Tačiau šį planą išnagrinėjusios Lietuvos automobilių (LASF) ir motociklų (LMSF) sporto federacijos įžvelgia, jog pritraukti žadamų investicijų gali ir nepavykti.

„Nemuno žiedo“ atnaujinimo planas, įtraukiant privačius investuotojus, prasidėjo atliekant detalią analizę ir padarius išvadą, jog realių galimybių pasirūpinti valstybės valdoma trasa iš biudžeto lėšų nėra.

Dėl to esą nuspręsta pradėti koncesijos procedūras – ieškoti privataus kapitalo. Pagal parengtą projektą numatoma pritraukti investuotoją, skirsiantį lėšų rekonstruoti trasą iki FIA Grade III lygio, o vėliau terminuotą laikotarpį įgausiantį komercinio valdytojo teises.

Nesiėmus priemonių, „Nemuno žiedą“ gali tekti uždaryti dėl saugumo reikalavimų neatitikimo, kuriuos pastaraisiais metais jis ir taip sunkiai įgyvendindavo, o nuo šios trasos tiesiogiai priklauso automobilių bei motociklų žiedo disciplinos.

„Viena vertus, šiuo metu parengtas investicinis projektas atliktas tikrai profesionaliai – Lietuvos sporto centras atliko didelį darbą, išsamiai išanalizavo situaciją ir parengė tolimesnį veiksmų planą. Tačiau iš kitos pusės – susipažinę su projektu, manome, kad planuojamos atnaujinto „Nemuno žiedo“ pajamos yra pernelyg optimistinės. Ypač turint omenyje, jog pradinių investicijų suma yra daugiau nei 7 milijonai eurų, kurių atsipirkimas numatytas per 20 metų laikotarpį. Tokiomis sąlygomis, vertinant vidutines metines regiono žiedinių trasų pajamas, kyla rizika nerasti investuotojo apskritai. Šiuo metu oficialiai kreipėmės į žiedą administruojančias institucijas: Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Lietuvos sporto centrą su prašymu atsižvelgti į mūsų nuomonę bei persvarstyti projektą“, – kalbėjo naujasis LASF prezidentas Egidijus Janavičius.

Anot E. Janavičiaus, svarbu ne tik sudėlioti realų planą, bet ir atsakyti į klausimą, kaip pagerinti būklę jau dabar – kadangi net ir palankiausio scenarijaus atveju, iki realių darbų pradžios praeitų maždaug pusantrų metų.

Jo teigimu, šiuo metu pagrindinės problemos yra dvi: asfalto danga ir saugumo priemonės. Taip pat trasos viduryje yra likusi privati namų valda, kurios išpirkimu turėtų pasirūpinti būsimasis koncesininkas.

Negana to, pasak LASF vadovo, per planavimo procedūroms numatytą laiką būtina atlikti nors minimalius renovavimo darbus, jog pasiruošimo laikotarpyje varžybos galėtų vykti sklandžiai ir saugiai:

„Tokį mūsų federacijų dėmesį diktuoja situacijos rimtumas. Nesiėmus priemonių, „Nemuno žiedą“ gali tekti uždaryti dėl saugumo reikalavimų neatitikimo, kuriuos pastaraisiais metais jis ir taip sunkiai įgyvendindavo, o nuo šios trasos tiesiogiai priklauso automobilių bei motociklų žiedo disciplinos. Pateiksiu pavyzdį: įsivaizduokime, jog Lietuva teturi vieną sporto areną, kur žaidžia visos krepšinio komandos. Laikui bėgant menkai prižiūrima arena dėvisi ir vieną dieną kyla grėsmė apskritai likti be vietos žaisti. Tačiau jei krepšinio atveju tokia situacija skamba gana komiškai, tokia šiandien yra techninių sporto šakų realybė“.

LASF prezidentas pridūrė, jog dirbant kryptingai ir radus realų investuotoją, tai reikštų svajonės išsipildymą ne tik lenktynininkams, bet ir kiekvienam Lietuvos automobilininkui bei motociklininkui.

Rekonstruotas žiedas būtų skirtas ne tik profesionaliam sportui, bet ir laisvalaikiui bei vairavimo įgūdžių tobulinimo mokymams. „Nemuno žiedo“ poreikis visuomenei šiuo metu yra ypač aktualus, kai kilo plačios diskusijos apie jaunimo galimybes tobulinti savo sportinio vairavimo įgūdžius ne gatvėse, bet profesionaliose, saugiose erdvėse.

„Nemuno žiedas“ yra techninių sporto šakų kompleksas Kauno rajone, greta Gaiženėlių kaimo. Atidarytas dar 1960 metais, jis iki šiol yra žiedinių lenktynių automobilių ir motociklų sportininkams centras, kuriame vyksta visos pagrindinės varžybos Lietuvoje. Dabartinė trasos konfigūracija yra išlikusi po rekonstrukcijos, atliktos dar 1987 metais. Tačiau net ir tuomet, nutrūkus finansavimui, ji taip ir liko nevisiškai užbaigta.

“Pasirašydami Rizikos pasidalinimo fondo sutartį mes tęsiame sėkmingos JESSICA programos plėtojimą ir žengiame didelį žingsnį pirmyn efektyviame ES lėšų panaudojime pritraukiant privačias lėšas daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje. Rizikos pasidalinimo fondas leis dešimtims tūkstančių butų savininkų atnaujinti savo būstus ir pasiekti ženklių energijos sutaupymų. Šios programos sėkmė turės teigiamą ir svarbų poveikį tvariam ekonomikos augimui ir geresnei Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei”, – sakė EIB generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdo Massa Bernucci.

„Įsteigdami šį rizikos pasidalijimo fondą, skatiname prie daugiabučių atnaujinimo aktyviai prisidėti privatų kapitalą, kurio investicijas garantuosime Europos Sąjungos lėšomis. Tikimės, kad ši finansinė priemonė paspartins renovaciją ir padės siekti didesnio efektyvumo. Savo ruožtu tai geros naujienos ir statybų sektoriui, kuris turės daugiau darbo, ir žmonėms, kurie džiaugsis atnaujintais, šiltesniais namais, vadinasi – ir šilumai sutaupytais pinigais“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

„Renovacija yra ta sritis, kurioje darbų rezultatai būna stulbinantys, o teigiamus pokyčius jaučia bene kiekvienas. Lietuvoje renovavus namus šimtai tūkstančių gyventojų džiaugiasi gražesne aplinka ir neabejoju, kad yra laimingesni. Labiausiai džiaugiuosi, kad renovuotuose namuose sumažėjus energijos suvartojimo kiekiui, gerokai sumažėja ir CO2 išmetimai į aplinką. Renovuotuose namuose sutaupoma daugiau kaip 40 proc. šilumos energijos, o tai dar vienas žingsnis aplinkos tausojimo ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo link“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. 

Anksčiau Lietuvoje daugiabučių atnaujinimas finansuotas JESSICA, o nuo 2015 m. gegužės – JESSICA II fondų lėšomis. Pastarasis padėjo užtikrinti sklandų perėjimą nuo 2007-2013 m. prie 2014-2020 m. ES investicijų periodo, tačiau dėl didelės daugiabučių atnaujinimo paklausos ir apimties atsirado poreikis ieškoti naujų finansavimo šaltinių, siekiant pritraukti daugiau privačių investuotojų lėšų.

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. finansinio laikotarpio investicijomis iš viso atnaujinta daugiau kaip 1 000 daugiabučių.

Vienas pagrindinių finansų inžinerijos priemonių privalumų – tęstinumas, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai, kurie leidžia  pinigus naudoti pakartotinai. Valstybei tai suteikia galimybę įgyvendinti svarbius projektus turint ribotus viešuosius finansinius išteklius ir esant dideliam investicijų finansavimo poreikiui.

Papildoma informacija

EIB yra ilgalaikes paskolas teikianti ES institucija, kurios akcininkėmis yra visos ES valstybės.

Bankas teikia ilgalaikį finansavimą investicijų projektams, kurie prisidėtų prie ES politikos tikslų įgyvendinimo.

2011-2015 m. EIB Lietuvoje suteikė daugiau nei 830 mln. eurų vertės paskolų (474 mln. eurų suteikta praėjusiais metais), iš kurių daugiausiai teko smulkiajam ir vidutiniam verslui bei energetikos sektoriui.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė sprendimui leisti išnuomoti prie sostinės švietimo įstaigų esančius sporto aikštynus privatiems investuotojams, kurie įsipareigotų savo lėšomis per dvejus metus juos atnaujinti.

„Mes jau turime keletą veikiančių pavyzdžių – nė vienam iš tų stadionų, kurie yra planuojami, nebūtų įmanoma skelbti konkurso neturint mokyklos ir vadovų, ir tėvų, tarybos pritarimo. Turi būti mokyklos bendruomenės ir mokylos vadovo pritarimas, ir sąlygos esminės, kurios toliau yra įtraukiamos į konkurso sąlygas. Tokių pavyzdžių jau turime įgyvendintų, tad modelis kaip ir veikia“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Opozicinė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcija siūlė kiekvieno stadiono atvejį svarstyti taryboje, tačiau šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.

Kaip anksčiau skelbė savivaldybė, į kiekvieną aikštyną investuotojai turėtų investuoti ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų. Planuojama, kad rekonstruodami aikštynus, investuotojai įrengs ne tik standartus atitinkančias futbolo bei krepšinio aikšteles, bet ir bėgimo takus, treniruoklių aikšteles, bei įsipareigos prižiūrėti techninę aikštynų būklę.

Numatoma, kad sporto aikštynai bus išnuomojami 20 metų, mokykloms bus suteikiamos 48 valandos per savaitę pagal suderintą grafiką naudotis šiais aikštynais, likusiu metu investuotojai galės juos eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį ir gauti už tai pajamas.

Savivaldybės teigimu, išnuomojus aikštynus, mokyklos ir toliau nevaržomai ir nemokamai naudosis jais kiekvieną mokslo metų dieną sporto veiklai bei renginiams organizuoti, sportuoti pagal iš anksto suderintą grafiką bus sudarytos sąlygos ir vietos bendruomenei, senjorams.

Jau parengti ir techniniai projektai pirmiesiems penkiems aikštynams, esantiems prie Vilniaus Pilaitės gimnazijos, „Ryto“ progimnazijos, Žirmūnų gimnazijos, Lazdynų vidurinės mokyklos bei „Žaros“ vidurinės mokyklos.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto klausimą leisti išnuomoti prie Vilniaus švietimo įstaigų esančius sporto aikštynus privatiems investuotojams, kurie įsipareigotų savo lėšomis (ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų į vieną aikštyną) per dvejus metus juos atnaujinti. Planuojama, kad rekonstruodami aikštynus, investuotojai įrengs ne tik standartus atitinkančias futbolo bei krepšinio aikšteles, bet ir bėgimo takus, treniruoklių aikšteles, bei įsipareigos prižiūrėti techninę aikštynų būklę.

„Modernūs, įvairioms sporto šakoms pritaikyti aikštynai arčiau gyvenamųjų namų taps bendruomenių sveikatingumo vieta  ir paskatins jaunimą pradėti daugiau sportuoti, dalyvauti varžybose, padės atrasti daugiau talentingų jaunų sportininkų, pritrauks investicijų“, - vardijo parengto projekto privalumus Vilniaus meras A. Zuokas.

Išnuomojus aikštynus, mokyklos ir toliau nevaržomai ir nemokamai naudosis jais kiekvieną mokslo metų dieną sporto veiklai bei renginiams organizuoti, sportuoti pagal  iš anksto suderintą grafiką bus sudarytos sąlygos ir vietos bendruomenei, senjorams.

Jau parengti ir techniniai  projektai pirmiesiems penkiems aikštynams, esantiems prie Vilniaus Pilaitės gimnazijos, „Ryto“ progimnazijos, Žirmūnų gimnazijos, Lazdynų vidurinės mokyklos bei „Žaros“ vidurinė mokyklos.