinį sunkų nusikaltimą, R. Zaborė padėjo pasisavinti svetimą turtą, kurio vertė beveik 10 kartų viršija įstatymo nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą.

Teismo įsitikinimu, kaltinamoji savo elgesį vertino nekritiškai, teismui nebuvo nuoširdi ir išsisukinėjo, bandydama išvengti atsakomybės.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl parinkta mažesnė už sankcijų vidurkį bausmė.

Per kelerius metus nuo nusikaltimo R. Zaborė daugiau nenusikalto, nepažeidė ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos probacijos sąlygų, moteris dirba. Todėl nuspręsta paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam įstatymo nustatytam terminui.

Subendrinęs su anksčiau paskelbtu nuosprendžiu teismas skyrė R. Zaborei dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo trejiems metams.

Turto konfiskavimas jos atžvilgiu netaikytas.