Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda ragina parlamentarus įsiklausyti į ekspertų nuomonę prieš priimant tai numatančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

„(Ekspertai – BNS) indikavo, kad mato daug trūkumų, atsižvelgiant būtent į omikron specifiką, (...) šitas sprendimas turėtų būti peržiūrimas dėl savo tikslingumo, žiūrint iš būtent epidemiologinės ir asmens sveikatos pozicijų ir, indikuoju, moralinių ir etinių priežasčių“, – LRT ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

„Mūsų manymu, Seimo nariai prieš balsuodami turėtų įsiklausyti į sveikatos srities mokslininkų ir praktikų balsą. Medikams šis klausimas tikrai labai svarbus, todėl būtina atsižvelgti į jų pasiūlymus ir profesinę gerovę“, – pridūrė ji.

Medikams šis klausimas tikrai labai svarbus, todėl būtina atsižvelgti į jų pasiūlymus ir profesinę gerovę.

BNS patarėja tvirtino, kad prezidentas ragina, kad parlamentarai „pasikviestų ekspertus, remtųsi ekspertų nuomone ir išklausytų“, o dėl to, ar pasirašyti pataisas, šalies vadovas apsispręs po balsavimo Seime.

Seimas antradienį ėmėsi Vyriausybės parengtų pataisų dėl privalomo skiepijimo nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams. Jas toliau svarstys Sveikatos reikalų komitetas, o parlamentas dėl jų galutinai apsispręs kitą savaitę.

Pataisos numato, kad privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Išimtis būtų taikoma tik persirgusiems asmenims bei tiems, kurie pasiskiepyti negali dėl medicininių priežasčių. Likusieji darbuotojai, jei nepasiskiepys, galėtų dirbti tik nuotoliniu būdu, o jei to neleidžia darbo pobūdis – būtų perkelti į kitas pareigas. Jei nėra ir tokios galimybės, darbdavys pasibaigus darbuotojo trijų mėnesių nušalinimui nuo pareigų galėtų jį atleisti be įspėjimo ir be išeitinės išmokos.